Mintimis apie nuveiktus darbus ir artimiausius naujosios Teisėjų tarybos planus G. Kryževičius dalijosi su Nacionalinės teismų administracijos žurnalu TEISMAI.LT.

Teisėjų tarybai vadovaujate jau antrąją kadenciją. Kokie buvo ryškiausi buvusios tarybos pasiekimai?

– Pastaraisiais metais Teisėjų tarybai pavyko užmegzti glaudžius ryšius su konstituciniais partneriais, t. y. įstatymų leidžiamąja ir vykdomąja valdžia, sprendžiant pačius jautriausius ir reikšmingiausius teismų sistemai klausimus, pirmiausia, teisingumo vykdymo efektyvumo didinimą. Sėkmingas teismų ir kitų konstitucinių valdžių bendradarbiavimas davė rezultatų.

Pakeitus administracinių teisės pažeidimų ir administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančius teisės aktus, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas perduotas bendrosios kompetencijos apylinkių ir apygardų teismams, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Taip perskirstytos bendrųjų ir administracinių teismų kompetencijos, sudarytos sąlygos nuosekliai atitinkamų teismų specializacijai, subalansuotas specializuotų teismų teisėjų darbo krūvis, tuo pačiu užtikrinant, kad šios kategorijos bylos būtų nagrinėjamos per įmanomą trumpiausią laiką.

Esminės Civilinio proceso kodekso naujovės sudarė prielaidas proceso operatyvumui skatinti. Šiais pakeitimais ir Teisėjų tarybos pasiūlytomis organizacinėmis priemonėmis žymiai paspartėjo žmonėms ir visuomenei itin jautrių bylų, kaip darbo ir viešųjų pirkimų, nagrinėjimas. Tuo pat metu kryptingai veikėme, siekdami identifikuoti priežastis, kurios daro įtaką teisminių procesų trukmei, bylų vilkinimui, netinkamo darbo organizavimo tendencijoms. Vienas iš pavyzdžių – patvirtinta teismo posėdžių koordinavimo dėl greičiau nagrinėtinų bylų tvarka.

Civilinio proceso kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimai lėmė ir svarbias elektroninės erdvės naujoves. Viena svarbiausių – rašytinių teismo posėdžių prokolų keitimas garso įrašais. Nuo 2012 metų liepos administraciniuose teismuose neliko rašytinių protokolų, o 2013 metais jų planuojama atsisakyti visose civilinėse bylose.

– Kokius pagrindinius uždavinius išsikėlėte su naująja Teisėjų taryba?

– Teisingumo vykdymo efektyvumo kėlimas lieka esminis iššūkis. Šiandien mes patys puikiai matome kai kurias įsisenėjusias teismų sistemos ydas, daug kur kylančias iš nepakankamo pačios sistemos mobilumo. Nenoriu leistis į detales, bet ne kartą sprendėme „gaisrų gesinimo“ situacijas konkrečiuose teismuose, dėl objektyvių priežasčių staiga kelis kartus išaugus darbo krūviams.

Matėme, kad taikomos priemonės neišsprendžia sisteminių bėdų – darbo krūvių skirtumai tarp tos pačios grandies teismų teisėjų ne retai skiriasi, o organizacinių instrumentų tokiai situacijai pakeisti neturime. Todėl jau metus tęsiasi diskusijos, kaip pasiekti teismų sistemos dinamiškumą, leidžiantį užtikrinti teisėjų darbo krūvių suvienodinimą visos šalies mastu, o tai, suprantama, indikuoja ir bylų nagrinėjimo kokybės bei operatyvumo rezultatų gerėjimą.

Apylinkių teismų sujungimas (stambinimas) yra viena iš tokių priemonių. Jos efektyvumą rodo kitų Europos valstybių pavyzdžiai. Mes itin suinteresuoti šiais pokyčiais. Puikiai suvokiame, kad spartėjantis bylų nagrinėjimas ir augantys kokybiniai rezultatai pakeistų bendrą mūsų žmonių požiūrį į teismus ir visą teismų sistemą. Todėl jau artimiausiu metu mūsų laukia diskusijos šia tema su konstituciniais partneriais – kitomis valdžiomis, kurių politiniai sprendimai ir lems, ar lūkesčiai taps tikrove.

Matydami Civilinio proceso kodekso pakeitimų naudą, plėtojame kryptingą veiklą ieškodami išeičių, kaip galėtų būti paprastinamas baudžiamasis procesas. Jau kuris laikas, bendradarbiaudama su mokslininkais, kitų valdžių atstovais, ta linkme dirba speciali Teisėjų tarybos darbo grupė. Kai kurie svarbūs siūlymai dėl įstatymų keitimo jau parengti. Toliau dirbsime šia linkme ir kai būsime pasirengę, savo matymą pristatysime Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto „teismui“.

Teisėjų taryba optimistiškai vertina jau pradėtą įgyvendinti elektroninių teismo paslaugų projektą „Elektroninės paslaugos teisingumo vykdymo procese“. Elektroninių paslaugų teikimo srityje pirmieji žingsniai jau žengti. Kitąmet turėtų būti baigti parengiamieji techniniai darbai Lietuvos teismuose įdiegiant elektroninės bylos sistemą. Esu įsitikinęs, kad sėkmingas šio proceso įgyvendinimas ne tik palengvins teisėjų duoną, sumažins teisingumo vykdymo kaštus, bet ir duos didelės naudos proceso dalyviams.

