Pirmasis plikledis privertė prisiminti, kaip saugotis traumų

 (14)
Pirmasis plikledis privertė prisiminti, kaip saugotis traumų
© Corbis

Šį savaitgalį galėjome kartoti jau klasika tapusį posakį: žiema visada užklumpa netikėtai. Sostinės šaligatvius nuklojęs plonas ledo sluoksnis pėsčiuosius privertė gerokai prailginti savo kelionės laiką. Mat ledu greitai nepajudėsi, o kiemsargiai neskubėjo šaligatvių barstyti smėliu. Tiesa, medikai teigia dar nesulaukę daugiau nei įprastai traumas patyrusių pacientų, tačiau primena, kaip reikia eiti slidžiu keliu paviršiumi, kokių vietų ypač saugotis bei kokius batus dėvėti.

Žiemą – ypatingas dėmesys eisenai

„Šis savaitgalis mums dar buvo ramus. Kol kas nepadaugėjo pacientų, kurie būtų nukritę slidžioje gatvėje ir susižaloję. Statistika įprasta“, - teigė Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės atstovė ryšiams su visuomene Vanda Grigaliūnienė.

Tačiau žiema tik prasideda, todėl tiek gelbėtojai, tiek visuomenės sveikatos specialistai paruošė kasmetines rekomendacijas, kaip slidžiame kelyje išvengti traumų. Anot traumatologų, žiemos metu padaugėja raiščių patempimų, sumušimų, išnirimų, kaulų lūžių, smegenų sutrenkimų. Plikledis ypač pavojingas pagyvenusiems žmonėms, kurie neretai ir taip turi pusiausvyros sutrikimų. Statistikos duomenimis, susidarius sniegui ar ledui, 80 proc. paslydimų ir kritimų įvyksta šaligatviuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse.

Anot Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistų, ypač dėmesingiems reikėtų būti įeinant ar išeinant iš pastato ar transporto priemonės, todėl, esant galimybei, būtina naudotis turėklais ar lipant pasilaikyti už automobilio ar autobuso. Pavojingiausi yra šiauriniai įėjimai į pastatą, kurie net nuvalyti greitai vėl apledėja.

Prieš įeinant į patalpą, ypač prekybos centrą, būtina gerai nusikratyti nuo batų sniegą. Mat išlipus iš šilto automobilio, prie padų tuoj pat prilimpa sniegas. Įėjus į patalpą, ant padų susidaro labai slidus tirpstančio sniego sluoksnis, todėl didelė rizika paslysti.

Einant slidžiu paviršiumi, rankų nereikėtų laikyti kišenėse, viena ranka turėtų būti būtinai laisva, kad prireikus padėtų išlaikyti pusiausvyrą. Kitaip tariant, nereikėtų pernelyg apsikrauti pirkiniais. Eiti patartina mažais žingsneliais, pilna padų plokštuma, kad pusiausvyros centras būtų tiesiai virš pėdų. Lengvas palinkimas einant pirmyn paslydimo atveju gali apsaugoti galvą. Krisdami nebandykite išsaugoti daiktų, nes gresia galūnių sužalojimai.

Taip pat patartina vilkėti judesių nevaržančius drabužius ir išeiti 15 minučių anksčiau, kad nereikėtų skubėti ir turėtumėte pakankamai laiko apeiti slidžias vietas. Seniems žmonėms pasivaikščiojimus slidžiuoju metu patartina visai atidėti. Jei išeiti būtina, reikėtų pasirūpinti lazdele.

Ką daryti, kad batai neslystų

Žiemą specialistai pataria dėvėti batus, kurių padas guminis arba neopreninis (į gumą panašios medžiagos). Toks padas stipriau sukimba su slidžiu paviršiumi nei odinis ar plastikinis. Žiemą pavojinga dėvėti aukštakulnius. Taip pat netinkama bet kokia smailiakulnė, plokščiapadė ir avalynė platforminiu padu. Geriausia, kad batų kulnas būtų kvadratinis ir ne aukštesnis kaip 3 cm, o patys batai – storu nelygiu padu. Batai turėtų būti aukšti, kad apsaugotų nuo čiurnos traumos.

