Vykstant intensyviam informacijos tarp subjektų keitimosi procesui, iškyla nemažai praktinių problemų, susijusių su asmens duomenų teikimo tretiesiems asmenis teisėtumu ir pagrįstumu, o atsižvelgiant į tai, jog neteisėtas asmens duomenų teikimas tretiesiems asmenis gali turėti neigiamų teisinių pasekmių asmeniui, kurio duomenys teikiami, šios problemos yra dar aktualesnės.
Asmens duomenų tvarkymą, kaupimą, jų teikimą tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas), įstatymų leidėjo priimtas 1996 m. birželio 11 d., bei vėlesnės šio įstatymo redakcijos.

Kalbant konkrečiai apie Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reglamentuojamus santykius, visų pirma, reikėtų apibrėžti šio įstatymo taikymo sferą ir tikslus, kurie būtent ir nustato šio įstatymo taikymo apimtis.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šio Įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę ryšium su asmens duomenų tvarkymu. Taigi jau pats Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo tikslas nustato, jog įstatymas taikomas, užtikrinant tik fizinių asmenų duomenų kaupimo, tvarkymo, naudojimo ir jų perdavimo tretiesiems asmenims teisėtumą bei pagrįstumą, tačiau šis įstatymas nereglamentuoja tų teisinių santykių, kurie tiesiogiai susiję su juridinių asmenų duomenų apsauga.

Ir nors Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas reguliuoja ypatingai plačius visuomeninius – teisinius santykius (asmens duomenų tvarkymas socialinio draudimo ir socialinės, globos tikslais, asmens duomenų tvarkymas sveikatos apsaugos tikslais ir pan.), tačiau daugiausia praktinių problemų iškyla tuomet, kai kalba eina apie asmens duomenų tvarkymą asmens mokumui įvertinti ir įsiskolinimui valdyti.

Būtent ši sritis šiai dienai ir sukelia daugiausia problemų, nes įmonės, užsiimančios skolų išieškojimu iš fizinių ir juridinių asmenų, turi pakankamai daug galimybių gauti asmenis duomenis bei juos teikti suinteresuotiems asmenis.

Neaiškumas dėl to, kokius asmens duomenis skolų išieškojimo įmonė turi teisę teikti suinteresuotiems asmenims (pavyzdžiui, asmens kreditoriui), sudaro palankias sąlygas manipuliuoti teisės aktų spragomis, o tai kas be ko gali lemti, jog bus pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai.

Asmens duomenų tvarkymą asmens mokumui įvertinti ir įsiskolinimui valdyti reguliuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnis, kuriame aiškiai apibrėžtos duomenų valdytojo teisės ir pareigos bei duomenų teikimo tvarka teisėtą interesą turintiems asmenims.

Vertinant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, darytina išvada, jog duomenų valdytojas turi teisę teikti asmens duomenis tretiesiems asmenims mokumo įvertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais, jeigu yra įgyvendinamos šios sąlygos:

1) asmuo, kurio duomenys perduodami, per 18 (aštuoniolikos) dienų terminą skaičiuojamą nuo tos dienos, kai duomenų valdytojas išsiuntė (pateikė) duomenų subjektui (skolininkui) priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą, neįvykdo savo įsipareigojimų duomenų valdytojui (kreditoriui) ir/ar mokėjimo terminas buvo neatidėtas arba duomenų subjektas pagrįstai neginčijo įsiskolinimo;

2) duomenų valdytojas asmens duomenis teikia teisėtą interesą turintiems asmenims;

3) duomenys teikiami asmens mokumo įvertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslu;

4) asmuo, kurio duomenys teikiami, yra informuojamas apie tai, kam, kokiu tikslu ir kokie duomenys teikiami tretiesiems asmenims.

Tik tinkamai įgyvendinus išvardintas sąlygas, duomenų teikimas teisėtą interesą turintiems asmenims gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Kalbant konkrečiai apie skolų išieškojimo įmonių teises teikti asmens duomenis tretiesiems asmenimis, reikėtų paminėti, jog Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad jungtinės asmens duomenų rinkmenos negali būti jungiamos su asmens duomenimis iš kitų asmens duomenų rinkmenų, kurios buvo sudarytos ir yra tvarkomos kitais negu mokumo vertinimo bei įsiskolinimo valdymo tikslais, t.y. duomenų valdytojas (šiuo konkrečiu atveju skolų išieškojimo įmonė) neturi teisės gautų duomenų iš kitų registrų (nekilnojamojo turto registro, turto arešto aktų registro, transporto priemonių registro ir pan.) jungti į jungtinę rinkmeną ir/ar šiuos duomenis perduoti tretiesiems asmenis.

