Kauno teisėja nusilenkė sukčiui: už sprendimą mokės visa Lietuva

 (300)
Dabar jau buvusios Kauno teisėjos aferos nagrinėjant bylas skaudžiai kerta per mokesčių mokėtojų kišenę – už tai, kad leido sukčiui apgaulės būdu privatizuoti svetimą butą laikinojoje sostinėje, Lietuvos valstybė privalės atlyginti žalą.
 Daiva Mekšraitienė
Daiva Mekšraitienė
© DELFI

Trečiadienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) neskundžiama nutartimi pakeitė anksčiau žemesnių instancijų teismų sprendimus ir nutarė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, privalės būstą praradusiam vyrui sumokėti daugiau kaip 66 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Žalą valstybė turės atlyginti solidariai su būstą neteisėtai įgijusiu Benjaminu Zaku, tačiau jeigu šis pinigų neturės, juos privalės sumokėti valstybė, kuri vėliau jo dalį galės bandyti prisiteisti iš solidaraus atsakovo.

Kasacinės instancijos teismo teisėjai konstatavo, kad palikimo netekusiam kauniečiui buvo padaryta 57 tūkst. Eur turtinė ir 7,2 tūkst. Eur – neturtinė žala.

LAT konstatavo, kad žala atsirado tiek dėl prezidentės iš darbo išmestos teisėjos Daivos Mekšraitienės, kuri dirbo aplaidžiai ir priėmė aiškiai neteisėtus sprendimus už akių, tiek ir dėl B. Zako neteisėtų veiksmų, apgaule įgijus svetimą turtą.

„Nusikaltimą padaręs asmuo suklastojo dokumentus ir teikė juos teismui, kad šis priimtų procesinius sprendimus, o vėliau panaudojo teismo sprendimus turtui užvaldyti, – pabrėžė LAT. – Be teismo procesinių sprendimų civilinėje byloje B. Zakas nebūtų galėjęs vienas įgyvendinti siekio užvaldyti turtą. Teisėjos kalti veiksmai, kuriais padaryta žala civilinėje byloje priimant procesinius sprendimus, susiję apskritai su visos apimties žalos atsiradimu, o ne tik su tam tikros jos dalies. Teisėjos priimti procesiniai sprendimai tiesiogiai prisidėjo prie žalos padarymo užvaldant kito asmens turtą, nes be tokių teismo sprendimų atsakovas B. Zakas nebūtų turėjęs teisinių galimybių perimti nuosavybėn ieškovo motinai priklausančio turto.“

Sukčiui būstą Kaune, Vydūno alėjoje savo sprendimu padėjusi įgyti teisėja D. Mekšraitienė baudžiamosios atsakomybės išvengė – jau yra suėjęs senaties terminas.

Bylos duomenimis, B. Zakas dar 2004-ųjų sausį Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl pažeistų teisių ir jame nurodė melagingus duomenis, kad Vydūno alėjoje esančio buto ir ūkinio pastato savininkui Bronislovui Galinaičiui suteikė 45 tūkst. Lt paskolą remontui.

Kadangi B. Galinaitis mirė taip ir negrąžinęs skolos, B. Zakas prašė perleisti visą jo nuosavybę – jis neturi įpėdinių.

Teisėja D. Mekšraitienė ieškinį patenkino bylos net nenagrinėjusi posėdžių salėje – įpareigojo valstybės įmonę Registrų centras įregistruoti butą ir ūkinio pastato dalį B. Zako vardu.

Kai B. Zakas kreipėsi į Registrų centrą, darbuotojai atsisakė įregistruoti dokumentus – teismo sprendime nebuvo nurodyta nuosavybės forma.

„Po to buvo sprendimas buvo pataisytas ir jame buvo ranka įrašyti žodžiai „nuosavybės teise“. Šiuos žodžius įrašė teisėja, priėmusi sprendimą“, – teisme aiškino viena centro darbuotoja, pabrėžusi, kad pagal teismo sprendimą butas buvo įregistruotas B. Zako vardu, jam išduotas nuosavybės pažymėjimas.

Tik vėliau paaiškėjo, kad B. Zakui buvo perrašytas būstas, kuris net nepriklausė B. Galinaičiui – teismas nepatikrino, ar iš tikrųjų vyras valdė būstą Vydūno alėjoje.

Visa yla į viešumą išlindo, kai iš užsienio į Kauną grįžo tikrasis būsto paveldėtojas – nuėjęs į po motinos mirties (ji žuvo gaisre) paveldėtą būstą vyras sužinojo, kad čia jau įsikūrę kiti žmonės.

Pradėjęs domėtis, kaip neteko būsto, vyras sužinojo, kad jis atiteko B. Zakui už B. Galinaičio skolas. Butą B. Zakas pardavė už 60 tūkst. Lt, o jį įsigiję asmenys – už 640 tūkst. Lt.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu B. Zakas bandė įrodinėti, kad B. Galinaitis ilgą laiką gyveno su nukentėjusiojo motina ir po šios mirties paveldėjo butą. Tačiau jo versija teisme subliuško – pasirodo, tik 2000-aisiais B. Galinaitis grįžo iš įkalinimo įstaigos, kurioje kalėjo už savo žmonos nužudymą.

Laisvėje B. Galinaitis gyveno B. Zako namuose. Kadangi jis pažinojo būsto Vydūno alėjoje savininkę, po jos žūties gaisre B. Zakas, įtariama, nusprendė jį užvaldyti.

Bylos nagrinėjimo metu apklausta D. Mekšraitienė aiškino, kad B. Zakui priimtame palankiame sprendime galėjo būti padarytas prierašas jos ranka prie rezoliucinės dalies, nes esą tuo metu teisme buvo labai dideli darbo krūviai ir nutartys dėl klaidų ištaisymo rašomos nebuvo.

Iš teisėjos pareigų dėl vardo pažeminimo atleista D. Mekšraitienė dėl savo priimtų sprendimų ne kartą buvo neigiamai minima žiniasklaidoje, Teisėjų garbės teismas anksčiau jai yra skyręs papeikimą, jos pavardė buvo minima ir EBSW byloje – Seimo komisija siūlė teisėją patraukti atsakomybėn.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teisėją dar 2010 m. rugpjūtį D. Mekšraitienę nusprendė atleisti iš pareigų, nes, jos įsitikinimu, teisėjas savo veikla ir elgesiu privalo stiprinti teismų autoritetą, o ne jį žlugdyti, nes visuomenė niekada nepasitikės teismais, jei juose dirbs teisėjai, negerbiantys savo pareigų, žmogaus ir įstatymo.

Pasak šalies vadovės, negali būti toleruojamas nė vienas aplaidžiai dirbantis teisėjas, nes pagal tai yra vertinama visa teismų sistema ir visi Lietuvos teisėjai. Tiesa, D. Mekšraitienė, dėl kurios neteisėtų veiksmų buvo padaryta didžiulė žala, su tokiu D. Grybauskaitės sprendimu nesutiko ir bandė jį skųsti teismui, bet čia nieko nelaimėjo – tokioms kaip ji, teismų sistemoje – ne vieta.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Teisėjai atsikirto Stano: ką iš tikrųjų nusprendė teismas R. Paliunio ir R. Morkevičiaus bylose? (191)

Viešai aptariant ir kritikuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį, kuria paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo sprendimas bušido meistrui, sužalojusiam žmogų nesant būtinosios ginties, teisėjai ir akademinės bendruomenės atstovai pateikia keletą faktų, apie kuriuos komentatoriai galbūt nežino ir kviečia neklaidinti visuomenės, o priešingai – didinti teisinį išprusimą.

I. Vėgėlė: kokie pokyčiai reikalingi teisingumo sistemai Lietuvoje? (6)

Teisingumo ministerija – nėra „trečiasis brolis“ pastumdėlis, tai svarbų vaidmenį valstybėje vaidinanti institucija, koordinuojanti visos teisinės sistemos vystymąsi. Jos reikšmė ypač sustiprės artimiausiu metu, kai 2017 metais vyks pasirengimas teismų reformai, kai vis daugiau dėmesio visuomenė reikalauja žmogaus teisėms.

Neįtikėtina: Vilniuje Rusijos prašymu suimtas buvęs aukštas Gruzijos pareigūnas vyko į policijos šventę (523)

Praėjusį savaitgalį į Vilnių atvykęs, bet oro uosto pasienio poste sulaikytas, o po to teismo sprendimu suimtas buvęs Gruzijos antiteroristinio centro vadovas Zurabas Maisuradzė į Lietuvą vyko Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus kvietimu.

Klausk teisininko: ar sulaukus pilnametystės galima reikalauti alimentų, kurių tėvas nemokėjo? (32)

Kai man buvo 3 metai, iš tėvo buvo priteisti alimentai, tačiau jų jis niekada nemokėjo. Man dabar – 26 metai. Ar dabar turiu galimybę atgauti teismo priteistus, bet taip ir nesumokėtus alimentus?

Vilniaus miesto apylinkės teisme ėmė trūkti teisėjų ir darbuotojų (122)

Vilniaus apylinkės teismui ėmė trūkti darbuotojų. Šiuo metu teisme trūksta 12 teisėjų: vienas teisėjas dar nepaskirtas, vienas yra atleistas, dar vienas turi ilgalaikį nedarbingumą.