Kurą pabranginusios degalinės šiandien tikina, jog jos taip pasielgė ne siekdamos užsidirbti, o dėl kitų priežasčių: po tragedijos JAV, pasaulyje ir Lietuvoje labai išaugo degalų paklausa, be to, tarptautinėse biržose naftos kainos rugsėjo mėnesį nuosekliai didėjo, taigi ir degalinės neva buvo priverstos branginti benziną bei dyzeliną. Degalai esą rugsėjo 12 d. būtų brangę, net jei rugsėjo 11 d. teroristai nebūtų puolę Amerikos.
Iš degalinių tinklų vadovų paaiškinimų susidaro vaizdas, kad prekyba degalais Lietuvoje neįtikėtinai skaidrus verslas, tačiau jeigu taip būtų iš tikrųjų, po kiekvieno degalų kainų pakėlimo nekyšotų kartelinių susitarimų ausys, o jos kyšo, mat daugumoje degalinių kainos didėja arba, mažėja vienu metu.
Kitas iškalbingas faktas yra tai, kad nors “Brent” naftos kaina Tarptautinėje naftos biržoje krenta jau nuo rugsėjo 19 dienos ir nukrito kone trečdaliu – nuo 31,05 iki 21,35 JAV dolerio už barelį ir “Mažeikių nafta” kelis kartus paskelbė, jog atsižvelgdama į pokyčius naftos produktų rinkoje mažina gaminamos produkcijos kainas, benzino ir dyzelino kainos degalinėse dėl to niekaip nepasikeitė ir nesikeičia. O juk anksčiau degalinių atstovai vienbalsiai tvirtindavo, kad jų kainą lemia “Mažeikių naftos” kaina. Pastaroji tikino ir tebetikina, kad jos parduodamų naftos produktų kaina priklauso nuo naftos kainos pokyčių Tarptautinėje biržoje. Kadangi biržoje naftos kaina nuolat krenta, tai ir “Mažeikių nafta” vien praėjusią savaitę 95 benzino litro kainą sumažino 7 cnt, dyzelino – 4 cnt.
Priremti degalinių vadovai dabar jau keičia maldelę ir teigia, kad reikia palaukti dešimt dienų, įsitkinti, jog naftos kainų kritimas nėra laikinas, tačiau kuomet naftos kainos ima didėti, arba atsiranda panikos apraiškų, degalinės paprastai nemato reikalo laukti 10 dienų ir įsitikinti, ar tai nėra laikina, ir benzino bei dyzelino kainas didina kone tą pačią valandą, kai sužino apie pokyčius biržoje.
Bendrovės “Shell Lietuva” vadovė Agnė Petkevičiūtė teigia, jog jie turį parduoti anksčiau užsipirktus brangius naftos produktus ir tik tada galės mažinti kainą. Pasiteiravus, kiek laiko tai dar galėtų užtrukti, A.Petkevičiūtė patikino, jog tai paslaptis. Taip slapukaudamos degalinės tik patvirtina vartotojų abejones, kad panikos ar nestabilumo metu prekiautojai degalais stengiasi pasipelnyti ir nepagrįstai aukštą kainą laiko kaip galima ilgiau.
Tiesa, automatinėse degalinėse degalus parduodančios bendrovės "Neste Lietuva" mažmeninės prekybos skyriaus vadovas Audrius Miežys sakė manąs, kad benzino ir dyzelino kainos galėtų mažėti šią savaitę.
Kalbinant skirtingų degalinių atstovus, galima pastebėti, jog kai kurie jų gerokai susipainiojo savo argumentuose ir bandydami pagrįsti savo veiksmus neigia anksčiau pateiktus paaiškinimus. Pavyzdžiui, jie teigia, kad kol neparduos anksčiau brangiai įsigytų degalų, tol kaina nekris, tačiau kai kurios degalinės esą jau baigia parduoti likučius ir gali imti mažinti kainą. Prognozuojama, kad tuomet kaina sumažės beveik visose degalinėse, net ir tose, kurios dar nebus spėjusios parduoti brangiau įsigytų degalų. Taigi argumentas, kad kaina nemažėja, nes reikia parduoti brangiau įsigytus naftos produktus nėra rimtas, nes kuomet degalų kainas muša konkurentai, šis argumentai užmirštamas. Šiuo argumentu jau nebetiki ir vartotojai, nes, iš degalinių paaiškinimų susidaro vaizdas, kad daugiausiai naftos produktų jos užsiperka tuomet, kai jie brangiausiai kainuoja. Viskas yra kaip tik priešingai. "Mažeikių naftos" Komunikacijos tarnybos viršininkas Tadas Augustauskas paaiškino: “Visiškai natūralu, kad nukritus naftos ir naftos produktų kainoms, dedalinės jų stengiasi įsigyti daugiau, o naftos kainoms didėjant, pigiau įsigytus degalus degalinės parduoda brangiau. Šio instrumento sėkmė priklauso nuo gebėjimo teisingai prognozuoti”.
Beje, net jei benzino bei dyzelino kainos degalinėse ims mažėti, jos mažės tikrai ne 10-ia cnt (nors degalų savikaina ženkliai kritus naftos kainai sumažėjo kaip tik tiek), o kokiais 3-4 cnt.
