E. Laurinaitis: įvairiapusė asmenybė – stiprus koziris siekiant teisėjo karjeros

 (8)
Kokios kliūtys trukdo kandidatams realizuoti save ir užimti teisėjo poziciją? Apie tai Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nariai diskutavo su teisėjų karjeros siekiančiais asmenimis.
Eugenijus Laurinaitis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Nacionalinėje teismų administracijoje pirmą kartą surengtoje tokio pobūdžio viešoje diskusijoje intensyviai analizuotas klausimas: kodėl taip nutinka, kad puikias charakteristikas pateikiantiems kandidatams tenka nusivilti, išgirdus neigiamą komisijos atsakymą. Komisijos nariai atskleidė, jog pavyzdinė charakteristika ‒ yra įprastas kiekvieno kandidato teikiamas dokumentas. 

„Turiu apgailestauti, tačiau charakteristikos yra labai vienodos. Skaitant jas sunku suvokti kuo jūs skiriatės vienas nuo kito, parašomi patys geriausi žodžiai, patys įdomiausi apibūdinimai. Todėl jūs tampate pakankamai lygūs pagal šiuos kriterijus. Noriu pasakyti, jog susitikimas su jumis, pokalbio procesas mums yra labai svarbus“, ‒ kalbėjo komisijos pirmininkas, psichoterapeutas doc. Eugenijus Laurinaitis.

Kiti, diskusijoje dalyvavę, komisijos nariai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėja Sigita Rudėnaitė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Laimė Baltrūnaitė bei žurnalistas Aurimas Perednis sutinka, kad vien tik geras savęs charakterizavimas nepadeda atskleisti asmenybės, gyvenimo patirties, įtikinamos motyvacijos, kodėl siekiama teisėjo pareigų. Todėl priimant galutinį sprendimą, atrankos metu vykstantis komisijos ir kandidato pokalbis lemia itin daug. 

„Mes apie žmogų galime spręsti ne tik pagal informaciją, kurią mes gauname. Informaciją suteikia ir neverbalinis bendravimas, sugebėjimas pajusti ir įsijausti vienam į kitą, atskleisti asmenybę. Tai ‒ informacija, kurios komisijos nariai nei už ką nepraleidžia“, ‒ pabrėžė E. Laurinaitis.

Komisijos nariai teikė naudingus patarimus, ragindami pamiršti kuklumą, tvirtai laikytis savo pozicijos, atsižvelgti į konkurentus, pasitikėti ir tikėti savimi.

„Atranka yra konkursas, jeigu šiandien nelaimėjote, nereiškia, kad pralaimėjote. Deja, kai kuriems būna sunku susitaikyti to tokia įvykių eiga“, ‒ pažymėjo LAT teisėja S. Rudėnaitė.

Komisijos nariai paprašyti pakomentuoti konkrečius atvejus, kodėl pasirinko vieną ar kitą kandidatą, susirinkusiųjų prašė supratimo.

„Negalime komentuoti kiekvieno konkretaus sprendimo, kodėl jūsų ar kito asmens, neįvardijome tinkamiausiu. Mūsų nuomone tai nekorektiška kitų pretendentų atžvilgiu. Bendrai galime pasakyti, kad kiekvienu atveju vertinama viskas – kompetencija, turima informacija, pokalbis, bendras kontekstas, neverbalinis bendravimas, gyvenimo patirtis, darbo patirtis ir pobūdis“, – dėstė A. Perednis. 

Pirmoji, tačiau Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių nuomone ‒ tikrai ne paskutinė, diskusija sulaukė itin didelio susidomėjimo – susirinko daugiau kaip 50 teisėjo karjeros siekiančių asmenų.

Diskusijos metu įgyvendintas pagrindinis susitikimo tikslas ‒ abipusės komunikacijos būdu aptarti kandidatams keliami pagrindiniai reikalavimai, komisijos lūkesčiai, atsakyta į kandidatų  pateiktus klausimus bei pasidalyta daugeliu patarimų, kaip tikslingiau siekti teisėjo karjeros, pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Į LVAT vadovus prezidentė siūlo G.Kryževičių (57)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama patarti dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo Gintaro Kryževičiaus skyrimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju ir šio teismo pirmininku.

Po komentaro internete – teisėsaugos reakcija: bausti galima tik išimtiniais atvejais (472)

Interneto portaluose komentarus rašantiems skaitytojams dėl išsakytų teiginių ikiteisminiai tyrimai turi būti pradedami tik išimtiniais atvejais – teismas išaiškino, kad „vien neetiškų komentatoriaus pasisakymų viešoje erdvėje neužtenka baudžiamajai atsakomybei kilti“.

Lygtinės bausmės nusikaltėliams: kaip nusprendžia, kad jau vertas laisvės? (36)

Kodėl nusikaltėliai paleidžiami į laisvę? Tai nuolat viešumoje iškeliamas klausimas, sėjantis nerimą kiekvieno iš mūsų kaimynystėje. Apie tai, kaip ir kodėl lygtinai į laisvę paleidžiami nuteistieji, pasakoja vieno iš daugiausiai lygtinio paleidimo klausimų sprendžiančio Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė.

D. Žalimas: šiandien jau realu tikėtis, kad KT išnagrinės bylą greičiau nei per metus (15)

Daugiausia prašymų dėl teisės aktų išaiškinimo Konstituciniam Teismui (KT) praėjusiais metais pateikė Lietuvos teismai – tai liudija, kad jie, gindami konstitucines žmogaus teises ir laisves, aktyviai siekia naudotis teise kreiptis į KT.

Klausk teisininko: ar privaloma išeiti atostogauti nepertraukiamai? (7)

Ar darbuotojas privalo per metus išeiti atostogų 14 darbo dienų nepertraukiamai? Gal gali jis šias atostogų dienas išskaidyti darbdavio sutikimu? O jeigu privaloma, ar gali priversti darbuotoją išeiti atostogų, jeigu jis neina?