Pirmasis plikledis privertė prisiminti, kaip saugotis traumų

 (14)
Pirmasis plikledis privertė prisiminti, kaip saugotis traumų
© Corbis

Šį savaitgalį galėjome kartoti jau klasika tapusį posakį: žiema visada užklumpa netikėtai. Sostinės šaligatvius nuklojęs plonas ledo sluoksnis pėsčiuosius privertė gerokai prailginti savo kelionės laiką. Mat ledu greitai nepajudėsi, o kiemsargiai neskubėjo šaligatvių barstyti smėliu. Tiesa, medikai teigia dar nesulaukę daugiau nei įprastai traumas patyrusių pacientų, tačiau primena, kaip reikia eiti slidžiu keliu paviršiumi, kokių vietų ypač saugotis bei kokius batus dėvėti.

Žiemą – ypatingas dėmesys eisenai

„Šis savaitgalis mums dar buvo ramus. Kol kas nepadaugėjo pacientų, kurie būtų nukritę slidžioje gatvėje ir susižaloję. Statistika įprasta“, - teigė Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės atstovė ryšiams su visuomene Vanda Grigaliūnienė.

Tačiau žiema tik prasideda, todėl tiek gelbėtojai, tiek visuomenės sveikatos specialistai paruošė kasmetines rekomendacijas, kaip slidžiame kelyje išvengti traumų. Anot traumatologų, žiemos metu padaugėja raiščių patempimų, sumušimų, išnirimų, kaulų lūžių, smegenų sutrenkimų. Plikledis ypač pavojingas pagyvenusiems žmonėms, kurie neretai ir taip turi pusiausvyros sutrikimų. Statistikos duomenimis, susidarius sniegui ar ledui, 80 proc. paslydimų ir kritimų įvyksta šaligatviuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse.

Anot Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistų, ypač dėmesingiems reikėtų būti įeinant ar išeinant iš pastato ar transporto priemonės, todėl, esant galimybei, būtina naudotis turėklais ar lipant pasilaikyti už automobilio ar autobuso. Pavojingiausi yra šiauriniai įėjimai į pastatą, kurie net nuvalyti greitai vėl apledėja.

Prieš įeinant į patalpą, ypač prekybos centrą, būtina gerai nusikratyti nuo batų sniegą. Mat išlipus iš šilto automobilio, prie padų tuoj pat prilimpa sniegas. Įėjus į patalpą, ant padų susidaro labai slidus tirpstančio sniego sluoksnis, todėl didelė rizika paslysti.

Einant slidžiu paviršiumi, rankų nereikėtų laikyti kišenėse, viena ranka turėtų būti būtinai laisva, kad prireikus padėtų išlaikyti pusiausvyrą. Kitaip tariant, nereikėtų pernelyg apsikrauti pirkiniais. Eiti patartina mažais žingsneliais, pilna padų plokštuma, kad pusiausvyros centras būtų tiesiai virš pėdų. Lengvas palinkimas einant pirmyn paslydimo atveju gali apsaugoti galvą. Krisdami nebandykite išsaugoti daiktų, nes gresia galūnių sužalojimai.

Taip pat patartina vilkėti judesių nevaržančius drabužius ir išeiti 15 minučių anksčiau, kad nereikėtų skubėti ir turėtumėte pakankamai laiko apeiti slidžias vietas. Seniems žmonėms pasivaikščiojimus slidžiuoju metu patartina visai atidėti. Jei išeiti būtina, reikėtų pasirūpinti lazdele.

Ką daryti, kad batai neslystų

Žiemą specialistai pataria dėvėti batus, kurių padas guminis arba neopreninis (į gumą panašios medžiagos). Toks padas stipriau sukimba su slidžiu paviršiumi nei odinis ar plastikinis. Žiemą pavojinga dėvėti aukštakulnius. Taip pat netinkama bet kokia smailiakulnė, plokščiapadė ir avalynė platforminiu padu. Geriausia, kad batų kulnas būtų kvadratinis ir ne aukštesnis kaip 3 cm, o patys batai – storu nelygiu padu. Batai turėtų būti aukšti, kad apsaugotų nuo čiurnos traumos.

Tiesa, pirkdami batus žmonės ne visada rūpinasi, kad jų padas būtų neslidus, nes dažnai pirkimą lemia kiti batų privalumai. Nieko keista, kad egzistuoja įvairiausių patarimų, ko griebtis, kad batai žiemą taip smarkiai neslystų. Internete galima rasti pašmaikštavimų, kad padą reikėtų patepti klijais ir pabarstyti žvyru. Efektas turbūt iš tiesų šimtaprocentinis, tačiau batai liks sugadinti visam laikui.

Batų taisymo meistrai ant slidžių batų padų klijuoja specialią dangą, tačiau tokia danga gerai limpa ne prie visų batų, o ir efektas, anot ją išbandžiusių žmonių, ne visada toks, kokio tikimasi: gruoblėta danga nusitrina ir padas vėl ima slysti.

Anot ugniagesių gelbėtojų, yra kur kas pigesnis būdas, kaip sumažinti batų slydimą: ant pado galima užklijuoti paprastą pleistrą medžiaginiu pagrindu ar ploną švitrinio popieriaus lapelį, o ant batų kulno – porolono gabalėlį.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė išbandė dar vieną apsaugos priemonę. „Kai viešėjau Amerikoje, man teko matyti specialų tinklelį batams. Jis panašus į elastinį tinklelį tvarsčiui prispausti, kuris pas mus parduodamas vaistinėse. Užsidėjus tokį tinklelį ant bato priekinės dalies, tikrai padeda, pati išbandžiau“, - teigė medikė.

www.DELFI.lt
 
14
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Sveikata

Reali galimybė paspartinti medžiagų apykaitą (3)

2014 liepos mėn. 24 d. 05:30
Visi žinome, kad miegas labai svarbus žmogaus sveikatai. Na o nauji tyrimai rodo, kad miego kokybei labai svarbi temperatūra miegamajame.

Dešimtadalis gyventojų be skausmą malšinančių vaistų neištveria nė savaitės (10)

2014 liepos mėn. 23 d. 20:47
Vaistus nuo skausmo kiekvieną savaitę sako vartojantis kas dešimtas Lietuvos gyventojas: 8 proc. tai daro bent kartą per savaitę, o 2 proc. – kasdien. Ketvirtadalis gyventojų skausmą malšinančius vaistus vartoja nors kartą per mėnesį.

Epidemiologė: Tadžikistano atvejis įrodė, kad atsisakyti skiepų negalima (69)

2014 liepos mėn. 23 d. 19:46
vaikas, mergaitė, skiepai, skiepas, vakcina
AOP nuotr.
Ligas sukeliantys virusai ir bakterijos ieško, kur galėtų tarpti, ir visada randa, todėl nesiskiepydami keliame pavojų ne tik sau, tvirtina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.

Ožka užkrėtė visą šeimą baisia liga (23)

2014 liepos mėn. 23 d. 16:26
Ožka užkrėtė visą šeimą baisia liga
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Keturių asmenų šeima Klaipėdos rajone, Utrių kaime, susirgo erkiniu encefalitu. Užkrato šaltinis - ožkos.

5 būdai nejausti nuolatinio alkio (15)

2014 liepos mėn. 23 d. 13:52
Sunkiai tramdomas alkis – rimta problema, kankinanti nemažai žmonių. Specialistai parengė penkis patarimus, padėsiančius kontroliuoti sunkiai nugalimą norą ką nors kramtyti.