Kauno teisėja nusilenkė sukčiui: už sprendimą mokės visa Lietuva

 (300)
Dabar jau buvusios Kauno teisėjos aferos nagrinėjant bylas skaudžiai kerta per mokesčių mokėtojų kišenę – už tai, kad leido sukčiui apgaulės būdu privatizuoti svetimą butą laikinojoje sostinėje, Lietuvos valstybė privalės atlyginti žalą.
Daiva Mekšraitienė
© DELFI

Trečiadienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) neskundžiama nutartimi pakeitė anksčiau žemesnių instancijų teismų sprendimus ir nutarė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, privalės būstą praradusiam vyrui sumokėti daugiau kaip 66 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Žalą valstybė turės atlyginti solidariai su būstą neteisėtai įgijusiu Benjaminu Zaku, tačiau jeigu šis pinigų neturės, juos privalės sumokėti valstybė, kuri vėliau jo dalį galės bandyti prisiteisti iš solidaraus atsakovo.

Kasacinės instancijos teismo teisėjai konstatavo, kad palikimo netekusiam kauniečiui buvo padaryta 57 tūkst. Eur turtinė ir 7,2 tūkst. Eur – neturtinė žala.

LAT konstatavo, kad žala atsirado tiek dėl prezidentės iš darbo išmestos teisėjos Daivos Mekšraitienės, kuri dirbo aplaidžiai ir priėmė aiškiai neteisėtus sprendimus už akių, tiek ir dėl B. Zako neteisėtų veiksmų, apgaule įgijus svetimą turtą.

„Nusikaltimą padaręs asmuo suklastojo dokumentus ir teikė juos teismui, kad šis priimtų procesinius sprendimus, o vėliau panaudojo teismo sprendimus turtui užvaldyti, – pabrėžė LAT. – Be teismo procesinių sprendimų civilinėje byloje B. Zakas nebūtų galėjęs vienas įgyvendinti siekio užvaldyti turtą. Teisėjos kalti veiksmai, kuriais padaryta žala civilinėje byloje priimant procesinius sprendimus, susiję apskritai su visos apimties žalos atsiradimu, o ne tik su tam tikros jos dalies. Teisėjos priimti procesiniai sprendimai tiesiogiai prisidėjo prie žalos padarymo užvaldant kito asmens turtą, nes be tokių teismo sprendimų atsakovas B. Zakas nebūtų turėjęs teisinių galimybių perimti nuosavybėn ieškovo motinai priklausančio turto.“

Sukčiui būstą Kaune, Vydūno alėjoje savo sprendimu padėjusi įgyti teisėja D. Mekšraitienė baudžiamosios atsakomybės išvengė – jau yra suėjęs senaties terminas.

Bylos duomenimis, B. Zakas dar 2004-ųjų sausį Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl pažeistų teisių ir jame nurodė melagingus duomenis, kad Vydūno alėjoje esančio buto ir ūkinio pastato savininkui Bronislovui Galinaičiui suteikė 45 tūkst. Lt paskolą remontui.

Kadangi B. Galinaitis mirė taip ir negrąžinęs skolos, B. Zakas prašė perleisti visą jo nuosavybę – jis neturi įpėdinių.

Teisėja D. Mekšraitienė ieškinį patenkino bylos net nenagrinėjusi posėdžių salėje – įpareigojo valstybės įmonę Registrų centras įregistruoti butą ir ūkinio pastato dalį B. Zako vardu.

Kai B. Zakas kreipėsi į Registrų centrą, darbuotojai atsisakė įregistruoti dokumentus – teismo sprendime nebuvo nurodyta nuosavybės forma.

„Po to buvo sprendimas buvo pataisytas ir jame buvo ranka įrašyti žodžiai „nuosavybės teise“. Šiuos žodžius įrašė teisėja, priėmusi sprendimą“, – teisme aiškino viena centro darbuotoja, pabrėžusi, kad pagal teismo sprendimą butas buvo įregistruotas B. Zako vardu, jam išduotas nuosavybės pažymėjimas.

Tik vėliau paaiškėjo, kad B. Zakui buvo perrašytas būstas, kuris net nepriklausė B. Galinaičiui – teismas nepatikrino, ar iš tikrųjų vyras valdė būstą Vydūno alėjoje.

Visa yla į viešumą išlindo, kai iš užsienio į Kauną grįžo tikrasis būsto paveldėtojas – nuėjęs į po motinos mirties (ji žuvo gaisre) paveldėtą būstą vyras sužinojo, kad čia jau įsikūrę kiti žmonės.

