Darbuotojo nušalinimas nuo darbo

 (3)
Darbuotojo nušalinimas nuo darbo
© Corbis

Darbo kodekso (DK) 93 straipsnis nustato, kad darbo sutartimi darbuotojas įsipareigoja dirbti pas darbdavį, o darbdavys – suteikti jam sutartą darbą. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad darbdavys negali neleisti darbuotojui dirbti sutartimi sulygto darbo (eiti pareigų), jei šis darbas faktiškai egzistuoja. Tačiau įstatymo nustatytais atvejais darbdavys turi teisę neleisti atlikti darbinių pareigų darbuotojui, pažeidusiam vidaus darbo tvarką, arba tais atvejais, kai darbuotojo nušalinimo reikalauja valstybės įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Darbuotojų nušalinimas nuo darbo galimas tik įstatymo nustatytais atvejais. Už neteisėto nušalinimo veiksmus numatyta teisinė atsakomybė.

Neblaivaus darbuotojo nušalinimas

LR Vyriausybė 2006 m. gegužės 12 d. priėmė nutarimą Nr. 452 (Žin., 2006, Nr. 56-2000 ir kt.), kuriuo patvirtino Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles. Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Žin., 2006, Nr. 71-2641 ir kt.) nustatyta medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, taip pat bendros asmens būklės įvertinimo metodika. Be to, Valstybinė darbo inspekcija 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 (Žin., 2008, Nr. 55-2113) patvirtino Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodines rekomendacijas.

Rekomendacijose nurodyta, kad, prieš pradedant nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (tai vienodai taikoma ir nuo psichiką veikiančių medžiagų apsvaigusiems asmenims) procedūrą, patariama įvertinti požymius, kuriems esant galima įtarti, kad darbuotojas yra neblaivus (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ar nestabili laikysena ir kt.). Naudoti technines priemones (alkotesterį ir kt.) neblaivumui nustatyti galima, kai tai įrašyta įmonės kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse. Toks blaivumo patikrinimo būdas galimas ir tuo atveju, jeigu dėl jo susitarta su darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje. Jeigu tokio susitarimo nėra, techninės priemonės gali būti naudojamos tik darbuotojo sutikimu.

Darbuotojo atsisakymas pasitikrinti sveikatą

DK 265 straipsnyje išvardyti atvejai, kai darbuotojai dėl dirbamo darbo pobūdžio privalo tikrintis sveikatą.

DK 265 str. 5 dalyje nurodyta, kad darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir su sveikatos priežiūros įstaiga suderina sveikatos pasitikrinimų grafiką, su kuriuo pasirašytinai supažindina darbuotojus. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis. Atsisakymui tikrintis sveikatą, kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas, gali būti prilyginamas darbuotojo nenuvykimas pasitikrinti arba nepasitikrinimas sveikatos nustatytu laiku be svarbių priežasčių, medicinos knygelės (sveikatos paso) ar medicinos pažymos nepateikimas darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui praėjus nustatytam sveikatos pasitikrinimo laikui be svarbių priežasčių (DK 265 str. 7 d.). Darbuotojo, kuris atsisakė nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, elgesys pagal DK 235 str. antros dalies 10 punktą kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, už kurį darbuotojas, nepriklausomai nuo to, ar jis dėl šios priežasties buvo nušalintas nuo darbo, gali būti atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 punktą.

Valstybės tarnautojų nušalinimas

Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708 ir kt.) 34 straipsnis nustato, kad valstybės tarnautojas, kuris pasirodė tarnyboje (darbe) neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, gali būti jo tiesioginio vadovo nušalintas nuo darbo, t. y. tą dieną jam neleidžiama dirbti ir sustabdomas darbo užmokesčio mokėjimas.

Kitais atvejais nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų tiesioginis jo vadovas gali tik remdamasis pagal įstatymus turinčių teisę nušalinti pareigūnų arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos rašytiniu reikalavimu, kuriame turi būti nurodyta, kokiam laikui valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys ir teisinis pagrindas.

Nušalintas nuo pareigų valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į žemesnes pareigas, jei tai neprieštarauja nušalinimo tikslui. Nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į ankstesnes pareigas, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindo atleisti jo iš pareigų.

