E. Kusaitė triumfuoja: teisėjai nutarė, kad ji – ne teroristė

 (215)
Pasikėsinimu įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje kaltinta klaipėdietė Eglė Kusaitė, pastaruoju metu gyvenanti Vilniuje, galutinai išteisinta dėl pasikėsinimo įvykdyti teroro aktą.
Eglė Kusaitė
© DELFI / Tomas Vinickas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį paskelbė, kad atmeta Generalinės prokuratūros kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma E. Kusaitei iškeltą baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Trijų teisėjų paskelbta nutartis, kuriuo paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamasis nuosprendis, yra galutinė ir neskundžiama, todėl E. Kusaitei pavyko atsikratyti teroristės vardo.

Teisėjas Viktoras Aidukas pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje teismas nevertino įrodymų, tik patikrino, ar tinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas. „Patikrinęs skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu, teismas konstatuoja, kad BPK normų apeliacinės instancijos teismas nepažeidė“, – skelbdamas nutartį sakė teisėjas.

„Tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kitokią išvadą, nei pageidavo prokuroras, dar nereiškia, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas“, – pabrėžė teisėjų kolegijos pranešėjas. Jo teigimu, E. Kusaitė buvo išteisinta dėl to, kad jos veiksmuose nebuvo pasikėsinimo padaryti nusikaltimą – išteisintosios veiksmai buvo orientuoti ne į pasirengimą pradėti teroro aktą, o tik į tarpinių veiksmų atlikimą.

Išklausyti teismo nutarties atvyko ne tik E. Kusaitė su artimaisiais, bet ir būrys visuomenės veikėjų, tarp jų – ir disidentė Nijolė Sadūnaitė, signataras Algirdas Endriukaitis, Seimo nariai Naglis Puteikis ir Rytas Kupčinskas. Teisėjui paskelbus, kad E. Kusaitė yra galutinai išteisinta, salėje susirinkę žiūrovai ėmė ploti ir dėkoti už teisingą sprendimą.

Tuo metu E. Kusaitė vengė bendrauti su žurnalistais ir po teismo nutarties paskelbimo pasislėpė teismo patalpose.

Kasacinį skundą pateikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis sako, kad E. Kusaitės byloje LAT išaiškino rengimosi daryti nusikalstamą veiką, o ji teismų praktikoje mažai aptariama.

„Ši nutartis bus pakankamai įdomi ir svarbi vertinant rengimosi (daryti nusikaltimą) stadiją, kaip žinia, tai yra tik dėl labai sunkių nusikalstamų veikų, todėl dabar atitinkamai ir bus ramiau tiems Lietuvos Respublikos pareigūnams, kurie gaus tokią informaciją, kad asmuo ketina daryti nusikalstamą veiką, tuo tikslu perka bilietus, gauna vizas ir išvyksta į Rusiją, tai yra jo nesustabdymo atžvilgiu, aš tikiuosi, persekiojimas nebus vykdomas, – sakė prokuroras. – Manau daugelis pareigūnų, kurie tiria labai sunkias nusikalstamas veikas, atsivers šią nutartį ir įdėmiai ją paskaitys.“

Pasak jo, teismas pasakė, kad E. Kusaitės atlikti konkretūs veiksmai „nevertinami kaip konkretūs veiksmai, kurie gali palengvinti padaryti nusikalstamą veiką.“

Anot A. Urbelio, baudžiamosios teisės taikymo atžvilgiu E. Kusaitės byla yra svarbi teisininkams, be reikalo ji buvo politizuota.

„Prokuratūra nei džiaugiasi, nei liūdi, nes tai yra mūsų darbas – nėra nei jokio tikslo pasodinti kažkokį konkretų žmogų ar priversti jį atsakyti už kažką tai, stengiamės preciziškai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą“, – pabrėžė prokuroras.


Pirmosios instancijos – Vilniaus apygardos teismas E. Kusaitę buvo pripažinęs kalta dėl pasikėsinimo įvykdyti teroro aktą, jai buvo skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tuo metu Generalinė prokuratūra siekė, kad mergina būtų nuteista kalėti 10 metų, bet apeliacinės instancijos teisme savo poziciją pakeitė ir prašė jai skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau praėjusių metų balandį Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad E. Kusaitė nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjai pabrėžė, kad nors E. Kusaitė ir bendravo su įtartinais asmenimis, tačiau jos veiksmai neperaugo į rengimąsi padaryti teroro aktą. Be to, teismo teigimu, apie E. Kusaitės planus žinojo Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai, kurie galėjo užkirsti kelią merginos planams – sulaikyti, o ne laukti, kol bus išduota Rusijos viza ir ji išvyks iš Lietuvos. Tokius pareigūnų veiksmus teismas įvardijo kaip galimą provokaciją.