Tokia išvada darytina ne tik, atsižvelgiant į Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau ir į kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias asmens duomenų teikimą tretiesiems asmenis.

Pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus.

Duomenys teikiami šio įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 88 punkte yra numatyta, kad duomenys apie visą asmens turimą turtą pateikiami tik valstybės teisėsaugos ir nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų, kredito įstaigų, bankų vindikacijų tarnybų, skolų išieškojimo įmonių, draudimo įstaigų, notarų, antstolių, įstatymų nustatytą teisę gauti duomenis apie asmenų turimą turtą turinčių juridinių asmenų prašymu, kuriame turi būti nurodytas tų duomenų naudojimo tikslas ir pasižadėjimas jų neatskleisti tretiesiems asmenims.

Šių teisės normų analizė, leidžia daryti išvadas, jog skolų išieškojimo įmonė turi teisę gauti asmens duomenis apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau tokių duomenų skolų išieškojimo įmonė neturi teisės perduoti kitiems asmenis.

Įvertinus tai, jog asmens duomenų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teikimo tvarką reglamentuoja specialus teisės aktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro nuostatai), pirmenybė teisės akto taikymo prasme turėtų būti suteikta Nekilnojamojo turto registro įstatymui ir Nekilnojamojo turto registro nuostatams, kurie draudžia skolų išieškojimo įmonės gautus asmens duomenis (nekilnojamojo turto duomenis) perduoti tretiesiems asmenis.

Tokia pati išvada darytina ir dėl kitų asmens duomenų (darbo užmokesčio, pajamų deklaracijos duomenų, vykdomų išieškojimų ir pan.) naudojimo ir jų teikimo tretiesiems tvarkos.

Skolų išieškojimo įmonė, rinkdama ir tvarkydama tokius asmens duomenis, neturi teisės jų perteikti kitiems tretiesiems asmenims, net ir turintiems teisėtą interesą.

Darbo kodekso 208 straipsnio 1 dalis nustato, kad duomenys apie darbuotojo darbo užmokestį teikiami ar skelbiami tik įstatymų nustatytais atvejais arba darbuotojo sutikimu. Teisės aktai, reglamentuojantys skolų išieškojimą bei numatantys kokius duomenis turi teisę gauti skolų išieškojimo įmonės, nenumato šių įmonių teisės gauti duomenis (informaciją) apie asmens darbo užmokesčio dydį, darbo sąlygas ir pan.

Apibendrinant norėtųsi pasakyti, kad šiai dienai situacija yra tokia, jog asmens duomenų teikimas tretiesiems asmenis, šių duomenų teikimo teisėtumo ir pagrįstumo užtikrinimas vis dar kelia nemažai praktinių problemų, kurios ypatingai skaudžiai atsiliepia asmens privatumui, jo nepažeidžiamumui, ir tol, kol nebus įnešta tam tikro aiškumo į įstatyminę bazę, šios problemos išliks.

Čia išdėstyta informacija, nuomonė ir motyvai negali būti vertinama kaip teisinė išvada ar konsultacija.

Stasio Šedbaro advokatų kontora
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaimynų prekybos tinklas ruošiasi galingam spurtui Lietuvoje (15)

Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvių tinklo „ Depo “ prekybos tinklas...

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (586)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Turkijoje siaučia pavojingas virusas: vienas iš simptomų – pykinimas (17)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja apie šių metų liepos ir rugpjūčio...

DELFI startuoja naujas kanalas Būstas (1)

Pagrindinis naujienų portalas DELFI skaitytojams pristato dar vieną gerą žinią. Jau nuo...

K. Girnius. Ar reikėtų „perkrauti“ santykius su Baltarusija? (25)

Pastarosiomis dienomis vis labiau rašoma apie Baltarusiją . Michailas Saakašvilis pasakė...

Archeologai patvirtino: pajūryje iš tiesų rastas kuršių piliakalnis

Archeologiniai tyrimai patvirtina, kad praėjusią vasarą Pajūrio regioniniame parke, vos už kelių...

Tragiška avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai, žuvo žmogus papildyta 10.11 (116)

Ketvirtadienį 06.41 valandą ryte Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112...

Elito karai Rusijoje: eksministras tėškė kaltinimus V. Putino bendražygiui (48)

Rusijos valdžios elitų tarpusavio karai, apie kuriuos iki šiol kalbėjo tik stebėtojai, netikėtai...

Sumaištis Olandijoje: radijo stoties pastate buvo laikomi įkaitai atnaujinta 11.07 (11)

Olandų radijo stotyje 3FM keli žmonės buvo paimti įkaitais. Apie tai ketvirtadienį pranešė...