Nušalinimo nuo darbo tvarka

Nušalinimo nuo darbo terminas paprastai iš anksto nenustatomas, tačiau bet kuriuo atveju nušalinimas negali tęstis neribotai. Išnykus priežastims, dėl kurių darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo, jis turi būti nedelsiant grąžintas į ankstesnįjį darbą, o jeigu nušalinimo priežasčių negalima pašalinti, būtina spręsti darbuotojo perkėlimo į kitą darbą įstatymo nustatyta tvarka, jeigu tai neprieštarauja nušalinimo tikslui, arba jo atleidimo iš darbo klausimus.

Darbo kodeksas nenustato privalomos rašytinės darbuotojo nušalinimo nuo darbo formos. Darbuotojo neblaivumo būseną gali patvirtinti ne vien tik medicinos išvada, bet ir kitos CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse nurodytos įrodinėjimo priemonės. Darbdavys privalo nušalinti darbuotoją nuo darbo ir nemokėti jam darbo užmokesčio pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą. Jame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.

Tai straipsnio santrauka. Visą straipsnį galite perskaityti elektroninėje
žurnalo „Juristas“ versijoje. Prenumeruokite!

Žurnale „Juristas” Nr.1 jūs taip pat rasite:

Darbuotojų atleidimas dėl įmonės struktūrinių pertvarkymų

Kiekvienos įmonės veikla, vystymasis, tobulėjimas visuomet yra susiję su jos pačios vidine kaita. Priklausomai nuo rinkos sąlygų, atitinkamo verslo sektoriaus, kuriame įmonė ar organizacija veikia, taip pat nuo vidinės pačios įmonės ir visos šalies ar tarptautinės ekonomikos padėties svyravimų, vidiniai pokyčiai gali būti retesni ar dažnesni, vykti didesniu ar mažesniu mastu, apimti visą įmonę ar tik tam tikrą jos dalį. Bet kuriuo atveju įmonių kaita neišvengiama ir yra būtina, kad jos galėtų vystytis, prisitaikyti rinkose, o kartais netgi lemia išlikimą.

Pastaraisiais metais įmonės atlieka reorganizacijas – juridinio asmens pabaigą be likvidavimo procedūros, tačiau kur kas dažniau atliekami įmonės vidinės struktūros pertvarkymai. Ne paslaptis, kad labai dažnai dėl struktūrinių pertvarkymų keičiasi darbuotojų darbo sąlygos arba su jais netgi nutraukiami darbo santykiai. Todėl svarbu užtikrinti, kad visos su darbuotojų atleidimu susijusios procedūros būtų aiškios, teisingos ir teisėtos.

Straipsnyje atskleidžiami esminiai darbo santykių su įmonės darbuotojais nutraukimo procedūrų ypatumai struktūrinių pertvarkymų atveju.

Plačiau apie tai – žurnalo „Juristas“ 2011 m. Nr. 1 ir atnaujintoje svetainėje www.pačiolis.lt

Vežėjo teisė sulaikyti krovinį pagal Lietuvos Respublikos teisę

Lietuvoje nerimsta diskusijos dėl vežėjo teisės sulaikyti jam perduotus krovinius. Esminis klausimas – ar vežėjas gali sulaikyti jam perduotus krovinius, siekdamas įgyvendinti savo teisę į jam priklausantį užmokestį už suteiktas krovinių gabenimo paslaugas, jei jam perduotas krovinys skolininkui nepriklauso nuosavybės teise.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.69 straipsniu daikto sulaikymo teisė atsiranda, kai kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininką ir teisėtai valdo skolininko daiktą. Tai reiškia, kad kreditoriaus teisė sulaikyti daiktą neatskiriama nuo skolininko prievolės kreditoriui, nes daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui, yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas ir kreditorius nėra atsisakęs šios teisės. Be to, daikto sulaikymo teisė – tai savigynos priemonė, kuri turi būti įgyvendinta laikantis CK 1.139 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, t. y. savigynai esant neteisėtai (įstatymo nenustatytais atvejais ar peržengus savigynos ribas) padaryta skolininkui žala turi būti atlyginta.

