Įstatymo pataisa, kuri tikrai patiks ne visiems darbdaviams

 (8)
Lietuvoje diskutuojant, ar pagrįstai įstatymuose siekiama uždrausti būsimam darbdaviui domėtis darbuotojo gyvenimo praeitimi, Estijoje teismai jau pradėjo formuoti praktiką – asmens duomenys turi būti griežtai saugomi.
© Shutterstock

Prieš savaitę DELFI skelbė, kad Teisingumo ministerija pasiūlė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatoma, jog darbdaviui draudžiama tvarkyti kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba dirbti darbus, ir darbuotojo ypatingus asmens duomenis bei asmens duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas arba susijusias saugumo priemones, išskyrus tuos atvejus, kai šie asmens duomenys būtini patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymuose nustatytus reikalavimus pareigoms eiti arba darbams dirbti.

Kitaip tariant, gauti duomenų apie darbuotojo buvusį teistumą bus galima tik tokiu atveju, jei bus nurodoma, kad pareigų negali atlikti teistas asmuo. Šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių. Viena vertus, teisė į asmens duomenų apsaugą yra stiprinama, tačiau ar taip nepažeidžiamos kitų asmenų teisėti interesai?

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimai Lietuvoje įsigalios tik nuo kitų metų gegužės.

Tuo metu bendros Asmens Duomenų Apsaugos Reglamento nuostatos galios ir bus taikomos visoje Europos Sąjungoje, todėl teisinis reguliavimas ir reikalavimai, nustatyti Reglamente, visose Europos Sąjungos šalyse bus vienodi. Estijoje jau dabar teismai pradėjo formuoti praktiką, kuri sudaro sąlygas bausti didelėmis baudomis už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą, todėl derėtų būti itin atidiems.

Kolegos iš advokatų kontorų grupės „Triniti“ Estijos biuro pasakojo apie nacionaliniame Estijos teisme neseniai paskelbtą teismo sprendimą, kuriame teismas nagrinėjo klausimą, ar buvęs darbdavys teisėtai perdavė darbuotojo asmens duomenis potencialiam darbdaviui.

Buvęs Talino universiteto profesorius siekė gauti analitiko ir konsultanto darbą Vokietijos bendrovėje. Jo kandidatūra buvo atrinkta kaip viena iš potencialių kandidatūrų, pakliūnančių į galutinį kandidatų sąrašą. Vokietijos bendrovė kreipėsi į buvusią profesoriaus darbovietę – Talino universitetą, – norėdama įvertinti mokslininko darbą Talino universitete.

Universitetas pateikė atsakymą Vokietijos bendrovei, o ši informavo mokslininką, kad, atsižvelgiant į universiteto pateiktą informaciją, jo kandidatūra nebus tinkama darbo vietai užimti.

Mokslininkas pateikė ieškinį Estijos nacionaliniam teismui, tvirtindamas, kad universitetas Vokietijos bendrovei pateikė neteisingą informaciją, o informacijos atskleidimas yra neteisėtas jo asmens duomenų tvarkymas, kadangi mokslininkas nebuvo davęs sutikimo atskleisti jo asmens duomenis. Kreipdamasis į teismą mokslininkas pareikalavo ir žalos atlyginimo, nes, jo manymu, jis dėl neteisėtų universiteto veiksmų prarado metų darbo kontraktą su Vokietijos įmone.

Vilija Viešūnaitė
Vilija Viešūnaitė
© Advokatų kontoros archyvas

Mėnesio uždarbis tokiose pareigose siekė 10,5 tūkst. eurų, todėl mokslininkui teismo sprendimo pagrindu buvo priteista 120 tūkst. eurų ir moralinės žalos kompensacija. Talino apygardos teismas nusprendė, kad buvo pažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimai, nustatyti Estijos įstatyme.



Teismas paaiškino, kad asmens duomenų tvarkymas gali būti atliekamas tik gavus duomenų subjekto sutikimą arba teisėtais tikslais, kurie yra nustatyti įstatyme.

Taigi, buvusio darbuotojo asmens duomenys gali būti tvarkomi ir atskleidžiami tik gavus sutikimą iš buvusio darbuotojo, kadangi, šiuo atveju, jokių įstatyme nustatytų pagrindų atskleisti naujam darbdaviui buvusio darbuotojo asmens duomenis nebuvo. 


Ši teisminė praktika rodo, kad kiekvienam duomenų valdytojui reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kokiu pagrindu ir kokiais tikslais yra tvarkomi asmens duomenys, kadangi duomenų valdytojui, atliekančiam tvarkymo veiksmus, bet kuriuo atveju tenka pareiga įrodyti, kad asmens duomenys yra tvarkomi teisėtai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Žurnalistė V. Danauskienė – išteisinta (16)

Liepos 25 d. Lazdijų rajono apylinkės teisme paskelbtas išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs Lazdijų-Druskininkų apygardos rinkimų komisijos pirmininkas Vidmantas Pilvinis, šiuo metu dirbantis Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėju, kaltino žurnalistę Vilmą Danauskienę šmeižtu. Pati kaltinamoji tai vertina kaip nepavykusį kerštą už jos profesinę veiklą.

Keičiasi baudžiamasis procesas – prokurorai neturės konkurentų (10)

Baudžiamojo proceso kodeksas vis dar numato dvi kaltinimo rūšis – valstybinį, kuomet kaltinimą teisme palaiko prokuroras, ir privatų, kuomet kaltinimo funkciją vykdo pats nukentėjusysis arba jo atstovas. 2017 metų liepos 11 d. nuspręsta panaikinti privatų kaltinimą, taigi tarpininkas tarp nukentėjusiojo asmens ir teismo – teisėsaugos institucija ir prokuroras – taps privalomu nuo 2017 m. spalio 1 d. Ką tai keis?

Klimpsta vis giliau: teisėjui duotas kyšis neišgelbėjo verslininko (37)

Korupcijos skandalas Mažeikių rajono apylinkės teisme jau paskandino ne tik šio miesto prokurorą, bet ir anksčiau šiame teisme dirbusį, bet sėkmingą karjerą padariusį ir į aukštesnės instancijos teismą paskirtą teisėją. Tuo metu verslininkas, dėl kurio prokuroras ir teisėjas rizikavo savo karjera, nuo atsakomybės taip ir neišsisuko.

Kauno teisėjui bus pareikšti įtarimai: kolegai iš Mažeikių davė 600 eurų kyšį (33)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl papirkimo įtariamą Kauno apygardos teismo teisėją Ramūną Antanavičių.

Žinia sukėlė tikrą šoką: 12 metų kovojau, kol žudiką nuteisė, o jis už grotų praleido tik 3 metus (194)

Tauragėje gyvenanti verslininkė Daina Levčenkovienė negali patikėti, kad jos vyrą nušovęs buvęs „Aro“ kovotojas Algirdas Dėringis, be tėvo palikęs du vaikus, jau mėgaujasi laisve. „Dvylika metų kovojau, kol pasiekiau teisingumą, o jis pataisos namuose praleido vos trejus metus“, – prisipažįsta moteris.