Jeigu tikėsime Rusijos social-patriotizmo ideologais, „senoji“ Rusija buvo absoliutaus tyrumo karalystė, kurioje „purvino sekso“ niekada nebuvo, kol jo, kaip ir girtuoklystės, neatvežė pragaištingi kitataučiai.

Deja! Jau XVII amžiuje Vakarų Europos diplomatas Adamas Oleariusas su nuostaba pažymėjo, kad rusai dažnai „kalba apie gašlumą, gėdingas ydas, paleistuvystę ir neištikimybę, pasakoja visokio pobūdžio nešvankias pasakas, ir tas, kuris labiausiai blevyzgoja ir laido nepadoriausius juokelius, lydėdamas juos tokiais pat nepadoriais gestais, tas pas juos visuomenėje ir laikomas geriausiu, ir maloniausiu“.

Seksą slavai vertino pakankamai teigiamai: pasitaikydavo ir dvipatystės, ir daugpatystės. Pavyzdžiui, apie pastarąją užsimenama viename metraštyje: „O radimičiai, vietičiai ir severianai turėjo bendrą paprotį: gyveno miške ir santuokų pas juos nebuvo, tačiau rengdavo tarp kaimų pasilinksminimus, ir čia grobdavo sau žmonas, susitarę turėjo ir po dvi, ir po tris žmonas“. Bizantijos istorikas Prokopijus Kesarijskis savo darbuose pasakoja, kad slavai galėjo turėti nuo dviejų iki keturių žmonų.

Pavyzdžiui, Rusiją pakrikštijęs Vladimiras Sviatoslavičius jų turėjo net dvylika – ir tai skaičiuojant tik oficialias, neskaitant 800 sugulovių: 300 Vyšegorode, 300 Belegorode, 200 Berestove. Tiesa, tokią prabangą galėjo sau leisti tik pasižymėję ir turtingi žmonės.

Kad ir kaip ten bebūtų, Rusijos kaimo įpročiai ir papročiai niekada nebuvo asketiški. Štai kaip, anot kunigaikščio V. N. Teniševo Etnografinio biuro informatorių, atrodė valstiečių jaunimo santykiai Vladimirsko gubernijoje XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje: „Lytinio brendimo metas ateina 14-16 metų. Merginos savo išvaizdos nesigėdija ir tarpusavyje tuo giriasi.

Vaikinai skaistumo nesaugo. Iš šešiasdešimties moteriškos lyties asmenų daugiau kaip dešimt, korespondento paskaičiavimais, padėdavo vaikinams netekti nekaltybės. Į tai buvo žiūrima pro pirštus, tačiau merginai, netekusiai nekaltybės, paprastai nesipiršdavo. Vaikinų požiūris į mergeles grubiai savavališkas (skatinanti pastaba „na, mergaite“ palydima smūgiuojant kumščiu į išrinktosios nugarą), į ką mergelės reaguoja apsimestiniu pykčiu. Tokiuose susitikimuose būna dainų, šokių, atliekamos dažnutės, tačiau daugiausia nešvankaus turinio: „Gražute mano, Gerbk mane! Jeigu gerbsi mane, Aš su tavimi sugulsiu“.

Rytų slavai kurdavosi palei upių krantus. Istorikai, aprašydami mūsų protėvių kasdienybę, ritualus ir šventes, prisimena, kad vyrai ir moterys kartu maudydavosi nuogi ir tuo pačiu mylėdavosi. „Vandens“ seksas taip nustebino VI amžiaus Bizantijos istoriką Maurikijų, kad jis tai pažymėjo savo darbuose“.

Sėjos darbus dažnai dirbdavo nuogi – visiškai arba iki pusės. Vyrų atveju tai simbolizavo santuoką su išarta žeme – tokiu būdu buvo mėginama prisišaukti derlių. Sėjos metu sutuoktiniai mylėdavosi tiesiog lauke arba voliodavosi po jį. Norėdamos išsaugoti derlių ir apsaugoti ją nuo blogų dvasių, apsinuoginusios merginos ir moterys tamsią naktį, dainuodamos dainas, apeidavo laukus. Buvo tikima, kad žmogaus reprodukcija ir viskas, kas su ja susiję, stimuliuoja žemės jėgas ir priverčia ją duoti derlių.

Atėjus į Rusijos žemę krikščionybei ir įsitvirtinus bažnyčios valdžiai, požiūris į seksą pradėjo keistis: krikščionybė atnešė ir anksčiau nežinotus apribojimus ir neigiamą požiūrį į patį seksą. Seksas santuokoje nuo šiol buvo leidžiamas tik viena poza – veidu į veidą, misionieriaus poza. Kiti variantai buvo laikomi nuodėmingais. Beje, per išpažintį žmonių buvo klausiama apie intymaus gyvenimo detales: išliko maldaknygės, kuriose surašyti įprasti klausimai, kuriuos dvasininkas turi užduoti parapijiečiams.

Už prasižengimus buvo numatyta ilga atgaila – nuo trijų iki dešimties metų su daugybe kasdieninių nusilenkimų. Pati sekso tema tapo tabu, o daugelis šių draudimų elementų išliko iki šių dienų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (641)