Nerimti atrodo ir degalinių verkšlenimai, jog nuo litro degalų jos uždirba vos 1-2 cnt. Iš tikrųjų nemaža dalis degalais prekiaujančių įmonių užsideda dideles maržas ir gauna didelius pelnus – 5-7 cnt už litrą degalų.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Algirdo Butkevičiaus nuomone, rugsėjo 12-ąją kainas pakėlusios ir dabar kainų nemažinančios degalinės stengiasi išnaudoti palankią progą ir naudojasi spekuliatyviniais instrumentais. “Nematau, jokių rimtų ekonominių svertų, kurie būtų galėję tapti naftos produktų kainų padidinimo priežastimi. Todėl aš kreipiausi į Konkurencijos tarybą ir paprašiau, kad būtų ištirti degalinių veiksmai.
Tuo tarpu “Neste Lietuva” skyriaus vadovas A.Miežys siūlo įsijausti į degalinių strategų kailį ir pagalvoti, ką kiekvienas verslininkas būtų daręs jų vietoje, esant panašioms aplinkybėms. “Prisiminkite, kad dyzelino ir benzino paklausa tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje vis didėjo, po teroro atakų JAV naftos kaina biržose vis augo, o pentadienio vakarą “Mažeikių nafta” sustabdė naftos produktų krovimą. Esant tokiai situacijai pasižiūri į sandėlį ir matai vis tirpstančias, bet visai nepasipildančias atsargas, kas belieka daryti? Ekonominė logika sako, jog reikia didinti kainą”, - sakė A.Miežys. Tačiau kitose valstybėse, net ir kaimyninėse, tarkime, Estijoje degalinės kažkodėl vadovaujasi kitokia ekonomine logika, juolab, kad Tarptautinėje biržoje naftos kaina stipriai šoktelėjusi buvo tik vieną parą.
Beje, Konkurencijos tarybos Pramonės skyriaus viršininkas Arvydas Mačiokas teigia, kad Lietuvos politikai šiuo metu svarsto programas prieš terorizmą, bando apibrėžti kokių priemonių turėtų būti imtasi jeigu nelaimė įvyktų. “Kadangi degalai yra strateginė prekė, turėtų būti numatyta, jog valstybėje įvykus nelaimei ar kylant panikai, suveiktų kontrolės mechanizmas ir degalinėms nebūtų leidžiama didinti degalų kainų”, - sakė A.Mačiokas.
Na o kol kas tiek valstybės taikoma degalų akcizų politika, tiek degalinių pasirinkta strategija veda niekur kitur, o tik į degalų vartojimo sumažėjimą ir į kitų prekių kainų didėjimą. 2000 m. palyginti su 1998 m. degalų pardavimas Lietuvoje sumažėjo 12,6 proc., šiemet taip pat išlieka mažėjimo tendencija. Na, o kitąmet, kuomet gerokai padidės akcizas dyzeliniam kurui (dyzelino litras turėtų pabrangti maždaug 18 centų, o iki 2004 metų – 41 cnt), galėsime grožėtis dar efektingesniu degalų pardavimų sumažėjimu. Anksčiau socialdemokratai ir socialliberalai prieš tokį staigų degalų akcizo didinimą stojosi piestu, o dabar teigia, jog kitos išeities nėra. Dabar jau liberalai teigia, kad nereikėtų skubėti ir derėtų kruopščiai pasirengti būsimam kainų šuoliui, nes brangs ne tik degalai, bet ir dauguma kitų prekių.
Degalai Lietuvoje gana brangūs ir vis brangsta ne tik dėl akcizų politikos, bet ir todėl, kad Vyriausybė “Mažeikių naftai” suteikė išskirtines sąlygas – 1999 m. importiniam kurui uždėjo 15 proc. muitus. Ir nors tiek liberlai, tiek socialliberalai, tiek socdemai žadėjo muito mokesčius sumažinti nuo 15 iki 5 proc., mokestis vis dar nesumažėjęs. Taigi, kol kas vežti degalus iš kitų valstybių paprasčiausiai neapsimoka (palyginti su 1997 m., importuojamų degalų apimtys 2000 metais sumažėjo daugiau nei 80 proc.). O kuomet nėra konkurencijos, tuomet kenčia vartotojai.
Menka perkamoji galia
Tiek litrų A-95 benzino tos šalies pilietis gali nusipirkti už vidutinę algą
Lenkija 613 L Čekija 479 L Rusija 257 L Vengrija 354 L Vokietija 2775 L Prancūzija 1592 L Italija 1598 L Graikija 1856 L Ispanija 1859 L Dž.Britanija 2206 L Lietuva 453 L
Lietuva Latvija Estija 2001 01 04 2,24 2,46 2,31 2001 01 18 2,20 2,46 2,29 2001 02 09 2,31 2,45 2,13 2001 02 23 2,22 2,44 2,05 2001 03 08 2,28 2,45 2,18 2001 03 15 2,39 2,42 2,08 2001 04 12 2,36 2,41 2,10 2001 04 19 2,38 2,43 2,09 2001 05 11 2,58 2,54 2,20 2001 05 24 2,68 2,52 2,21 2001 06 07 2,66 2,42 2,16 2001 06 21 2,59 2,42 2,23 2001 07 05 2,51 2,35 2,17 2001 07 19 2,44 2,38 2,21 2001 08 09 2,44 2,37 2,20 2001 08 30 2,44 2,37 2,18 2001 09 06 2,44 2,43 2,12 2001 09 13 2,44 2,43 2,17 2001 09 20 2,52 2,44 2,22 2001 09 27 2,52 2,46 2,21