1432 Lietuvos DK prasidėjusiame pilietiniame kare tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio dėl Lietuvos dk sosto, galutinis taškas buvo padėtas 1435 09 01 Pabaisko kautynėse. Jas laimėjo Lietuvos dk Vytauto brolis – Žygimantas Kęstutaitis, o Švitrigailai padėjęs Livonijos ordinas patyrė skaudų smūgį, jo kariuomenė neteko žymių karo vadų, komtūrų, nemažai karių. Įvyko lūžis tiek Lietuvos DK vidaus kare, tiek ir Livonijos karo bei politinėje istorijoje.

Bajorijos prašymu Vilniaus seime 1565 12 30 priimtas normatyvinis aktas – Žygimanto Augusto pasirašyta privilegija, sukūrusi priešseiminių pavietų seimelių institutą Lietuvos DK. Tai buvo vienas svarbesnių aktų, dėjusių pagrindus Lietuvos bajorijos savivaldai. Jis įrašytas į II Lietuvos Statutą.

Ketverių metų seimo metu (1788-1792) priimtoje 1791 gegužės 3 d. Konstitucijoje buvo numatyta sudaryti 4 Komisijas (ministerijas): Edukacijos, Policijos, Karo ir Iždo. Jos turėjo atlikti „Įstatymų apsaugos“ funkcijas. 1791 06 28 tame pačiame Ketverių metų seime priimtas nutarimas, įkūręs Abiejų Tautų Respublikos policijos komisiją.