Mokslininkai sekvenavo vaisinės muselės genus

Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Nature".

Vaisinė muselė yra sudėtingiausias organizmas, kurio DNR nukleotidų seka visiškai nustatyta. Dar reikia iki galo iššifruoti šias sekas - nustatyti, kokie tai genai ir ką jie koduoja.

Tačiau jau dabar aišku, kad vaisinės muselės savo genomu yra daugiau panašios į žmogų, nei nuo jo skiriasi. Vaisinė muselė yra panašesnė į žmogų nei į mieles ar kirmėles.

Genomo tyrimų instituto, "Celera Genomics", Kalifornijos universiteto ir kitų mokslo įstaigų tyrėjai sako atradę neįtikėtinai daug iki šiol nežinotų muselės genų, kurie yra tokie pat kaip žmogaus. Tarp šių genų yra pagrindinis vėžį lemiantis genas ir su senėjimu susijusių genų grupė.

Muselės genomo sekos gali būti svarbiausios iššifruojant ir žmogaus genomą, savo atsiliepimuose rašė Thomas Kornbergas (Tomas Kornbergas) iš Kalifornijos universiteto ir Markas Krasnowas (Markas Krasnovas) iš Stanfordo universiteto. Atradimą jie pavadino genų ieškojimo eros pabaiga ir panaudojimo bei analizės eros pradžia.

Lyginant įvairių organizmų genomus (genų visumas), galima suprasti, kaip evoliucionavo rūšys, kaip išsivysto ligos ir kuo ameba skiriasi nuo šimpanzės. Galutinis mokslo apie genomą tikslas yra suprasti visus žmogaus genus, lemiančius ne tik akių spalvą, bet polinkį sirgti vėžiu ar diabetu. Iš viso žmogus turi 100 tūkst. genų.

Vaisinės muselės genai buvo palyginti su 289 žinomais žmogaus genais, sukeliančiais įvairias ligas. Paaiškėjo, kad du trečdalius šių genų turi ir vaisinės muselės. "To iki šiol nežinojome", sakė Markas Adamsas iš "Celera", kuri su programa "Human Genome Project" varžosi dėl garbės tapti pirmaisiais, sekvenavusiais žmogaus genomą.

Svarbiausia tai, kad muselėje rastas p53 genas, susijęs su daugeliu žmogaus vėžio formų. Kai šis genas mutuoja, organizme sutrinka DNR pažaidų "remonto" mechanizmas, o ląstelės gali pradėti nevaržomai daugintis ir suformuoti piktybinį auglį.

"Visi drozofiloje ieškojo p53, bet negalėjo rasti", sakė M. Adamsas.

Mokslininkai rado ir genų grupę, susijusią su muselių "metuzelos" genu, atrastu 1998 metais. Vaisinės muselės paprastai gyvena 60-80 dienų, bet jei yra mutacija "metuzelos" gene, muselės gali išgyventi daugiau nei 100 dienų. Žmonės turi panašų geną, vadinamą SOD1.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pikantiškos naujienos

Australijoje voras antrą kartą per pusmetį įkando vyrui į varpą (29)

Australijoje statybininkas, prieš pusmetį patekęs į ligoninę, kai jam į varpą įkando nuodingas voras, vėl atsidūrė dėmesio centre. Kaip praneša BBC, antradienį voras vėl įkando nelaimingajam į penį, beje, į beveik tą pačią vietą.

Paryžiuje įrengs vietą, kur nudistai galės vaikščioti nuogi (9)

Kitą vasarą nudistai galės nuogi vaikščioti tam paskirtoje Prancūzijos sostinės Paryžiaus vietoje. Miesto tarybos nariai pritarė planui įsteigti mieste bandomąją nudistų zoną galimai viename iš Paryžiaus parkų ar miškingoje teritorijoje miesto pakraštyje, praneša agentūra BBC.

Sučiuptas pitonas atkeršijo asmenukės užsimaniusiam vyrui (2)

Rugsėjo 23 d. Indijos Šiaurės vakarų dalyje esančioje Radžasthano valstijoje keisto incidento metu pitonas atakavo grupelę žmonių, mėginusių pasidaryti asmenukę.

Ispanija: išsiblaškęs rinkėjas įmetė į balsadėžę 200 eurų (6)

Sekmadienį Ispanijoje išsiblaškęs rinkėjas iš Pontevedros provincijos Redondelos miestelio per Galisijos autonominio regiono parlamento rinkimus į balsadėžę vietoj biuletenio įmetė voką su 200 eurų, kuriuos jis ketino padovanoti pažįstamiems krikštynų proga, praneša „El Mundo“.

Tyrimas: Japonijoje per 40 proc. jaunų suaugusiųjų nėra lytiškai santykiavę (16)

Japonijoje daugiau kaip 40 proc. jaunų vienišų suaugusiųjų nėra lytiškai santykiavę, o beveik trys ketvirtadaliai tokio amžiaus vyrų neturi jokių lytinių partnerių, parodė vyriausybės atliktas tyrimas.