Psichiatras: prie Venckų namų budintys žmonės mergaitei daro didžiausią žalą

Pagrindiniu traukos centru, apie kurį sukasi dviem žmogžudystėmis įtariamo Drąsiaus Kedžio šalininkai, tapo maža mergaitė, kuriai derėtų džiaugtis nerūpestinga vaikyste užuot pro langus stebėjus karingai nusiteikusią minią, ribojančią jos judėjimo laisvę bei trikdančią emocijas. Tačiau ar kas dar prisimena, kad šis vaikas – ne rankinė, o gyvas žmogus? Vaikų psichiatras Linas Slušnys, paklaustas, kokią žalą ši situacija daro mergaitės psichikai, teigia, kad nė vienoje civilizuotoje valstybėje vaikas taip brutaliai neatskiriamas nuo motinos, kol tvirtai neįrodoma, kad ji nesugeba jo auginti. Mat pati tobuliausia teta negali pakeisti net netobuliausios mamos.

„Mergaitė dabar jau nebe žmogus. Ji tapo tarsi rankine. Tačiau ir rankinę visada padedame gražiai ir neleidžiame prie jos kišti nagus kitiems. Esu įsitikinęs, kad didžiausią žalą mergaitės psichikai daro žmonės, kurie dabar susibūrę prie jos namų ir neleidžia vaikui normaliai būti. Antras svarbus dalykas, kad šie žmonės nesuvokia pažeidžiantys vaiko teisę būti su mama, kuri juk kurį laiką visgi ją augino. Kokia žala bus padaryta mergaitei, kol kas negalime dar pasakyti. Tačiau faktas, kad nieko gera tikėtis negalime“, - teigė L. Slušnys.

Anot psichiatro, ko gero, patys situacijos dalyviai jau nebesuvokia, ką daro. Vaikas tapo įkaitu. Dar daugiau. Tai tas pats, kaip pastatytume vaiką kaip taikinį ir šaudytume į jį. Arba paliktume jį priešakinėje linijoje, o mes, suaugusieji, pasitrauktume toliau ir stebėtume – pataikys į jį kulkosvaidis ar ne.

„Už tokius dalykus bausčiau suaugusiuosius, kurie pastato vaiką prieš kamerą ir šaukia: „Pasakyk, su kuo tu nori būti!“ Ką tuo metu turi sakyti vaikas? Nerasime pasaulyje šalies, kad iš mamos tokiu brutaliu būdu būtų atimtas vaikas. Gal Stankūnaitė ir nėra tobula motina, gal ji nesugebėjo vaiko gerai prižiūrėti, tačiau žinau, kaip tokioje situacijoje elgiasi britai, skandinavai, islandai. Yra tarnybos, kurios pirmiausiai padeda mamai toliau būti mama, ieško išeičių. Ir mes turime krūvą socialinių tarnybų, kurios išmokytų vairuoti automobilį, kuris vadinamas mama.

Vaikas nuo mamos gali būti atskirtas tik tuo atveju, jei šimtu procentu bus įrodyta, kad ši nesugeba auginti vaikų. Tačiau mūsų šalyje įprasta pasirinkti paprasčiausią kelią. Juk pagalba reikalauja daug pastangų ir neaišku, ar bus rezultatas. Todėl paprasčiau vaiką atiduoti kitų globai ir manyti, kad problema išspręsta. Tačiau pati netobuliausia mama yra labiau mama nei bet kokia tobula teta. Tai kertinis dalykas, kurį reikėtų suvokti“, - įsitikinęs pašnekovas.

L. Slušnio teigimu, jau pati pradinė šių įvykių stadija, kai vaiką globoti pasiėmė dviem žmogžudystėmis įtariamo žmogaus sesuo, nors čia pat yra gyva mama, buvo absurdiška. Absoliučią savo nekompetenciją parodė ir vietinės vaiko teisių apsaugos tarnybos. Policija, sugebėjusi užtikrinti puikią apsaugą per homoseksualų eitynes, vaiką taip pat atidavė miniai.

„Dabar kalbėsiu kaip pilietis. Stebėdamas, kas darosi, kaip aš galiu patikėti, kad koks nors teismo sprendimas, kuris mano atžvilgiu teisingas, bus įgyvendintas, jei atsiras saujelė piktų tautiečių, kurie garsiai su juo nesutiks? Pasirodo, galima nieko nedaryti, tik garsiai rėkti ir po velnių siųsti visą teisėsaugą. Ir niekas negali susitvarkyti.

Aš nepažįstu nei vienos, nei kitos pusės, tačiau nuo pat pradžių laikiausi nuostatos, kad pirmiausiai reikia surinkti aiškius faktus, nes žalos vaikui daugiau gali padaryti pripūtęs dūmų ir be faktų aplinkui visus apkaltinęs. Tai, ką padarė amžiną atilsį Kedys, nebuvo apklausa. Bent tai, ką aš mačiau. Vaikas kalbėjo tai, ko norėjo suaugęs vyras“, - svarstė pašnekovas.

Anot psichiatro, būtina, kad įsiplieskusios aistros nurimtų, būtina į situaciją pažvelgti ne pro emocijų prizmę, o kompetentingai. Tuo tarpu mergaitė su mama mažiausiai mėnesiui turėtų būti atskirtos nuo visuomenės ir reabilituojamos net kelių psichologų, kurie grąžintų jas į gyvenimą ir atstatytų jų tarpusavio ryšį.