Tačiau praėjusią savaitę viskas pasikeitė, kai 73 metų Lida Ivanova buvo pastebėta vienoje Maskvos metro stotyje nostalgiškai žvelgianti į vieną žurnalą pardavimų automate, rašo theguardian.com.

Laikraščio „Kommersant“ žurnalistas Aleksandras Černychas atkreipė dėmesį į močiutę ir jos užklausė, ar jai reikia pinigų žurnalui nusipirkti.

Močiutė atsakė, kad nereikia. Ją domino ne pats žurnalas, bet jo viršelis su vienu mėgstamiausių jos dainininkų – prancūzų – armėnų tenoru Charlesu Aznavouru, žinomu iš tokių dainų kaip „Emmenez moi“.

„Jis toks gražus... Man labai patinka jo dainos“, – prisipažino močiutė A. Černychui, kuris vėliau šį susitikimą aprašė socialiniame tinkle „Facebook“.

Kol jie abu važiavo metro eskalatoriumi, L. Ivanova atskleidė labai mėgstanti muziką. Jai ypač patinkąs Ch. Aznavouras ir dar vienas prancūzų dainininkas bei dainų kūrėjas – Joe Dassinas, kurio 1969 metų hitas „Les Champs Elysees“ tebėra labai populiarus Rusijoje.

Staiga močiutė uždainavo: ji pradėjo nuo „Les Champs Elysees“, perėjo prie dar vienos J. Dassino klasikos „Et Si Tu N`Existais Pas“ ir užbaigė prancūzų dainininkės Edith Piaf daina „Je Ne Regrette Rien“.

„Tai vėrė dar labiau negu E. Piaf versija... Paaiškėjo, kad ji turi nuostabų balsą ir puikią prancūzų kalbos tartį“, – rašė A. Černychas, kuriam pavyko nufilmuoti, kaip L. Ivanova dainuoja kitą E. Piaf dainą „Milord“.

Močiutė žurnalistui papasakojo, kad prancūzų kalbos pramoko praėjusio amžiaus 7–ajame dešimtmetyje. Ji daug laiko praleisdavo bibliotekoje, klausydama įrašų. „Tai buvo labai madinga. Mes visi eidavome“, – sakė ji.

„Nueini, paklausai dainų per ausines ir viską įsimeni“, – rašė A. Černychas.

A.Černychas davė jai savo telefono numerį, tikėdamasis, kad galės nufilmuoti ją dar kartą ar palydės į Ch. Aznavouro koncertą, bet kai jie atsisveikino, jis suprato, kad tai veikiausiai buvo paskutinis kartas, kai jie matėsi.

Žurnalistas savo „Facebook“ paskyroje aprašė šią trumpą pažintį ir paskelbė vaizdo įrašą su dainuojančia močiute. Viešai matomą žinutę ir vaizdo įrašą netrukus peržiūrėjo daugiau kaip 450 tūkst. žmonių.

„Ši istorija sujaudino mane iki ašarų, – rašė vienas „Facebook“ vartotojas. – Dabar Lida nebebus vieniša. Tiesiog nepakartojama močiutė“.

„Dėkui, kad nepraėjote pro šią močiutę“, „Bravo! Rusijoje dar yra kilnių sielų“, – rašė kiti.

L. Ivanovos istorija sužavėjo ne tik rusus. Ch. Aznavouro komanda parašė A. Černychui ir pranešė, kad dainininkas norėtų su ja pasimatyti užkulisiuose per būsimą savo koncertą Maskvoje balandžio mėnesį.

Vėliau 90 metų Ch. Aznavouras iš savo namų Prancūzijoje paskelbė internete vaizdo įrašą, kuriame pažadėjo sumažinti bilietų kainas, kad į koncertą galėtų ateiti vyresnio amžiaus gerbėjai.

Ši naujiena sužavėjo žmones, sekančius šią istoriją, bet L. Ivanova neturi telefono, todėl A. Černychas negalėjo užtikrinti, kad ją ras.

Tačiau „Facebook“ padarė savo stebuklingą darbą. Vos per 24 valandas žurnalistai iš armėnų naujienų svetainės „Barev Today“ taip pat sutiko L. Ivanovą, kai ji Maskvos gatvėje klausėsi muzikos. Žurnalistai iš karto ją atpažino iš A. Černycho vaizdo įrašo.

Tuomet „Barev Today“ susisiekė su A. Černychu, kuris apsidžiaugė dar viena proga pasikalbėti su L. Ivanova.

Juodu susitiko vienoje „McDonald`s“ užkandinėje ir kalbėjosi iki vidurnakčio. L. Ivanova – maskvietė, išsiskyrusi ir dirbo buhaltere. Jos tėvas ir brolis žuvo Antrajame pasauliniame kare.

Dabar ji gyvena ankštame bute su savo anūke, jos vyru ir jų kūdikiu.

„Veikiausiai nenorėdama varginti savo šeimos, ji leidžia dienas vaikščiodama po Maskvos centrą“, – pratęsdamas istoriją rašė A. Černychas.

Tačiau kai jis pranešė močiutei Ch. Aznavouro pasiūlymą dėl pigesnių bilietų, ji kategoriškai atsisakė. „Nesu geros sveikatos, mane vargina galvos skausmai, kaip aš ten išsėdėsiu taip ilgai?“ – atsakė ji.

„Aplinkui visi žmonės bus gražiai apsirengę, o aš neturiu kuo pasipuošti. Jie kalbės: „Ką čia veikia ši bedantė močiutė?“ – teigė ji. Tačiau A. Černychas dar puoselėja viltį, kad jam pavyks ją perkalbėti.

Tačiau net jei ir nepavyks, atsitiktinė pažintis sukėlė jam filosofinių minčių apie senyvus Rusijos žmones, kurių dauguma gyvena šešėlyje.

„Ji visą savo gyvenimą dirbo, niekada nebuvo išvažiavusi iš Maskvos, tiesiog gyveno ir dainavo – tai yra paprastas žmogus. Tačiau tik pažiūrėkite, koks netikėtas stebuklas gali mums visiems nutikti. Visame pasaulyje garsus prancūzų dainininkas nori pasimatyti su Maskvos bobute, ryšinčia skarelę. Štai kokios istorijos vyksta mūsų mieste“, – rašė jis.