Greitosios medicinos pagalbos pertvarka skendi migloje

 (30)
Greitosios medicinos pagalbos pertvarka skendi migloje
© K.Kavolėlio nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerijos planuojama nauja greitosios medicinos pagalbos tvarka rajonų medikams kelia nerimą – skubi pagalba gali dar labiau nutolti nuo provincijos gyventojų.

Priekaištų dėl operatyvumo ir neracionalaus lėšų panaudojimo sulaukusi Lietuvos greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistema nuo kitų metų pradžios centralizuojama – 10 apskričių centrų steigiamos dispečerinės tarnybos. Pokyčiai numatyti jau po keturių mėnesių, o rajonų GMP medikai tvirtina, kad pertvarkai visiškai nepasiruošta. Nežinia, kas ją finansuos ir kaip jį veiks.

Slegia neapibrėžtumas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikina, kad turima techninė ir programinė įranga nepakankama GMP plėtrai, greitosios pagalbos automobiliuose esančiomis ryšio priemonėmis negalima užtikrinti centralizuoto duomenų perdavimo dispečeriams ir optimalaus pagalbos teikimo valdymo, o dabartinėmis telekomunikacijų priemonėmis neįmanomas nepertraukiamas ryšys su Bendruoju pagalbos centru (BPC). Sunku patikėti, kad iki metų pabaigos šie trūkumai bus įveikti.

„Norint efektyviai pritaikyti vakarietišką GMP teikimo modelį, reikia daug investicijų. Dabar tokiai pertvarkai nepasiruošta nei techniškai, nei technologiškai. Greitosios pagalbos automobiliuose nėra atitinkamos įrangos. Visiškai nesuprantama, kaip centralizuota sistema veiks jau nuo kitų metų pradžios? Kam tokia skuba?“ – nuostabos neslėpė VšĮ Molėtų rajono greitosios medicinos pagalbos centro direktorė Auksė Mackonienė.

„Kol kas daug neaiškumų, todėl ir komentuoti negaliu“, – sakė Zarasų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Dalia Muraškienė.

Neapibrėžtumas slegia ir šalies apskričių centruose esančius greitosios medicinos pagalbos medikus.

„Dar daug dalykų neišspręsta. Kol kas niekas neatsako, iš kokių lėšų bus įsigyta kompiuterių, kitos reikalingos įrangos? Juk tam reikia didelių pinigų“, – tvirtino Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios pagalbos skyriaus vyriausioji slaugos administratorė Jūratė Rinkevičienė.

Nukenčia operatyvumas

Greitosios pagalbos medikai tvirtina, kad dar nežino, ar centrinės GMP dispečerinės įsikurs prie sveikatos priežiūros įstaigų, ar bus įjungtos į Bendrosios pagalbos centro sistemą.
GMP medikai jau dabar nėra patenkinti BPC darbu. Jie skundžiasi, kad į bendrosios pagalbos sistemą patekę skambučiai apsunkina greitųjų keliones pacientų link.

„Kai iš telefono 112 perduodami kvietimai, neretai nukenčia mūsų operatyvumas, nukenčia ir pacientai. Anksčiau iš rajono policijos komisariato galėjome paprašyti palydovo psichiniam ligoniui vežti, dabar tiesioginis ryšys su pareigūnais nutrūko. BPC prašymą perduoda Utenos pareigūnams, šie perduoda molėtiškiams – taip gaištamas laikas. Be to, prarandamas telefono numeris, iš kurio skambinta, todėl negalime pasitikslinti kelio“, – aiškino A.Mackonienė.

Viskas sklandu tik teoriškai

Medikai nuogąstauja, kad greitosios pagalbos pertvarkai neparengta ir mūsų visuomenė. Įdiegus kompiuterinius algoritmus, dispečeriai uždavinėtų kryptingus klausimus ir taip diferencijuotų iškvietimus. Kompiuteris nurodytų, ar pacientui reikalinga greitoji pagalba ar tik šeimos gydytojo konsultacija.