Išsamiau apie tai – žurnalo „Juristas“ 2011 m. Nr. 1 ir atnaujintoje svetainėje www.pačiolis.lt

Įskaitymas – vienas prievolės pabaigos būdų

Įskaitymas yra prievolės šalių laisvos valios raiškos rezultatas, todėl sukelia teisinius padarinius tik prievolės šalims ir neturi įtakos sąžiningo trečiojo asmens įgytoms teisėms. Įskaitymas yra vienas prievolės pabaigos būdų, kai išnyksta šalis siejantis teisinis santykis, baigiasi priešpriešinės šalių teisės ir pareigos, kaip antai, skolininko pareiga įvykdyti prievolę ir kreditoriaus reikalavimo teisė, kylanti iš tos prievolės, todėl dažnai taikomas tarp šalių susiklostantiems teisiniams santykiams.

Daugiau apie tai – žurnalo „Juristas“ 2011 m. Nr. 1 ir atnaujintoje svetainėje www.pačiolis.lt

Darbuotojo nušalinimas nuo darbo

Darbo kodekso (DK) 93 straipsnis nustato, kad darbo sutartimi darbuotojas įsipareigoja dirbti pas darbdavį, o darbdavys – suteikti jam sutartą darbą. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad darbdavys negali neleisti darbuotojui dirbti sutartimi sulygto darbo (eiti pareigų), jei šis darbas faktiškai egzistuoja. Tačiau įstatymo nustatytais atvejais darbdavys turi teisę neleisti atlikti darbinių pareigų darbuotojui, pažeidusiam vidaus darbo tvarką, arba tais atvejais, kai darbuotojo nušalinimo reikalauja valstybės įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Darbuotojų nušalinimas nuo darbo galimas tik įstatymo nustatytais atvejais. Už neteisėto nušalinimo veiksmus numatyta teisinė atsakomybė.

Nušalinimas nuo darbo, kaip teisinė priemonė, iš esmės skiriasi nuo darbuotojo atleidimo iš darbo, nes nušalinimo atveju darbo santykiai tarp šalių išlieka, tik dėl teisės aktuose nustatytų priežasčių darbuotojui laikinai neleidžiama dirbti ir jam už nušalinimo laiką nemokamas darbo užmokestis. Nušalinimas nuo darbo nėra drausminė nuobauda, todėl už nusižengimą nušalintam darbuotojui drausminė atsakomybė taikoma bendrais pagrindais.

Plačiau apie tai – žurnalo „Juristas“ 2011 m. Nr. 1 ir atnaujintoje svetainėje www.pačiolis.lt

Žurnalas
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Teisė

VK atskleidė nepagrįstus Generalinės prokuratūros išlaidavimus (8)

2014 rugsėjo mėn. 2 d. 10:20
Valstybės kontrolė (VK) baigė Generalinės prokuratūros 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą.

Teisme – permainos: teisėja nori pakeisti teismų įvaizdį (5)

2014 rugsėjo mėn. 1 d. 17:49
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkę. Šios pareigos patikėtos teisėjai Jolantai Bagdonienei.

Klausk teisininko: ar priklauso vaikui gimimo pašalpa, jei jis gimė ne Lietuvoje? (25)

2014 rugpjūčio mėn. 31 d. 19:00
Ar užsienyje gimusiam vaikui (ar jo motinai) priklauso gimdymo pašalpa/išmoka? Vaiko motina yra lietuvė, bet apie 10 m. gyvena ir mokosi (vakarinėje mokykloje) Ispanijoje. Tėvo nėra. Gimusiam vaikui suteikta Lietuvos pilietybė.

Eksperimentas su lavonais Klaipėdos garaže: teisėjai tarė savo žodį (8)

2014 rugpjūčio mėn. 30 d. 15:00
Klaipėdos savivaldybės paskelbtą konkursą dėl mirusiųjų laikymo laimėjusi laidojimo paslaugų bendrovė „Amžiaus vartai“ neturėjo higienos paso, todėl lavonus šaldytuvuose laikė nelegaliai.

Klausk teisininko: kaip priimti palikimą, jei miręs asmuo turėjo skolų? (14)

2014 rugpjūčio mėn. 30 d. 10:00
Mano miręs tėvas turėjo butą, tačiau buvo prisiėmęs įvairių kreditų iš bankų ir greitųjų kreditų bendrovių, buvo didelių skolų už šildymą. Dabar galėčiau paveldėti jo butą, tačiau girdėjau, kad paveldėsiu ir jo skolas. Ar galiu paveldėti tik jo butą? Kur galėčiau gauti informaciją apie mirusio tėvo skolas?