Jau artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje bus aptarta galimybė reguliariai organizuoti susitikimus su visuomeninių organizacijų atstovais tiek Teisėjų tarybos, tiek visos teisėjų bendruomenės lygmeniu.

Susitikime su Stefanija Veversevičiene (Lietuvos sąjūdžio taryba), Egle Mirončikiene (Lietuvių fronto bičiulių sąjūdis), R. P. Budniku, prof. Vladu Vilimu (Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacija) ir Romualdu Povilaičiu (Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija) Teisėjų tarybos pirmininkas aptarė visuomenės atstovų įtraukimą į tiesioginį teisingumo vykdymą. Visuomeninių organizacijų atstovai patikinti, kad tiek Teisėjų taryba, tiek teisėjų bendruomenė palaiko visuomenės atstovų įtraukimo į teisingumo vykdymą idėją, apie tai Teisėjų taryba ne kartą yra pareiškusi viešai oficialiais pareiškimais.

Teisėjų tarybos pirmininkas paragintas atkreipti Teisėjų tarybos dėmesį ir siekti, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, laikytųsi aukščiausių etikos reikalavimų ir suprastų eilinių žmonių situaciją teismo procesuose. Anot visuomenininkų, vis dar pasitaiko, kad procese dalyvaujantiems asmenims teisėjai be jokio pagrindo išsako pastabų, nurodo procesinių sankcijų galimybę, procesiniai sprendimai skaitomi neaiškiai ir nepakankamai garsiai, vartojama labai daug teisinių frazių ir specialių teisinių terminų, kuriuos eilinis pilietis ne visada supranta.

Taip pat kalbėta ir apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijų, sprendžiančių kasacinių skundų priėmimo klausimus, veiklą. Visuomeninių organizacijų atstovų manymu, vertinant dabartines Lietuvos aktualijas ir teismų sistemos veiklos realijas, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėti turėtų būti priimama žymiai daugiau kasacinių skundų, siekiant ištaisyti žemesniųjų instancijų teismų daromas klaidas.

Pasak Teisėjų tarybos pirmininko, kasacinių skundų priėmimo procedūros, kurios nustatytos įstatymuose ir taikomos Lietuvoje, atitinka demokratinių valstybių, turinčių ilgametes atrankos procedūrų tradicijas, gerąją praktiką ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas siekia jos laikytis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos itin atsakingai vertina kiekvieną pateikiamą kasacinį skundą, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad taikoma procedūra turėtų būti iš esmės keičiama ir grįžtama prie tokios tvarkos, kai buvo priimami visi kasaciniai skundai. Tai reikštų, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš klasikinio kasacinio teismo taptų trečiąja priežiūros institucija ir tai būtų didžiulis žingsnis atgal.