Su apeliacinės instancijos teismo paskelbtu išteisinamuoju nuosprendžiu nesutiko Generalinė prokuratūra – kasaciniame skunde buvo teigiama, kad išteisintoji esą nebuvo provokuojama, o teismas padarė nepagrįstas išvadas. Anot prokurorų, E. Kusaitės galimai įvykdytos veikos yra ypatingai pavojingos.

DELFI primena, kad E. Kusaitė buvo sulaikyta Kauno autobusų stotyje 2009 m. spalio 24 d., kai ketino išvykti į Maskvą. Kitą dieną per apklausą ji prisipažino, kad ketino išvykti į Rusiją, pripažino, jog bendravo su musulmonais radikalas ir ketino susisprogdinti.

„Ten dirba agresoriai, žudantys nekaltus žmones“, – teigė įtariamoji per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

E. Kusaitė pareigūnams aiškino, kad islamo religijos radikalią atšaką pripažįsta nuo 2003 m., be to, ji buvo įsitikinusi, kad paaukojus gyvybę siela patenka į rojų. „Agresorius yra Rusija, kuri engia ir žudo čečėnus“, – aiškino įtariamoji.

E. Kusaitė neslėpė, kad jau nuo 14 m. svajojo tapti šachide, tai buvo jos gyvenimo tikslas.

Ji norėjo susisprogdinti dėl dviejų priežasčių – per vieną ataką žuvo jos draugas, todėl ji buvo suinteresuota asmeniškai. Be to, ji norėjo padėti nuskriaustiems Kaukazo musulmonams, todėl su čečėnais ieškojo kontaktų.

„E. Kusaitė siekė nusižudyti ne šiaip sau, o prasmingai – atkeršyti už draugo mirtį, be to, buvo ir politinis tikslas – galvojo, jog susisprogdinusi įrodys, kad padeda čečėnams“, – anksčiau yra sakė teisme prokurorai, pabrėžę, kad tokį sprendimą priėmė pati E. Kusaitė, jos draugai Rusijoje to jos net nebuvo prašę.

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai išsiaiškino, kad atvykusi į Rusiją E. Kusaitė turėjo būti išvežta į čečėnų kovotojų bazę, jos kelionę finansavo Aišos Magmadovos, su kuria ji susipažino internetu, brolis Apti Magmadovas – jis pašto perlaida atsiuntė 500 JAV dolerių.
Buvo įtariama, kad E. Kusaitė į Rusiją vykti susisprogdinti verbavo ir dvi merginas – Neringą K. ir Laurą G.

„Ji manė, kad jeigu atveš merginas, bus labai pagerbta musulmonų pasaulyje“, – prokurorų teigimu, E. Kusaitė merginoms žadėjo po 20 tūkst. JAV dolerių – tiek esą sumoka čečėnai. Tiesa, kad reikės susisprogdinti, nei Laura G., nei Neringa K. nežinojo.

Manoma, kad E. Kusaitė Rusijoje turėjo ištekėti „už teisingo brolio – tamsiaodžio arabo“.

Pareigūnams pavyko surasti ir E. Kusaitės laiškus čečėnams. Viename jų mergina rašė, kad labai nori atvykti į Čečėniją ir yra viskam pasiryžusi kovojant prieš Rusiją.

„Čia ne mes teroristai jiems, jie teroristai mums, bet Alachas su mumis ir tegul jie mūsų bijo“, – rašė „Sestrionka“ pasivadinusi mergina. Dar kitame laiške mergina prisipažino, kad jai „net mirtis yra geriau, nei gyvenimas tarp paklydėlių“.

„Visi svajoja apie pinigus, man nereikia, jeigu jų turėčiau visus juos atiduočiau kovotojams, juk jiems reikia pinigų“, – rašė ji.