Technologijos leistų dispečeriui nustatyti greitosios pagalbos automobilių buvimo vietą ir į nelaimės vietą pasiųsti arčiausiai esantįjį. Vadinasi, greitųjų kelias iki pagalbos kviečiančiųjų turėtų sutrumpėti.

Tačiau GMP medikai mano, kad viskas sklandu tik teoriškai. Kad pertvarka sklandžiai veiktų, reikia investuoti ir paruošti gyventojus.

„Pagal tokį modelį dirba skandinavai. Dispečeriai turės vadovautis bendru GMP iškvietimų algoritmu ir užduoti atitinkamus klausimus. Pirmiausia bus klausiama adreso, paskui – skambinančiojo telefono numerio. Po tokių pirmų klausimų mūsų žmonės gali pradėti plūstis“, – samprotavo J.Rinkevičienė.

Provinciją stumia į užribį

SAM numatomoje GMP pertvarkoje medikai mato ir daugiau spragų. „Kas iš to, kad įsteigs centrines dispečerines? Daug svarbiau turėti gerus automobilius, įrangą ir specialistus. Mes jau kelerius metus nesulaukiame naujų automobilių. Esant dabartiniam krūviui, kai tenka nuvažiuoti dvigubai ar trigubai daugiau kilometrų, mašinų parkas labai greitai dėvisi“, – teigė Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Valentinas Misiūnas.

Anot GMP teikėjų, rajonų ligoninėse uždarius akušerijos, chirurgijos, reanimacijos skyrius, greitosios ligonius veža į didesnes ligonines, todėl skubios pagalbos žmonėms tenka ilgiau laukti.
Rajonuose dirbantys medikai neslepia nusivylimo nesibaigiančiomis pertvarkomis ir liūdnomis jų pasekmėmis. Jie puse lūpų kalba, kad valdininkų kabinetuose pagal vakarietiškus modelius rengiamos reformos ne visada tinka mūsų socialinės atskirties pažeistiems regionams.

„Gal didesnių miestų gyventojams ir geriau, tačiau rajonuose medicinos paslaugos tolsta nuo žmonių. Lėšos taupomos paprastų gyventojų sveikatos ir gyvybių sąskaita. Niekas nenori ir žinoti, kokios socialinės problemos kamuoja nustekentą provinciją. Viskas nuleidžiama iš viršaus, mes negalime pasipriešinti. Taip visose srityse“, – kartėlio pilni ne vieno atokesnių rajonų mediko žodžiai.


Ministerija finansavimo nekomentuoja

Apie GMP pertvarką rajonuose ir jos finansavimą SAM atstovai neapibrėžtai komentavo ir „Valstiečių laikraščiui“.

Kaip tvirtino SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Einikienė, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, GMP dispečerinių tarnybų funkcijas nuo 2012 m. sausio 1 d. vykdys Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių centrų GMP paslaugas teikiančios įstaigos.

„Jei šios įstaigos kitų metų pradžioje neturės techninių galimybių centralizuotai vykdyti dispečerinės tarnybos funkcijų visoje apskrityje, savo aptarnaujamoje teritorijoje jas atliks GMP paslaugas teikiančios įstaigos“, – raštu informavo A.Einikienė. Kas finansuos „technines galimybes“, SAM atstovė nekomentavo.

Ligonių kasos dėl GMP dispečerinių paslaugų apmokėjimo sutartis sudarys su 10 apskričių centrų tarnybų. Su pastarosiomis tokias sutartis turės sudaryti rajonų greitosios pagalbos teikėjai.
Pasak A.Einikienės, ateityje GMP dispečerinių funkcijas turės perimti BPC. Šiemet vasarą sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrai patvirtino bendradarbiavimo veiksmų planą, pagal kurį lapkričio pabaigoje turi būti užtikrinama BPC ir GMP sąveikos plėtra ir jos įgyvendinimas Klaipėdos apskrityje.

Tikinama, kad tam papildomų lėšų nereikės. Kaip informuoja SAM, Klaipėdos apskrities viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms GMP paslaugas, bus perduoti europinės paramos lėšomis įsigyti GMP automobiliai, aprūpinti medicinine ir kompiuterine GPS įranga.
Tokius automobilius turi GMP paslaugas teikiančios Vilniaus apskrities viešosios sveikatos priežiūros įstaigos. Iki metų pabaigos minėta įranga numatoma aprūpinti Kauno miesto GMP paslaugų teikėjus ir kaip bandomąjį įdiegti dispečerio veiksmų planą ,,Priority dispatch system“.
Šiuo metu Lietuvoje GMP paslaugas teikia 56 viešųjų įstaigų stotys ir skyriai, kurių steigėjai yra savivaldybės ir 4 privačios GMP tarnybos.

Integracijai pasirengta


Artūras Kedavičius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldaus Bendrojo pagalbos centro viršininkas

Mes techniškai ir technologiškai GMP paslaugų teikimo integracijai esame pasiruošę, o organizacinius ir kitus klausimus sprendžia SAM ir sveikatos priežiūros gydymo įstaigų steigėjai. Klaipėdoje jau įrengtos ir darbo vietos, kur gali dirbti GMP dispečeriai. Šiandien BPC skambučius priima iš 85 proc. Lietuvos gyventojų.Klaipėdos centre skambučiai priimami iš trijų apskričių – Klaipėdos, Tauragės, Telšių.


Priešinamasi iš inercijos


Nedas Jasinskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Ekstremaliosios medicinos katedros asistentas

Kitų šalių patirtis rodo, kad efektyvu sujungti mažas greitąsias, kurios nepajėgios užtikrinti kokybiškų paslaugų. Centralizavus sistemą, išvengiama tokių atvejų, kai skubios pagalbos žmones nesulaukia dėl teritorinio pasiskirstymo. Jei, tarkim, visos greitosios pagalbos brigados užimtos ir prireikia važiuoti į dar vieną iškvietimą, skubios pagalbos iš kito rajono ar miesto nesulaukiama. Pertvarkos minusai įžvelgiami dėl inercijos. Bet kokiai naujovei lengviausia priešintis.

„Valstiečių laikraštis“
 
30
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Sveikata

Svarbus priminimas kojų venų operacijos laukiantiesiems (5)

2014 spalio mėn. 24 d. 10:37
Su siuntimu kojų venų operacijos privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draustiems žmonėms atliekamos nemokamai, primena Valstybinė ligonių kasa (VLK).

Niujorke nustatytas pirmas Ebolos karštinės atvejis (15)

2014 spalio mėn. 24 d. 08:12
„Gydytojai be sienų“ terapeutui, neseniai grįžusiam į Niujorką iš Vakarų Afrikos, buvo diagnozuotas Ebolos virusas.

Sostinės centre suliepsnos 1138 žvakės (3)

2014 spalio mėn. 24 d. 06:58
Sostinės centre suliepsnos 1138 žvakės
Skaitytojo nuotr.
Spalio 24-ąją, minint Pasaulio ir Europos organų donorystės ir transplantacijos dieną, sostinės centre suliepsnos net 1138 žvakelės - tiek, kiek Lietuvoje yra gyvų ir mirusių donorų, kurių dovanoti organai ir audiniai išgelbėjo tūkstančių sunkių ligonių gyvybę.

Vyrai, kurie skrydžiu išplėšia iš giltinės nasrų (18)

2014 spalio mėn. 24 d. 05:30
KOP ir VSAT ekipažai
DELFI montažas
Kai vyksta donorystės ir transplantacijos procesas, delsti negalima – kiekviena minutė yra aukso vertės. Antai laikas, per kurį iš mirusio donoro krūtinės išimta širdis turi pradėti plakti operacijos laukiančiojo kūne, – vos 4-5 valandos, kepenis reikia persodinti per 12 valandų.

Iš ES Ebolos moksliniams tyrimams – milijonai eurų (4)

2014 spalio mėn. 23 d. 20:29
Iš ES Ebolos moksliniams tyrimams – milijonai eurų
AP/Scanpix
Europos Komisija (EK) trečiadienį nusprendė skubiai skirti 24,4 mln. eurų Ebolos viruso tyrimams.