Tiesa, pirkdami batus žmonės ne visada rūpinasi, kad jų padas būtų neslidus, nes dažnai pirkimą lemia kiti batų privalumai. Nieko keista, kad egzistuoja įvairiausių patarimų, ko griebtis, kad batai žiemą taip smarkiai neslystų. Internete galima rasti pašmaikštavimų, kad padą reikėtų patepti klijais ir pabarstyti žvyru. Efektas turbūt iš tiesų šimtaprocentinis, tačiau batai liks sugadinti visam laikui.

Batų taisymo meistrai ant slidžių batų padų klijuoja specialią dangą, tačiau tokia danga gerai limpa ne prie visų batų, o ir efektas, anot ją išbandžiusių žmonių, ne visada toks, kokio tikimasi: gruoblėta danga nusitrina ir padas vėl ima slysti.

Anot ugniagesių gelbėtojų, yra kur kas pigesnis būdas, kaip sumažinti batų slydimą: ant pado galima užklijuoti paprastą pleistrą medžiaginiu pagrindu ar ploną švitrinio popieriaus lapelį, o ant batų kulno – porolono gabalėlį.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė išbandė dar vieną apsaugos priemonę. „Kai viešėjau Amerikoje, man teko matyti specialų tinklelį batams. Jis panašus į elastinį tinklelį tvarsčiui prispausti, kuris pas mus parduodamas vaistinėse. Užsidėjus tokį tinklelį ant bato priekinės dalies, tikrai padeda, pati išbandžiau“, - teigė medikė.

www.DELFI.lt
 
14
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Sveikata

Svarbus priminimas kojų venų operacijos laukiantiesiems (5)

2014 spalio mėn. 24 d. 10:37
Su siuntimu kojų venų operacijos privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draustiems žmonėms atliekamos nemokamai, primena Valstybinė ligonių kasa (VLK).

Niujorke nustatytas pirmas Ebolos karštinės atvejis (15)

2014 spalio mėn. 24 d. 08:12
„Gydytojai be sienų“ terapeutui, neseniai grįžusiam į Niujorką iš Vakarų Afrikos, buvo diagnozuotas Ebolos virusas.

Sostinės centre suliepsnos 1138 žvakės (3)

2014 spalio mėn. 24 d. 06:58
Sostinės centre suliepsnos 1138 žvakės
Skaitytojo nuotr.
Spalio 24-ąją, minint Pasaulio ir Europos organų donorystės ir transplantacijos dieną, sostinės centre suliepsnos net 1138 žvakelės - tiek, kiek Lietuvoje yra gyvų ir mirusių donorų, kurių dovanoti organai ir audiniai išgelbėjo tūkstančių sunkių ligonių gyvybę.

Vyrai, kurie skrydžiu išplėšia iš giltinės nasrų (18)

2014 spalio mėn. 24 d. 05:30
KOP ir VSAT ekipažai
DELFI montažas
Kai vyksta donorystės ir transplantacijos procesas, delsti negalima – kiekviena minutė yra aukso vertės. Antai laikas, per kurį iš mirusio donoro krūtinės išimta širdis turi pradėti plakti operacijos laukiančiojo kūne, – vos 4-5 valandos, kepenis reikia persodinti per 12 valandų.

Iš ES Ebolos moksliniams tyrimams – milijonai eurų (4)

2014 spalio mėn. 23 d. 20:29
Iš ES Ebolos moksliniams tyrimams – milijonai eurų
AP/Scanpix
Europos Komisija (EK) trečiadienį nusprendė skubiai skirti 24,4 mln. eurų Ebolos viruso tyrimams.