Kauno kunigui – bėdos dėl komentaro: rašiau apie Rusijos politikus, o ne Lietuvos gėjus

 (427)
Kauno rajono Rokų Šv. Antano Paduviečio parapijos kunigas Virginijus Gražulevičius turi didelių bėdų dėl viename interneto portale parašyto komentaro apie homoseksualios orientacijos asmenis.
Virginijus Gražulevičius
Virginijus Gražulevičius
© Kauno rajono savivaldybės archyvo nuotr.

40 metų V. Gražulevičius nesutinka su prokurorų mestais kaltinimais ir sako, kad internete nesityčiojo iš Lietuvos gėjų, o atvirkščiai – smerkė visus tuos, kurie tyčiojasi iš pažeidžiamos grupės asmenų.

Kaip yra iš tikrųjų, antradienį aiškinosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) – kasacine tvarka į galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimantį teismą kreipėsi prokurorai, siekiantys, kad V. Gražulevičius būtų nuteistas dėl to, kad ne tik viešai tyčiojosi, niekino bei kurstė diskriminuoti, bet ir smurtauti prieš žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos.

Kauno apylinkės teismas kunigą buvo pripažinęs kaltu – už padarytus nusikaltimus V. Gražulevičiui buvo skirta 18 MGL (677 eurų) bauda. Tačiau šis nuosprendis neįsiteisėjo – dvasininko skundą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas nutarė, kad prokurorai neįrodė kaltės ir V. Gražulevičių išteisino.

Tačiau su išteisinamuoju nuosprendžiu nesutinka Kauno prokurorai, LAT prašantys panaikinti apeliacinės instancijos teismo verdiktą, o palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kaip nuspręs kasacinis teismas, paaiškės kovo 1 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Gražulevičius dar 2013 m. rugpjūčio 29 d. viename interneto portale perskaitė straipsnį apie mitingą, surengtą prie Rusijos ambasados – piketuotojai piktinosi gėjų teisių pažeidimais Rusijoje.

„Duot į kailį tokiems išdraskytašikniams“, – pasirašęs slapyvardžiu kunigas parašė komentarą, dėl kurio iki šiol yra persekiojamas pareigūnų.

Šis komentaras užkliuvo Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininkui Vladimirui Simonkai, kuris kreipėsi į policiją. Netrukus buvo nustatyta, kad komentaras buvo parašytas iš V. Gražulevičiui priklausančio kompiuterio.

Į apklausą policijoje iškviestas kunigas neneigė, kad yra komentaro autorius. „Man buvo šokas“, – dvasininkas sakė, kad tyrėja jam pareiškė įtarimus, aiškino, jog čia tik formalumai, yra byla, bet advokato pagalba jam nereikalinga.

Bet šiandien V. Gražulevičius gailisi, kad policijoje atsakinėjo į tyrėjos klausimus nedalyvaujant advokatui – dabar be gynėjo net neprasižiotų.

Kauno gyventojams gerai žinomas dvasininkas sakė, kad parašytame komentare jis tik išsakė savo nuomonę, o jo žodžiai buvo nukreipti ne į homoseksualios orientacijos asmenis, o į agresyvią Rusijos politiką.

„Komentare parašiau „duoti į kailį“ labai greitai, net su klaidomis, nes man nepatinka Rusijos politika, čia yra pažeidinėjamos žmonių teisės, – sakė V. Gražulevičius. – Pats esu dzūkas, mūsų krašte visada taip sakoma, o posakis „išdraskytašikniai“ reiškia „įstatymų darkymą“, tai buvo nukreipta į Rusijos vykdomą politiką prieš žmogaus teises. Čia ne apie rusų tautą, o apie žmogaus teisių apžeidimą. Mano nuomone, rusų politikai – „išdraskytašikniai“, nes jie pažeidžia žmonių teises.”

Kunigas pažymėjo, kad neragino smurtauti prieš gėjus – esą jei ragintų smurtauti, tai nurodytų asmenį, konkrečią vietą, būtų parašęs „sumušti“.

