Darbo sutarties sąlygų pakeitimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 120 straipsnis. Remiantis juo, darbdavys vienašališkai gali pakeisti darbo sutarties sąlygas jei:
* Keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.
* Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas kitu pagrindu, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.
* Kai reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisrą ir kitais ypatingais iš anksto nenumatytais atvejais. Tokiu atveju darbdavys turi teisę perkelti darbuotoją iki vieno mėnesio laikui į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje ar pakeisti kitas Darbo kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas (darbovietę, pareigas ir kitas būtinąsias darbo sutarties sąlygas).
Tai reiškia, kad keičiant darbo sutarties sąlygas pakeitimai yra įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose juos pasirašant ir taip išreiškiant savo valią abejoms šalims – darbdaviui ir darbuotojui.
Pažymėtina, kad darbo sutarties sąlygos, vadinamos būtinosiomis ir reglamentuojamos LR DK 95 str. 1 ir 2 dalyse, nesant aukščiau nurodytų atvejų, gali būti keičiamos tik esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui.
Pavyzdžiui, pakeisti šalių darbo sutartyje sulygtą darbo apmokėjimo sąlygą ir taip faktiškai sumažinti darbuotojo gaunamą darbo užmokestį galima tik iš anksto apie tai įspėjus darbuotoją ir gavus raštišką jo sutikimą. Tokią praktiką yra suformavęs ir kasacinis teismas.
Pažymėtina ir tai, kad darbdaviui įrodinėjant, jog darbo sutartyje sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos buvo pakeistos darbuotojui sutikus, net ir nesant raštiško darbuotojo sutikimo, bet kokios abejonės dėl darbuotojo valios traktuotinos darbdavio nenaudai, nes jis, nesilaikydamas įstatyme įtvirtinto reikalavimo gauti raštišką darbuotojo sutikimą, prisiima tokios pareigos neįvykdymo padarinių riziką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad darbo sutartyje nurodytų sąlygų pakeitimas, kurį darbdavys įformina savo įsakymuose ar kituose administracijos dokumentuose darbuotojui teisines pasekmes sukelia tik tuomet, jei nuostatos apie šių įsakymų taikymą ir galiojimą darbuotojui buvo įrašytos darbo sutartyje su nuoroda į konkretų dokumentą.
Atkreipiame dėmesį, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.