Pasak teismo, teisės aktai nenumato galimybės prokurorui įtakoti generalinio inspektoriaus Juliaus Jasaičio priimamų sprendimų.
„Generalinis prokuroras, priimdamas nutarimą iškelti drausmės bylą, jau įgyvendino teisės aktų jam suteiktą teisę, - pabrėžė VAAT. - Tačiau siekiant išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūnų tarnybinio nusižengimo aplinkybes, informacija turi būti patikrinta. Tai ir buvo atlikta VRM generaliniam inspektoriui surašant tarnybinio patikrinimo išvadą“.
Neviešame teismo posėdyje bylą išnagrinėjęs teismas taip pat pažymėjo, kad Generalinės prokuratūros skundas teismui buvo grindžiamas tik tomis teisės normomis, kurios skirtos ikiteisminio tyrimo procedūrų reguliavimui. Jų taikymas pagal analogiją ir vidaus administravimo sričiai nėra galimas.
Šį sprendimą prokurorai dar galės apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Beje, jis jau kartą buvo panaikinęs VAAT sprendimą šioje byloje, tik tąkart teisėjai buvo bylą nutraukę.
Generalinė prokuratūra teismo prašė panaikinti J. Jasaičio sprendimą, kuriuo jis konstatavo, kad nėra pagrindo bausti Panemunės policijos komisariato tyrėjų Rasos Kairienės ir Edmundo Navicko.
Kaip teisme nurodė prokuroras Aidas Mažeika, VRM paneigė tuomečio generalinio prokuroro Algimanto Valantino pasirašytų išvadų motyvus, nors tokia teisė jai nėra suteikta. Pasak jo, prokurorams pritarė ir Seimo komitetas, dėl Kauno vykių priėmęs tokias pačias išvadas kaip ir prokuratūra.
„Mes neteigiame, kad tyrėjai turėjo būti nubausti – VRM gali jų ir nebausti, tačiau generalinis inspektorius neturėjo teisės peržiūrėti prokuroro nutarimą ir paneigti jo išvadas, – pabrėžė A. Mažeika. – Dabar atsitiko taip, kad yra du sprendimai su skirtingomis išvadomis, kurios sukels teisines pasekmes kituose teisminiuose procesuose“.
Prokuroras pažymėjo, kad J. Jasaitis viršijo savo kompetenciją, kai nutarime nebausti Panemunės policijos komisariato tyrėjų nurodė kitokias nei prokuroro sprendime yra įvardyta išvadas bei motyvus – esą generalinis inspektorius, skirtingai nei generalinis prokuroras, nusprendė, kad policijos pareigūnai laiku ir tinkamai vykdė savo pareigas ir neprivalėjo atlikti kai kurių ikiteisminio tyrimo veiksmų.
Tuo tarpu J. Jasaitis aiškino, kad Generalinė prokuratūra neturėjo teisės apskųsti jo priimtą nutarimą teismui. „Nesutinku su prokuroru, nes jie svarstė sau pavaldžių pareigūnų atsakomybės klausimą, o mes - savo, todėl šio ginčo net negalėjo būti“, - teisme yra sakęs generalinis inspektorius.
Generalinis prokuroras yra nusprendęs Kauno miesto vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Ritą Čivinskaitę ir Kauno apygardos prokurorą Andrių Kiuršiną pažeminti pareigose, o pastarojo viršininką - Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Nerijų Marcinkevičių nubausti papeikimu. Vos 4 dienas prie bylos prisidėjusiai Civilinių bylų skyriaus prokurorei Solveigai Gradzevičienei pareikšta pastaba.
Baudžiamąją bylą tyrusią Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorę Genovaitę Ročienę generalinis prokuroras nusprendė atleisti iš pareigų.
Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės vyriausiajam prokurorui Zenonui Burokui buvo pareikštas papeikimas, šio skyriaus prokuroras Sigitas Jankauskas – pažemintas pareigose.