„Niekuomet nenurodžiau, kad mano komentaras yra skirtas konkrečiai asmenų grupei, išskirtinai seksualinio apsisprendimo požiūriu – priešingai, visuomet teigiau, kad komentaras buvo skirtas agresyviai Rusijos politikai homoseksualių asmenų atžvilgiu, tai buvo noras atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje“, – kuningas nurodė, kad apkaltinamasis nuosprendis yra baudžiamojo persekiojimo dėl išreikštos nuomonės apie kaimyninės valstybės politiką išraiška.

Kad V. Gražulevičiaus komentare yra išreikštas raginimas imtis diskriminacinių veiksmų prieš grupę, skiriama seksualinės orientacijos pagrindu, kurstoma prieš ją smurtauti bei fiziškai su ja susidoroti, prokurorams nurodė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Išvadą pasirašęs Laimutis Laužikas taip pat pažymėjo, kad komentaro autorius siekia niekinamai išskirti, įžeisti žmonių grupę seksualinės orientacijos pagrindu.

Bet šios išvados V. Gražulevičiaus advokatui Vytautui Sirvydžiui sukėlė abejonių – esą jos negali būti vertinamos kaip eksperto išvada, nes L. Laužikas nėra įtrauktas į ekspertų sąrašus.

Ši išvada sukėlė abejonių ir Kauno apygardos teismui – teisėjai nutarė, kad ji neinfomatyvi, joje nurodyti teiginiai peržengia specialisto kompetencijos ribas, yra neobjektyvi, nepagrįsta bylos duomenimis, nes joje vadovaujamasi duomenimis, kurie nebuvo pateikti tyrimui, daromos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

„Aš net neabejoju, kad kasacinės instancijos teismas paliks galioti išteisinamąjį nuosprendį“, – sakė V. Sirvydis.

Bet su tokia advokato pozicija nesutinka Generalinės prokuratūros prokuroras Rimvydas Valentukevičius – jis pažymėjo, kad jam nekyla abejonių dėl V. Gražulevičiaus kaltės.

„Rašydamas komentarą, nupreiptą prieš homoseksualios orientacijos asmenis, V. Gražulevičius puikiai suvokė kontekstą ir veikė suprasdamas pasekmes, veikė tiesiogine tyčia – siekdamas viešai išreikšti savo neigiamas emocijas, nukreiptas prieš pažeidžiamą asmenų grupę“, – sakė prokuroras.

DELFI informuoja, kad už viešojoje erdvėje parašytus komentarus atsako jų autoriai – DELFI ragina skaitytojus komentuoti prisiregistravus, o ne pasislėpus po anonimiškumo skraiste.

Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis numato, kad tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Apie netinkamus komentarus DELFI skaitytojai raginami informuoti redakciją.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Klaipėdos prokurorė, įtariama, galėjo klastoti dokumentus (18)

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Morenienė, įtariama, ne tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tinkamai neatliko pareigų, bet ir suklastojo dokumentus.

Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamam R. Lipskiui bausmė sugriežtinta (17)

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį iki penkerių metų sugriežtino bausmę už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistam buvusiam valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojui Romualdui Lipskiui.

Iš Baudžiamojo proceso kodekso norima išbraukti privataus kaltinimo galimybę (43)

Iš Lietuvos teisinės sistemos planuojama pašalinti galimybę asmeniui privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą. Šios iniciatyvos autorių teigimu, dabar galiojantis privataus kaltinimo institutas nėra efektyvus.

A. Ramanausko-Vanago bylos kaltinamajam prašo skirti laisvės atėmimo bausmę (79)

Prokuroras kaltinamąjį vienoje iš partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago sulaikymo bylų Stasį Šimkų prašo pripažinti kaltu padėjus vykdyti genocidą ir nuteisti jį septynerių metų laisvės atėmimo bausme.

Buvęs Pakruojo vicemeras R. Medzveckas lieka nuteistas už piktnaudžiavimą (8)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 17 d. atmetė buvusio Pakruojo rajono vicemero Romo Medzvecko kasacinį skundą ir pažymėjo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, praneša Specialiųjų tyrimų tarnyba.