Atsiradus naujoms technologijoms, leidžiančioms užkoduoti, suspausti ir perduoti balsą internetu, iškilo būtinybė apibrėžti tokio pobūdžio paslaugų vietą ES ir LR teisės požiūriu.
Tradicinė balso telefonija yra pagrįsta fiksuotu telekomunikacijų tinklu, kurio funkcionavimo esmė - viso pokalbio metu tinkle yra rezervuojamas tam tikras ryšio kanalas. Pokalbis "keliauja" per visą eilę komutatorių ir kiekvienas iš jų paskiria atitinkamą ryšio kanalą pokalbiui iki to laiko, kol yra gaunamas signalas, jog pokalbis baigtas.

Internete, skirtingai negu tradicinės telefonijos atveju, yra naudojami duomenų perdavimo tinklai (packet-switched networks), kuriuose informacija, nepriklausomai nuo jos pobūdžio (vaizdinė, garsinė, tekstinė) yra suskaidoma į individualius skaitmeninius paketus, kurie į adresatą juda nepriklausomai vienas nuo kito, atsižvelgiant į tinklo apkrovimą.

ES Komisija jau 1998 m sausio 10 d. paskelbė Pranešimą dėl balso komunikacijų internetu statuso pagal ES teisę. Šiame Pranešime Komisija išskyrė tris IP telefonijos formas: Kompiuteris-Kompiuteriui, Kompiuteris-Telefonui ir Telefonas-Telefonui. Remdamasi Direktyvoje 90/388/EEB pateiktu balso telefonijos apibrėžimu (visuomenei komerciniais pagrindais teikiamas tiesioginis kalbos perdavimas bei komutavimas realiu laiku tarp komutuojamų tinklo galinių taškų) Komisija įvardijo keturis kriterijus, kurių pagalba turėtų būti vertinama IP telefonija: (a) paslauga turi būti teikiama kaip atskira komercinė paslauga; (b) paslauga turi būti teikiama visuomenei; (c) paslauga turėtų būti teikiama tarp bendrojo fiksuoto telekomunikacijų tinklo komutuojamų taškų; (d) ji turi apimti tiesioginį balso perdavimą ir komutavimą realiame laike.

Apibendrindama šią analizę Komisija priėjo išvados, kad bent jau 1998 m. pradžioje IP telefonija negalėjo būti laikoma balso telefonija, nors pati Komisija pripažino, kad Kompiuteris-Telefonui ir Telefonas-Telefonui telefonija kai kuriuos iš minėtų požymių atitinka.

Iš to sekė visa eilė svarbių išvadų, iš kurių svarbiausia ta, kad IP telefonijos srityje nebegalėjo būti taikomos išimtinės operatorių teisės, kurios iki visiško telekomunikacijų rinkos liberalizavimo buvusioms valstybinėms monopolijoms buvo garantuotos fiksuotojo ryšio srityje.

Kalbant apie IP telefonijos teisinį statusą Lietuvoje galima pasakyti, kad jos teisinė padėtis nėra aiški, kadangi specifinių normų, taikytinų konkrečiai IP telefonijai, nėra, o bendrosios normos neduoda tikslaus atsakymo į klausimą, koks teisinis režimas turėtų būti taikomas šioms paslaugoms.

Kaip žinia, AB "Lietuvos Telekomas" LR telekomunikacijų įstatymas iki 2002 m. gruodžio 31 d. suteikia išimtines teises teikti fiksuoto balso telefonijos paslaugas, todėl pagrindinis klausimas yra toks: ar IP telefonija laikytina balso telefonija ir, atitinkamai, ar šias paslaugas pereinamuoju laikotarpiu gali teikti tik AB "Lietuvos Telekomas"?

Įdomu tai, kad bent keletas Lietuvos bendrovių (pvz., UAB "Interprova") jau bandė teikti IP telefonijos paslaugas, tačiau tai "nepatiko" AB "Lietuvos Telekomui" (kuri, beje, įsteigė savo dukterinę bendrovę "Voicecom", teikiančią IP telefonijos paslaugas), kuri IP telefoniją traktuoja kaip į jos išimtinių teisių sritį patenkančią balso telefoniją.