Ikiteisminio tyrimo metu E. Kusaitės motina Virginija Kusienė išsamiai pasakojo, kaip dukra dažnai laiką leisdavo prie kompiuterio, vėliau ėmė rengtis kaip musulmonė ir aiškino, jog išvyks pas „tikėjimo brolius“.

Po kiek laiko E. Kusaitė išvyko į Vokietiją, o parvežta reikalavo, kad ir motina, ir teta elgtųsi pagal islamo reikalavimus. Kai teta ėmė tam priešintis, E. Kusaitė pareiškė, kad „bus, kas ją pašalins“.

E. Kusaitės teta Irena Jeleniauskaitė ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog jos dukterėčia aiškindavo, kad reikia pasaulį išvalyti nuo katalikybės, jos greitai nebeliks. „Išliks tik išpažįstantys islamą“, – dukterėčios, pasivadinusios Aziza vardu, žodžius esą yra sakiusi I. Jeleniauskaitė, pažymėjusi, jog iš E. Kusaitės elgesio galima suprasti, kad ji tikrai susisprogdins.

„Tai tik laiko klausimas“, – sakė moteris.

Byloje įslaptinta liudytoja yra sakiusi, kad E. Kusaitė draugei rodė filmus apie rusų kareivių žudymą, galvų pjaustymą, taip pat prisipažino atsisiuntusi knygą apie sprogdinimus.

„E. Kusaitė bijojo Rusijos kalėjimo labiau nei susisprogdinimo“, – liudytojos žodžius citavo prokurorai. Jų teigimu, E. Kusaitė iš pradžių ketino susisprogdinti Rusijos Dūmoje, tačiau šių ketinimų vėliau atsisakė, nes pasikeitė prezidentas – šalį valdė nebe Vladimiras Putinas.

„Ji tikėjosi padaryti pavyzdį kitoms šachidėms – jeigu nepaspaustų mygtuko, ji būtų susprogdinta nuotoliniu būdu, jos tikslas buvo vienas – susisprogdinti Rusijoje“, – teigė liudytoja, pažymėjusi, jog ne kartą E. Kusaitę bandė atkalbėti nuo baisių ketinimų, tačiau ši tik pykdavo ir sakydavo, jog nutrauks ryšius, jeigu ji ir toliau ją bandys perkalbėti.

Tuo metu E. Kusaitė neigė jai pateiktus kaltinimus ir tikino, kad neketino įvykdyti jokio teroro akto.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Į LVAT vadovus prezidentė siūlo G.Kryževičių (38)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama patarti dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo Gintaro Kryževičiaus skyrimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju ir šio teismo pirmininku.

Po komentaro internete – teisėsaugos reakcija: bausti galima tik išimtiniais atvejais (472)

Interneto portaluose komentarus rašantiems skaitytojams dėl išsakytų teiginių ikiteisminiai tyrimai turi būti pradedami tik išimtiniais atvejais – teismas išaiškino, kad „vien neetiškų komentatoriaus pasisakymų viešoje erdvėje neužtenka baudžiamajai atsakomybei kilti“.

Lygtinės bausmės nusikaltėliams: kaip nusprendžia, kad jau vertas laisvės? (36)

Kodėl nusikaltėliai paleidžiami į laisvę? Tai nuolat viešumoje iškeliamas klausimas, sėjantis nerimą kiekvieno iš mūsų kaimynystėje. Apie tai, kaip ir kodėl lygtinai į laisvę paleidžiami nuteistieji, pasakoja vieno iš daugiausiai lygtinio paleidimo klausimų sprendžiančio Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė.

D. Žalimas: šiandien jau realu tikėtis, kad KT išnagrinės bylą greičiau nei per metus (15)

Daugiausia prašymų dėl teisės aktų išaiškinimo Konstituciniam Teismui (KT) praėjusiais metais pateikė Lietuvos teismai – tai liudija, kad jie, gindami konstitucines žmogaus teises ir laisves, aktyviai siekia naudotis teise kreiptis į KT.

Klausk teisininko: ar privaloma išeiti atostogauti nepertraukiamai? (7)

Ar darbuotojas privalo per metus išeiti atostogų 14 darbo dienų nepertraukiamai? Gal gali jis šias atostogų dienas išskaidyti darbdavio sutikimu? O jeigu privaloma, ar gali priversti darbuotoją išeiti atostogų, jeigu jis neina?