„Mūsų miestelyje smarkiai geria ne tik vyrai – moterys nuo jų neatsilieka. Kalbu ne apie asocialias, bet apie dirbančias, turinčias šeimas – valstybės tarnautojas, mokytojas, netgi medikes. Anksčiau žmonos ganydavo girtuoklius vyrus, o dabar pačios maukia užsidariusios... Negi nežino, kur tai veda?“ – rūpinasi į redakciją paskambinęs ponas V.S. iš Širvintų.
Atsako psichologė Rūta Bubelienė:
Vyrai gėrė, vyrai gers... O kaipgi moterys, kurios, anot susirūpinusio širvintiškio, dar neseniai ganydavo geriančius vyrus? Lygios galimybės, laikomos neabejotinu gėriu, pakišo šiuolaikinei moteriai kiaulę. Karjeros prasme ji turi prilygti vyrui, bet sykiu jai privalu būti gera žmona bei mama, rūpintis šeima. Iš moterų reikalaujama daugiau, tačiau sunkiau veždama ji uždirba mažiau nei vyras, dažniau persitempia ir tampa labiau pažeidžiama. Moterį, ypač vienišą, dažniau kamuoja depresija, apie kurią neretai niekas nežino, ir ji linkusi „gydytis“ alkoholiu. Alkoholis – psichotropinė medžiaga, veikianti psichiką. Nedidelis jos kiekis nenatūraliai pakelia nuotaiką, padeda atsipalaiduoti. Patogu: gali greitai ir legaliai pagerinti būseną. Tačiau bėda ta, kad prie šio poveikio priprantama. Taip nejučia pasiekiama pavojinga riba, kai alkoholis imamas vartoti jau kaip vaistas savijautai pataisyti.
Įprasta manyti, kad svaigalai yra varguolių duona, o alkoholizmas – asocialiųjų, vargetų liga. Tačiau, tyrimų duomenimis, svaigintis yra linkusi palyginti pasiturinti vidurinioji klasė. Vadybininkės, tarnautojos, verslininkės, medikės ir namų šeimininkės nūnai svaiginasi vis dažniau ir stipriau. Vidurinioji klasė Lietuvoje, anot sociologų, dar tik formuojasi, tačiau svaigiuosius gėrimus vartoja taip, lyg būtų jau susiformavusi. Tai rodo ir Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo duomenys. Daugiausia svaigalų suvartoja 25–34-erių moterys. Sugretinkime: vidutinis pirmąkart gimdžiusios moters amžius – 25-eri.
Taigi, blaivybės dainiaus Vydūno sekėjų gretos Lietuvoje retėja. Visų rūšių alkoholinių gėrimų, ypač alaus, kasmet parduodama vis daugiau. Medicinos specialistai trimituoja, jog kiekvieną dieną išgerdama didelį stiklą vyno arba kelis bokalus alaus, moteris jau rizikuoja tapti priklausoma nuo alkoholio. Vienišumas, nerimas dėl rytdienos – visa tai skatina pakelti taurę ir kilnoti vis dažniau.
Vyras gali pradėti gerti ir iš gero gyvenimo, o moteris beveik visada – iš blogo. Moteris mėgsta svaigintis slapčia, nenusigerdama iki žemės graibymo. Ji kur kas ilgiau nepraranda socialinės adaptacijos, nes ilgiau neišsiduoda ir slepia savo problemą ne tik nuo kitų, bet ir nuo savęs. Artimieji jai padeda: juk baisi gėda, jei kas sužinos! Ir ji įtikinėja save, kad padėtis kontroliuojama, kad galės liautis kada tik panorėjusi, ir kaskart, išgėrusi butelį, randa pasiteisinimą.
Tačiau moteris greičiau tampa priklausoma nuo alkoholio. Tarkime, moteris ir vyras išgeria vienodą kiekį alkoholio, bet vyro kraujyje jo randama daugiau. Kurgi išnyko moters išgertas? Jį pasisavino riebalinis audinys, kurio jos kūne yra daugiau nei vyro. Be to, jo organizmas turi daugiau barjerų, trukdančių alkoholiui nesuskaidytam patekti į audinius.
Todėl fiziniai piktnaudžiavimo alkoholiu padariniai moterims pasireiškia anksčiau. Stipriajai lyčiai prasigerti reikia penkerių šešerių metų, gražiajai užtenka dvejų trejų. Ir nebūtina lakti, pakanka gurkšnoti po truputį... Taigi problema iš tikrųjų yra, bet sustabdyti geriantįjį, nesvarbu, kokios lyties, gali... tik jis pats.