Gintaras Kryževičius
– Teisėjų taryba skatino lanksčias darbo formas, organizavo išvažiuojamuosius teismo posėdžius. Ar ketinate tęsti šią tradiciją?

– Aš palaikau idėją rengti išvažiuojamuosius Teisėjų tarybos posėdžius. Tai viena iš jos veiklos formų, kuri turėtų būti įgyvendinama ir toliau. Visuose išvažiuojamuosiuose posėdžiuose aktyviai dalyvavo apylinkių teismų atstovai. Jie susipažino su Teisėjų tarybos darbu, į dienos šviesą kėlė savo problemas, diskutavo rūpimais klausimais. Pavyzdžiui, Panevėžyje buvo išsamiai diskutuota apie buhalterijos veiklos centralizavimo poreikį, informacinių technologijų specialistų darbo optimizavimą. Išvažiuojamuosiuose teismo posėdžiuose kuriami planai, kaip užtikrinti veiksmingesnį mažųjų teismų darbą, kartu ieškoma „receptų“, kaip geriau organizuoti teisėjų darbą.

– Seimui priėmus Teismų įstatymo pakeitimus, apygardų ir apylinkių teismai į naujai išrinktą Teisėjų tarybą delegavo nebe po tris, o po penkis narius. Kaip Jūs vertinate aktyvesnį mažesnių teismų atstovų dalyvavimą Teisėjų tarybos veikloje?

– Tik teigiamai. Kiekvienos apygardos ir jos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų atstovavimas padės užtikrinti veiksmingesnį Teisėjų tarybos administravimo funkcijų įgyvendinimą vietose, vyks operatyvesnis komunikavimas atliekant tvarkomojo pobūdžio veiksmus.

Dabar, kai kiekviena apygarda Teisėjų taryboje turi po savo atstovą, visos regionų problemos ir siūlymai, kaip jas spręsti, Teisėjų tarybą pasieks per juos. Žinoma, tikiuosi šių regionų atstovų aktyvios pozicijos ieškant optimaliausių iškilusių problemų sprendimų būdų.

Noriu pabrėžti tai, ką akcentavome visų išvažiuojamųjų posėdžių metu. Apygardos teismo vadovybė turi būti tos teritorijos teismų sistemos veiklos centru visais klausimais. Būtent čia turi būti identifikuota problema, atlikta jos analizė ir pasiūlytas sprendimas, kaip problemą pašalinti.

– Teisėjų tarybos iniciatyva Lietuvoje įvyko Europos teismų tarybų tinklo Generalinė Asamblėja, šiemet sėkmingai suorganizuotas pagrindinis „Europos teisės diena 2012“ renginys, į kurią atvyko svarbiausi Europos teisingumo sistemos atstovai. Kaip vertinate Lietuvos teismų sistemos bendradarbiavimą su užsienio valstybių teisingumo institucijomis?

– Tarptautiniai renginiai yra sudėtinė mūsų sistemos įvaizdžio formavimo dalis tarptautiniame kontekste. Be jų mes nebūtume žinomi ir vertinami. Tai parodė Europos teismų tarybų tinklo Generalinės Asamblėjos pavyzdys. Po šio renginio Lietuvos teismų sistemos įvaizdis akivaizdžiai pagerėjo. Europos teisės dienos renginyje dalyvavusi Europos Komisijos atstovė Paraskevi Michou pabrėžė, kad pasitikėjimas Lietuvos galimybėmis yra išaugęs, – tai mums didžiausias įvertinimas.

Kitas laimėjimas – Teisėjų tarybos pastangomis 2012 metais Lietuva tapo Europos teisės akademijos (ERA) nare. ERA – organizacija, rengianti mokymus, konferencijas ir seminarus Europos Sąjungos teisės temomis. Lietuvos teisėjams tai bus puiki galimybė mokytis, specializuotis ir tapti konkrečių sričių ekspertais. Be to, ši organizacija turi didelę patirtį, galinčią padėti tinkamai pasirengti pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, prisidėti 2013 metais organizuojant Lietuvoje vyksiančius renginius.

– Pirmosios kadencijos metu akcentavote Teisėjų tarybos pastangas visuomenei atverti „užkaltas teismų duris“. Kaip sekėsi pralaužti ledus?

– Ryšių su visuomene srityje įvykęs lūžis. Galbūt tai mažiau parodo kasdienė rutina, tačiau tam tikromis progomis jau susiformavo gražios tradicijos, priartinančios piliečius prie teismų. Galiu paminėti atvirų durų dienų renginius Konstitucijos ir Europos teisės dienai paminėti, kurie vyksta kiekvieną rudenį ir organizuojami beveik visuose Lietuvos teismuose. Teisėjai kviečia moksleivius, studentus, vietos bendruomenes ir žiniasklaidos atstovus apsilankyti posėdžių salėse ir savo darbo kabinetuose, atsako į rūpimus klausimus, labiau atsiveria visuomenei. Tai pozityvūs pokyčiai.

Viešumas, atvirumas, skaidrumas, visuomenės pasitikėjimo teismais didinimas ir toliau liks prioritetiniais Teisėjų tarybos veiklos principais. Šiuo metu laukiama Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto vykdomos teismų darbo vertinimo apklausos rezultatų, po kurių paaiškės, kuria kryptimi toliau dirbti ryšių su visuomene srityje, kuriose vietose teismų sistemai reikia keistis, norint gerinti dialogą su visuomene.