LR telekomunikacijų įstatymas apie internetinę telefoniją tiesiogiai neužsimena, tačiau kai kurios jo nuostatos aiškinantis šį klausimą, gana vertingos. Įstatymas balso telefonijos paslaugas apibrėžia kaip balso signalo komutacinį perdavimą realiu laiku tarp galinių įrenginių, prijungtų prie bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų, o duomenų perdavimo paslaugos apibrėžiamos kaip telekomunikacijų paslaugos, apimančios ženklų, signalų, rašytinės informacijos, vaizdų ir garsų ar kitokio pobūdžio informacijos perdavimą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis sistemomis, išskyrus balso telefonijos paslaugas.

Atrodytų, kad iš aukščiau nurodytų nuostatų galima teigti, jog kadangi duomenų perdavimas neapima balso telefonijos, IP telefonija automatiškai priskirtina balso telefonijai. Vis dėlto, tokia išvada būtų klaidinga, kadangi ja nėra išsprendžiamas pirminis klausimas - ar internetinė telefonija iš viso traktuotina kaip balso telefonija.

Svarbu tai, kad Ryšių reguliavimo tarnybos pozicija šiuo klausimu yra daugiau mažiau aiški - IP telefonijos paslaugoms teikti AB "Lietuvos Telekomas" išimtinių teisių neturi, todėl jas turėtų būti leidžiama teikti ir kitiems operatoriams, tačiau pati AB "Lietuvos Telekomui", pasinaudodama minėta įstatymo spraga, mano kitaip. Itin reikšminga ir tai, kad šią savaitę Konkurencijos tarybos specialistai nustatė (beje, šios išvados dar nėra patvirtintos pačios Konkurencijos tarybos), jog "Lietuvos telekomas" piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi IP telefonijos paslaugų rinkoje ir siūlo bendrovei skirti 0,2 proc. bendrųjų metinių pajamų piniginę baudą.

Taigi, apibendrintai galima teigti, kad siekiant aiškiai apibrėžti IP telefonijos teisinį statusą bei išvengti neigiamų ir visų pirma patiems vartotojams nenaudingų pasekmių, pačiame įstatyme būtina išskirti atskirą paslaugų rūšį - IP telefoniją ir pavesti Ryšių reguliavimo tarnybai nustatyti šios paslaugos parametrus bei teikimo taisykles.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Artėjančio rudens prognozė: šalnos ir šalčiai – dar rugsėjį (47)

Rugsėjį jau galime sulaukti šalnų ir šalčių, tiesa, bent sniego tikimybė, laimei, išlieka...

T. Janonis. „Valstiečiai“, apsidairykite, kas vyksta jums už nugaros (18)

Valdantiesiems šokinėjant iš laimės, kad pavyko pradėti urėdijų reformą, urėdai laiko...

Po sproginėjančių baterijų skandalo grįžta „Samsung Note“ gyvai nuo 18 val. (2)

Trečiadienio vakarą JAV, Niujorke, bus pristatytas naujausias „Samsung“ telefonas, tai...

Lietuviai vėl atakuoja Kremliaus propagandos ruporus: priminė Rusijai nemalonius faktus (521)

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena , prisimenant 1939 m. rugpjūčio...

ES piliečiai Jungtinėje Karalystėje priblokšti: gavo įspėjimą apie deportaciją (32)

Aukštas pareigas užimanti Londono Queen Mary universiteto istorikė Dr. Eva Johanna Holmberg...

Prezidento rinkimai: centro dešinėje prognozuojama tikra mėsmalė (46)

Centro dešinėje, kuriai sąlyginai galima priskirti liberalių ir konservatyvių politinių jėgų...

A. Užkalnis. Baikime beprotybę dėl mokyklų (164)

Jūs tik pažiūrėkite, kas darosi kiekvienais metais šalyje, artėjant rugsėjo pirmajai. Ant...

Kelionių planuotojai įspėja apie esminius „Wizzair“ pasikeitimus (22)

Pigių skrydžių bendrovei „ Wizzair “ nuo rugpjūčio 15 d. pakeitus savo taisykles, vien tik...

Kirpėjos verdiktas: po atostogų neprižiūrėtus plaukus teks nurėžti (1)

Maloniai šildanti saulė , plaukus kedenantis lengvas vėjas, maudynės atviruose vandens...

Gydytojas rezidentas atvirai: kas paverčia gydytojus cinikais, ligoniais ir emigrantais (83)

Tai yra atviras laiškas, skirtas Lietuvos visuomenei, Kauno gyventojams, LR Vyriausybei ir Sveikatos...