Pradėjęs domėtis, kaip neteko būsto, vyras sužinojo, kad jis atiteko B. Zakui už B. Galinaičio skolas. Butą B. Zakas pardavė už 60 tūkst. Lt, o jį įsigiję asmenys – už 640 tūkst. Lt.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu B. Zakas bandė įrodinėti, kad B. Galinaitis ilgą laiką gyveno su nukentėjusiojo motina ir po šios mirties paveldėjo butą. Tačiau jo versija teisme subliuško – pasirodo, tik 2000-aisiais B. Galinaitis grįžo iš įkalinimo įstaigos, kurioje kalėjo už savo žmonos nužudymą.

Laisvėje B. Galinaitis gyveno B. Zako namuose. Kadangi jis pažinojo būsto Vydūno alėjoje savininkę, po jos žūties gaisre B. Zakas, įtariama, nusprendė jį užvaldyti.

Bylos nagrinėjimo metu apklausta D. Mekšraitienė aiškino, kad B. Zakui priimtame palankiame sprendime galėjo būti padarytas prierašas jos ranka prie rezoliucinės dalies, nes esą tuo metu teisme buvo labai dideli darbo krūviai ir nutartys dėl klaidų ištaisymo rašomos nebuvo.

Iš teisėjos pareigų dėl vardo pažeminimo atleista D. Mekšraitienė dėl savo priimtų sprendimų ne kartą buvo neigiamai minima žiniasklaidoje, Teisėjų garbės teismas anksčiau jai yra skyręs papeikimą, jos pavardė buvo minima ir EBSW byloje – Seimo komisija siūlė teisėją patraukti atsakomybėn.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teisėją dar 2010 m. rugpjūtį D. Mekšraitienę nusprendė atleisti iš pareigų, nes, jos įsitikinimu, teisėjas savo veikla ir elgesiu privalo stiprinti teismų autoritetą, o ne jį žlugdyti, nes visuomenė niekada nepasitikės teismais, jei juose dirbs teisėjai, negerbiantys savo pareigų, žmogaus ir įstatymo.

Pasak šalies vadovės, negali būti toleruojamas nė vienas aplaidžiai dirbantis teisėjas, nes pagal tai yra vertinama visa teismų sistema ir visi Lietuvos teisėjai. Tiesa, D. Mekšraitienė, dėl kurios neteisėtų veiksmų buvo padaryta didžiulė žala, su tokiu D. Grybauskaitės sprendimu nesutiko ir bandė jį skųsti teismui, bet čia nieko nelaimėjo – tokioms kaip ji, teismų sistemoje – ne vieta.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Taisyklinga kalba – teismo veido dalis sužinok dažniausiai daromas klaidas! (9)

Teismų sistema – didžiulis mechanizmas, kuriame šiuo metu dirba apie 3 500 darbuotojų. Tam, kad teisingumas būtų vykdomas sklandžiai, teisėjams padeda ir daug nematomo, tačiau gyvybiškai svarbaus darbo atlieka įvairių sričių specialistai. Vieni iš jų – lituanistai, kurių darbas yra neatsiejama teismo veiklos dalis.

I. Borisovos norai susigrąžinti bemaž 2 mln. eurų skolą toliau stringa (6)

Šią savaitę Kauno apygardos teisme turėjęs prasidėti atnaujintos bylos nagrinėjimas dėl skolos priteisimo Irinai Borisovai buvo atidėtas. Žinomo verslininko Jurijaus Borisovo žmona toliau siekia į savo asmeninę banko sąskaitą susigrąžinti turėtas lėšas. Dvaro ūkvedys Anatolijus Burluckis per metus laiko iš moters sąskaitos paėmė 2 388 337 eurus.

Kariuomenės žvalgybininką įklampino per kratą rasti įkalčiai ir garsi pavardė (136)

Slapta užfiksuoti gana atviri pokalbiai telefonu, namuose atliktos kratos metu rasti įkalčiai ir įsimintina garsi pavardė tapo svarbiais įrodymais dabar jau buvusio Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabo Žvalgybos analizės skyriaus saugumo karininko Dariaus Šerėno byloje.

Aštuonmetė išbandė laipiojimo uolomis pramogą: gimnastiką teks pamiršti visiems laikams (14)

Laipiojimo dirbtinėmis uolomis pramogą išbandyti norėjusi aštuonmetė mergaitė greičiausiai daugiau taip ir neišdrįs jos pakartoti – ant mažametės nuo sienelės nukrito kitas vaikas, dėl ko jai buvo sulaužyta koja. Maža to, medikų prognozės ilgą laiką nieko gero nežadėjo.

Išskirtinis „Agurkinių“ vadeivos S. Velečkos interviu: apie savą ir svetimas meiles, nusikaltimus ir draugų išdavystę (720)

„Kiekvienas nori susikurti savo svajonių gyvenimą – aš kaifuoju nuo kokybiškų drabužių, automobilių ir gero vyno kur nors ant jūros kranto“, – sako jau beveik penkerius metus tardymo izoliatoriuje įkalintas „Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo įkūrėju ir lyderiu laikomas kaunietis Saulius Velečka, pravarde Agurkas.