„Visų pirma prioritetas - kuo greitesnis bylų, kartu neprarandant kokybės, nagrinėjimas, ir taip pat kuo geresnis Teismo veiklos pristatymas, tiek jums, Tautos atstovai, tiek visuomenei“, - antradienį prisistatydamas Seimui sakė D.Žalimas.
„Pagrindinė problema - ji ilgus metus išlieka ta pati, tai yra bylų nagrinėjimo trukmės problema. Čia padaryta nemažai, sukurtos teisinės prielaidos sutrumpinti ir veiksmingiau ir greičiau spręsti bylas. Jei prieš trejus metus, kai kandidatavau į KT, nagrinėjimo laukė daugiau kaip šimtas prašymų, šiuo metu yra 63 prašymai, maždaug 35 bylos, jei jas visas sujungus. Aš manau, kad labai pasistengus būtų galima padaryti, kad neliktų 2012 metų bylų, ir nagrinėjimo laikas pradžioj sutrumpėtų bent ik dviejų metų, nes yra bylų, ir neseniai vieną bylą išsprendėme, kuri Teisme praktiškai pragulėjo 4 metus. To neturėtų būti, nei jūs, Tautos atstovai, nei teismai neturėtų tiek ilgai laukti KT verdikto“, - kalbėjo D.Žalimas.
Kitu prioritetu įvardijęs Teismo atvirumą, jis taip pasiūlė, kad kasmet galėtų parlamentui pristatyti Konstitucinio Teismo veiklos ataskaitą. „Kitas svarbus aspektas susijęs su KT atvirumu, dialogu su visuomene, dialogu su įstatymų leidėju, kad KT santykiai,jei taip galima pasakyti, su įstatymų leidėju galėtų būti geresni, sieksiu, kad jie tokie būtų. Jeigu leistumėte, aš drįsčiau kaip vieną priemonių pristatyti, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas galėtų kasmet savotiškai pristatyti Teismo veiklą ir turėti diskusiją aktualiais konstitucinės justicijos klausimais su Seimo nariais“, - sakė D.Žalimas.
„Kitas dalykas - informuotumas apie Teismo baigiamuosius aktus, vienas iš mano prioritetų būtų tai, kad tiek Teismo aktai, tiek pats jų pristatymas, nes Teismo aktai savaime galbūt negali būti visada suprantami dėl sudėtingos teisinės kalbos ir terminijos, bet pats jų pristatymas visuomenei būtų padarytas kuo priimtinesne forma“, - kalbėjo kandidatas vadovauti Konstituciniam Teismui.
Jis taip pat pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas yra vienas iš devynių konstitucinio teismo teisėjų, ir priimant sprendimus pirmininkas turi vieną balsą iš devynių „Nereikėtų galvoti, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas vienasmeniškai formuoja doktriną ar priiminėja sprendimus. (...) Manau, kad ta Teismo sudėtis, o ne pirmininkas garantuoja kokybišką sprendimų priėmimą. Pirmininko užduotis - visų pirma, sklandus Teismo darbo organizavimas ir jo reprezentavimas jo santykiuose su kitomis valstybės institucijomis ir tarptautiniame bendradarbiavime“, - sakė D.Žalimas.
D.Žalimo kandidatūrą į Konstitucinio Teismo vadovus siūlo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pagal Konstituciją, Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas prezidento teikimu.
Dėl D.Žalimo kandidatūros Seimas balsuos, kai jis susitiks su parlamentinėmis frakcijomis bei atitinkamais komitetais.
„Šalies vadovės įsitikinimu, kandidatą apibūdinančios savybės, tai ir puikus konstitucinės doktrinos bei tarptautinės teisės išmanymas, darbo Konstituciniame Teisme patirtis, padarytas įdirbis ir asmeninės savybės, nepriekaištinga reputacija pagrindžia D.Žalimo tinkamumą eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas, užtikrinti darnų Teismo darbą, išlaikyti aukštą pasitikėjimą šia institucija, o taip pat skatinti Teismo tarptautinį bendradarbiavimą ir prestižą“, - pristatydama D.Žalimo kandidatūrą antradienį Seime sakė prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.
Tarptautinės teisės ekspertas, Vilniaus universiteto profesorius D. Žalimas pastaruoju metu laikinai ėjo teismo pirmininko pareigas, kai šiemet baigėsi pastaruosius trejus metus teismui vadovavusio Romualdo Kęstučio Urbaičio kadencija.
D.Žalimas yra dalyvavęs ES bei kituose tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose, susijusiuose su žmogaus teisėmis, demokratizacija bei totalitarizmo nusikaltimų aukų atminties įteisinimu, teikęs ekspertines nuomones, dirbęs Nuolatinio arbitražo teismo Hagoje nariu nuo Lietuvos.
Kandidatas į Konstitucinio Teismo pirmininkus daug prisidėjo tiriant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dienos tarptautinius ir konstitucinius teisinius pagrindus bei įnešė svarų indėlį Lietuvos integracijos į NATO srityje.
D.Žalimas yra apdovanotas Lietuvos Šaulių Sąjungos garbės ženklu „Parlamento gynėjas" ir NATO atminimo ženklu.