Įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus tiek LR Civilinis kodeksas (toliau LR CK), tiek LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (24 str.) numato, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jam turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimaisiais giminaičiais, ypač kai šie negyvena kartu su juo.

Tėvų valdžios turinį sudarančios teisės ir pareigos abiems tėvams yra lygios. Pagal LR CK 3.159 str. 1 d. nei tėvas, nei motina negali atsisakyti savo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams, o už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (pagal LR CK 6.275 – 6.276 str. tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, atsako už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą, o už vaiko nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą tėvai ar globėjai atsako subsidiariai, t.y. tada, kai nepilnametis neturi turto).

Ir susituokę, ir nutraukę santuoką ar niekada jos nesudarę tėvai turi vienodą teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Siekiant įgyvendinti vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nepaisant to, kur šie gyvena, tėvai yra įpareigoti susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Tėvams nesusitarus, ginčą sprendžia teismas. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas patikrina ar ieškovo (-ės) pasiūlyta tvarka atitinka vaiko interesus, ar dėl vaiko amžiaus ir brandumo realiai bus galima įgyvendinti teismo sprendimą.

Remiantis LR Civilinio proceso kodekso (LR CPK) 376 str. bylos dėl šeimos teisinių santykių yra nedispozityvios, todėl teismas turi būti aktyvus: rinkti įrodymus savo iniciatyva, imtis priemonių šalims sutaikyti ir siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Tokiose bylose valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas yra būtinas. Tarnyba ištiria šeimos aplinkos sąlygas, vaiko emocinį ryšį su kiekvienu iš tėvų ir pateikia teismui išvadą dėl ginčo.

Pagal 1989 m. JT vaiko teisių konvencijos 12 str. ir LR CK 3.164 str. 1 d. turi būti išklausyta vaiko nuomonė tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą, į šią nuomonę atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Kadangi LR CK 3.3 str. 1d. įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas , tėvai, įgyvendindami savo teises ir pareigas vaikams, privalo vadovautis vaikų interesais ir nepiktnaudžiauti įstatymo suteiktomis teisėmis. Todėl ginčo objektu tokiose bylose, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), yra ne bendravimo ir auklėjimo būdas, bet sąlygų, kurioms esant tėvai turėtų galimybę bendrauti su vaiku bei jį auklėti, nustatymas. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarką remdamasis maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principu.

Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas prieštarauja vaiko interesams (pvz., dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas neatitinka vaiko norų ir pažiūrų arba vaiko brandai ir pasaulėžiūrai daroma žalinga įtaka). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko sveikatos būklė, atitinkami vystymosi sutrikimai nesudaro pagrindo riboti teisę bendrauti su vaiku ir realizuoti prigimtinę pareigą dalyvauti jo auklėjime.

Kadangi tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas harmoningai vystytųsi, antrajam iš tėvų turi būti sudaryta reali galimybė ne tik pasimatyti su vaiku, bet bendrauti su juo. LAT konstatavo, kad teisė matytis su vaiku yra garantuojama įstatymo tam, kad vaikas neprarastų ryšio su tėvu (motina). Tuo tarpu teisė bendrauti yra platesnė už galimybę matytis su vaiku, kadangi yra tiesioginė prielaida bei tikslas dalyvauti vaiko auklėjime. Todėl suteikti galimybę bendrauti su vaiku yra to iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, pareiga.

Įgyvendinant maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principą, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, išskyrus atvejus, kai jie būtini vaiko interesams. Vadinasi, kol neįrodytas vieno iš tėvų ir vaiko susitikimų žalingumas, bendravimo vieta neturi būti apibrėžiama. Taip pat svarbu ir tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina (tėvu), gyvenančia (-čiu) Lietuvos Respublikoje, ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su motina (tėvu), gyvenančiu užsienio valstybėje, kai teismo sprendime nenurodyta bendravimo su vaiku konkreti vieta Lietuvos Respublikoje, negali būti vertinamas kaip teismo leidimas vežti vaiką per valstybės sieną.

Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu turi būti remiamasi ne tik nustatant bendravimo su vaiku tvarką, bet ir įgyvendinant teismo sprendimą, kuriuo ši tvarka nustatyta. Taigi teismo sprendimo dalys, turi būti realizuojamos atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaikų interesus, o esant aplinkybėms, dėl kurių šio sprendimo įgyvendinimas prieštarautų vaiko interesams, pavyzdžiui, vaikams būtų apsunkintos galimybės lankyti mokyklą, būrelius, motina (tėvas) savo turimą teisę turi įgyvendinti taip, kad ji nepažeistų vaiko interesų, o esant būtinybei, nepasiimti vaikų (vaiko), nors tokia teisė ir būtų numatyta teismo sprendime. Kai tėvai nesilaiko LR CK įtvirtintų principų, pažeidžia įstatyme numatytas pareigas bendraujant su vaiku ir dalyvaujant jo auklėjime, LR CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, t.y. tokių tėvų minimalaus bendravimo su vaiku nustatymą (LR CK 3.175 str.), vaikų ir tėvų atskyrimą (LR CK 3.179 str.), tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimą (LR CK 3.180 str.). Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio. Vadinasi, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.

Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: 8 (5) 231 28 00; el.paštas: teises.klinika@tf.vu.lt ; www.teisesklinika.lt