Atsako Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Oksana Leontjeva :
Kiekvienas asmuo suinteresuotas, kad nusikalstama veika būtų kuo greičiau atkleista, tinkamai ištirta, o kaltininkas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kokybiškas teisingumas turi pašalinti bet kokią nekalto asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikimybę.
Baudžiamasis įstatymas draudžia kreiptis į teisėsaugos institucijas ir melagingai kaltinti kitą asmenį nusikalstamos veikos padarymu, taip pat draudžiama pranešti apie aiškiai nebūtą nusikaltimą. Už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą baudžiamoji atsakomybė numatyta Baudžiamojo kodekso (BK) 236 straipsnyje.
Pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti arba pranešė apie aiškiai nebūtą nusikaltimą. Pagal minėto straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir suklastojo įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti.
Melagingas įskundimas turėtų būti suprantamas kaip tikrovės neatitinkančios informacijos apie konkretaus nekalto asmens dalyvavimą nusikalstamoje veikoje pateikimas. Melagingas pranešimas apie nusikaltimą – tai kaltininko išgalvotų ar iškreiptų duomenų apie žinomai nebūtą nusikaltimą pateikimas. Tiek įskundimas, tiek pranešimas gali būti padaryti raštu, žodžiu ar pasinaudojant elektroninio ryšio priemonėmis.
Melagingo įskundimo ir pranešimo adresatas – tai valstybės institucijos, turinčios teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Esminis skirtumas tarp melagingo asmens įskundimo ir pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą yra tas, kad pirmu atveju įskundžiamas konkretus asmuo, kuris neva padarė nusikalstamą veiką, antruoju atveju pranešama melaginga informacija apie tariamą nusikaltimą, kurio iš tiesų nebuvo.
Pažymėtina, kad viena prielaidų baudžiamajai atsakomybei pagal BK 236 str. kilti yra ta, kad kaltininkas įskundžia kitą asmenį padarius baudžiamosios teisės pažeidimą. Pranešimas apie administracinį teisės pažeidimą, drausmės pažeidimą nesudaro minėtame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Asmuo negali būti nubaustas pagal Baudžiamojo kodekso 236 straipsnį, jeigu jis sąžiningai klydo dėl pateikiamų faktų ar aplinkybių.
Pateikta konkreti situacija melagingai įskundžiant nekaltą asmenį nėra išskirtinis atvejis teisėsaugos institucijų praktikoje.
Dažniausiai minėtos veikos padaromos dėl pavydo, neapykantos, turint tikslą atkeršyti, pakenkti vienam ar kitam asmeniui, iš savanaudiškų paskatų, siekiant turtinės naudos. Paprastai melagingai pranešama apie turto vagystę, siekiant gauti draudimo išmoką; apie išžaginimą po abipusiu susitarimu įvykusių lytinių santykių su nepažįstamu asmeniu; apie sutuoktinio smurtą, vykstant skyrybų procesui ir pan.
Šios veikos pavojingumas pasireiškia tuo, kad pažeidžiama normali ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros bei teismo veikla. Kartu gali būti pažeisti ir melagingai įskųsto asmens interesai, laisvė (pvz., dėl melagingo įskundimo nekaltas asmuo buvo nepagrįstai suimtas, pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn). Šios nusikalstamos veikos akivaizdžiai yra pavojingos, todėl norime atkreipti dėmesį, kad prieš darant nusikalstamas veikas būtina pagalvoti apie jų pasekmes.
Melagingas įskundimas arba pranešimas apie nebūtą nusikaltimą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų; melagingas įskundimas arba pranešimas apie nebūtą nusikaltimą suklastojant įrodymus – bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Padarytų nusikalstamų veikų padariniai (melagingai įskusto asmens patirti išgyvenimai, sukėlę psichologinę traumą, sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą; nukentėjusysis dėl melagingo įskundimo buvo sukompromituotas, pažeista jo garbė ir orumas; buvo pažeista nukentėjusiojo laisvė, būsto neliečiamumas, asmuo buvo nepagrįstai sulaikytas, jo namuose atlikta krata) nėra minėto kodekso 236 str. numatyto nusikaltimo privalomieji sudėties elementai. Tačiau neigiami fiziniai ir dvasiniai padariniai, atsiradę dėl nusikalstamos veikos, yra pagrindas nukentėjusiajam reikalauti moralinės žalos atlyginimo.
Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 109 straipsnyje įtvirtinta norma, suteikianti teisę nukentėjusiam asmeniui prašyti atlyginti neturtinę žalą. Vadovaujantis šiuo straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
Pagal BPK 112 str. civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Konkrečiu minimu atveju asmuo turi teisę reikalauti moralinės žalos atlyginimo, tačiau ieškovas visais atvejais turi pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Kiekvienu atveju galutinį sprendimą dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, neturtinės žalos dydžio priima teismas atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes.
Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nukentėjęs asmuo turėtų raštu kreiptis į prokuratūrą ar ikiteisminio tyrimo įstaigą – policiją. Ikiteisminis tyrimas bus pradėtas nedelsiant prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Nuspręsti pradėti ikiteisminio tyrimą turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras.