84 proc. lietuvių pateisintų abortą

 (881)
Moterys protestuoja prieš aborto draudimą
Moterys protestuoja prieš aborto draudimą

36,3 proc. lietuvių mano, kad moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais – dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar kitų priežasčių. Kaip parodė DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" atlikta apklausa, kateogriškai nepateisina abortų vos 9,2 proc. respondentų. Anot sociologų, tai rodo, kad bažnyčios įtaka silpnėja.

Prieš aborto draudimą labiausiai pasisako pačios moterys

Pasak apklausos, visiškai pateisinti abortus dažniau linkusios pačios moterys, taip pat 36-45 metų, aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Griežtai prieš abortus dažniau pasisako vyriausio amžiaus, žemiausio išsimokslinimo, mažiausių pajamų, rajonų centrų gyventojai.

„Dar prieš keletą metų bažnyčia, kuri labiausiai pasisako už abortų draudimą, turėjo iš tiesų daug įtakos. Kunigai eidavo į Seimą ar Sveikatos apsaugos ministeriją ir aiškindavo, kokius sprendimus reikia priimti. Kita vertus, jokie teisės aktai, draudžiantys abortus, priimti nebuvo“, - teigė Rasa Erentaitė, buvusi projektų koordinatorė nevyriausybinėje organizacijoje „Naujos kartos moterų iniciatyvos".

Kai prieš keletą metų abortų draudimų įstatymas buvo stumiamas itin aktyviai, pašnekovė piktinosi, kad valdžios politika atspindi šeimos politikos dviveidiškumą. Viena vertus, moteris skatinama gimdyti bet kokioje situacijoje, kita vertus – nesirūpinama, kaip jai vaikus užauginti, jei ji išsiskyrusi, netekėjusi ar gyvena nesantuokinėje partnerystėje. Beje, tokios santykių gyvenimo atmainos nepageidaujamos ir šiandieniniame Nacionaliniame susitarime dėl šeimai palankios aplinkos.

Tačiau, anot sociologės, šiandien teikia vilčių, kad net ir aukšti pareigūnai įvairiomis progomis viešoje erdvėje prabyla apie tai, kad valstybė ir bažnyčia visgi Lietuvoje yra atskirtos institucijos.

Abortas – neišprusimo pasekmė

Anot Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės, apklausos rezultatai rodo, jog mūsų visuomenė skaidrėja ir pradeda suvokti, kad reprodukcinė sveikata – žmogaus teisių dalis.

„Džiaugiuosi, kad žmonės pasisako už moters teisę rinktis ir ima suprasti, kad moters kūnas yra vientisas. Tarptautiniai žmogaus teisių teismai taip pat yra pasakę, kad moteris turi teisę pati spręsti savo likimą ir planuoti savo gyvenimą. Tačiau tai nereiškia, kad abortas tinkama šeimos planavimo forma. Jokia visuomeninė organizacija negalėtų pasisakyti už abortą kaip šeimos planavimo priemonę.

Atvirkščiai, pasisakoma už tai, kad moterims nereikėtų daryti abortų, nes jos nepastotų tuomet, kai to nenori. O tai įmanoma tik tuomet, kai žmonės turės pakankamai žinių apie lytinį gyvenimą, be to, atsakomybę už moters nėštumą prisiims ne tik ji pati, bet ir vyras. Nepageidaujamas nėštumas nėra tik moters problema. Tai dviejų partnerių problema“, - įsitikinusi pašnekovė.

Tam būtina lytinį švietimą diegti dar mokyklose, tačiau šiuo metu jose diegiamas lytinis ugdymas, skatinantis iki santuokos susilaikyti nuo lytinių santykių. Tuo tarpu tie, kurie šiam auklėjimui nepasiduoda, su apsaugos nuo nėštumo priemonėmis nesupažindinami. Nieko keista, kad Lietuvoje nėštumą kasmet nutraukia beveik 900 paauglių, dar 1000 pagimdo.

Valstybės politikoje – priešabortinio konsultavimo gairės

Tuo tarpu Nacionaliniame susitarime dėl šeimai palankios aplinkos, kurį labai kritikuoja opozicijoje esantys socialdemokratai bei moterų visuomeninės organizacijos, teigiama, kad valstybė, siekdama tautos gyvybingumo, nacionalinio saugumo bei visokeriopo ekonominio stabilumo, turi pasirūpinti išlikimu ateityje. Vienas iš išlikimo garantų yra gyvybinga ir jauna visuomenė. Valstybės pareiga – turimomis priemonėmis ir atsižvelgiant į galimybes prisidėti prie žmonių troškimo turėti vaikų.

Šių siekių įgyvendinimui keliami tokie uždaviniai: įgyvendinti rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą; visokeriopai remti pastangas, prisidedančias prie asmens vaisingumo išsaugojimo ir puoselėjimo; diegti priešabortinio konsultavimo sistemą bei šviesti visuomenę apie gyvybės vertę ir abortų žalą.

Abortų priešininkai teigia, kad ginant moters teisę egoistiškai planuoti savo gyvenimą taip, kaip jai patogiau, pamirštama užsimezgusio vaisiaus teisė į gyvybę. Anot krikščionybės, žmogumi vaisius laikomas nuo jo užsimezgimo akimirkos. Teisės aktuose vartojama ne gyvybės, bet asmens sąvoka, o asmeniu, kuris įgyja visas teisės aktais numatytas teises, laikomas tik gimęs žmogus.

Europos žmogaus teisių teismas šiuo klausimu kol kas laikosi neutralios pozicijos. Anot teismo atstovų, situacija bus stebima ir jei bus pastebėta, kad reikia ginti ir vaisių, teisės aktai bus peržiūrėti. Abortai visiškai uždrausti tik trijose ES valstybėse – Lenkijoje, Airijoje ir Maltoje. Kai kurios valstybės numačiusios tam tikras išimtis, kad aborto daryti neleidžiama. Tuo tarpu daugelyje ES valstybių jie teisės aktais praktiškai nekontroliuojami.

Statistika rodo, kad kasmet abortų Lietuvoje mažėja. Praėjusiais oficialiai buvo atlikti 8024 abortai, 7891 iš jų – dėl moters noro, 133 – dėl medicininių indikacijų. 2008 metais jų atlikta 9031, 2007 metais – 9596.

Ar pateisinate nėštumo nutraukimą/ abortą? (proc.)

Pateisinu, tai moters teisė apsispręsti 36,3
Pateisinu tam tikrais atvejais (dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar pan.) 48,0
Nepateisinu 9,2
Neatsakė 6,5
Iš viso: 100

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą šių metų birželio 16-23 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

www.DELFI.lt
 
881
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Sveikata

Nuo kaitros nukentėjo dešimtys žmonių

2014 liepos mėn. 28 d. 16:23
Nuo kaitros nukentėjo dešimtys žmonių
DELFI (D.Lauručio nuotr.)
Sekmadienį Latvijoje Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) atgabeno į ligonines 22 žmones, kuriems dėl kaitros iškilo sveikatos problemų.

Kiaulių maro pavojus: ar saugu valgyti lietuvišką kiaulieną (38)

2014 liepos mėn. 28 d. 15:16
Nustačius afrikinio kiaulių maro židinį Ignalinos rajone esančiame kiaulininkystės komplekse, vartotojai sunerimo, kas nutiktų, jei užkrėsta kiauliena atsidurtų ant jų pietų stalo.

Specialistai: 80 proc. sergančiųjų hepatitu to nežino: kokie pagrindiniai požymiai (6)

2014 liepos mėn. 28 d. 14:44
Liepos 28-tąją minima Pasaulinė hepatito diena.

Moterys organų donorystei ryžtasi dažniau nei vyrai: kodėl? (8)

2014 liepos mėn. 28 d. 14:01
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad sutikimą donoro kortelei gauti elektroniniu būdu jau pasirašė 1250 žmonių.

Medikai savaitgalį pajuto, kas vyksta su Lietuva (9)

2014 liepos mėn. 28 d. 10:00
Karštis ir tvankumas labiausiai kenkia garbingo amžiaus šalies gyventojams - jie pirmieji ima skųstis negalavimus ir greičiau susirūpina sveikata, teigia medikai. Pasak jų, daugiausiai greitosios pagalbos ekipažai šį karštą savaitgalį šiek tiek dažniau skubėjo būtent pas pagyvenusius žmones.