Lietuviškos reklamos išsiskiria neoriginalumu

Lietuvos gyventojai, turintys galimybę matyti užsienio televizijų kanalus, gali lyginti Lietuvos ir kitų valstybių TV programas. Nieko keisto, kad dalis lietuvių Lietuvos televizijų produkciją vertina labai prastai. Be to, jų nuomonė apie mūsų šalies žurnalistus darosi vis kritiškesnė.

Stebėdami užsienio TV programas bei skaitydami užsienio spaudą, vis daugiau lietuvaičių, norom – nenorom, gauna nemažą kiekį užsienietiškos reklamos. Taigi, jie gali lyginti ne tik Lietuvos ir užsienio žurnalistų straipsnius, bet ir reklamas.

Panašu, kad šiuos kūrinius palyginus su analogais užsienyje, apima didelė neviltis. Lietuvos televizijose rodomos ir laikraščiuose spausdinamos reklamos yra neregėtai prastos ir neoriginalios.

Populiariausiuose Lietuvos kanaluose rodomos žemo lygio reklamos, siūlančios vartoti kažkokius stebuklingus skalbimo miltelius, valymo priemones, dantų pastas, plaukų šampūnus ar kramtomąsias gumas. Išsivysčiusiose valstybėse tokios reklamos paprastai rodomos žemesnio lygio televizijų kanaluose, paprastai nuo ryto iki vakaro rodančiuose muilo operas moterims.

Įsijungus “CNN”, “NBC”, “RTL”, “TV5” ar kitus užsienio kanalus, žiūrovai gali išvysti daug reklamų, pretenduojančių į meno kūrinius. Dažna reklama – netikėta, su gilia mintimi, techniškai išbaigta kone tobulai. Be to, reklamose nevengiama humoro.

Lietuvoje pamatyti humoristinių reklamų praktiškai neįmanoma. Nebent specialiose laidose “Juokingos ir netikėtos reklamos”.

Lietuvos verslininkai šventai įsitikinę, kad jei reklamoje pasišaipysi iš savęs ar savo produkcijos, tai ne tik nepatrauksi klientų ar pirkėjų, o netgi pakenksi sau. Todėl pasitenkinama prasto skonio, pigiomis reklamomis.

Dažniausiai pasitaikantis variantas – imama Rusijoje, Lenkijoje ar kitose Rytų ir Vidurio Europos valstybėse sukurta reklama ir Lietuvos aktoriai arba diktoriai ant viršaus užskaito lietuvišką tekstą. Taip mūsų žiūrovui grūdamas žemo lygio produktas. Vakaruose reklamos specialistai ieško vis naujų būdų, kaip pritraukti vis naujų klientų ar pirkėjų, o Lietuvos reklamos kūrėjai tenkinasi senomis, nuvalkiotomis klišėmis.

Štai Vokietijoje dabar populiariausios reklamos, susijusios su tikėjimu, religija. Dažnai vartojami žodžiai, “tikėti”, “melstis”, “dieviška”. Pavyzdžiui, “43 mln. Žmonių tiki mumis. Mes pateisiname jų tikėjimą. Mes saugome juos. Važiuokite su mumis”, arba “… - dieviškas automobilis, nepamirštami įspūdžiai”.

Ir tą pačią akimirką pulteliu perjungiame televizorių į lietuvišką kanalą ir išgirstame “ … kramtomoji guma – dvigubai geriau, dviguba dantų apsauga, geresnis burnos kvapas”. Jei tikėtume tomis žemo lygio, neoriginaliomis, ir galbūt nepatraukliomis reklamomis, ir šiek tiek pamąstytume, prisimintume, kad per paskutinius 5 metus toji guma pagerėjo mažiausiai 20 kartų. Vadinasi, prieš 5 metus metus valgėte “mėšlą”.

Idomesnias ir originalesnias lietuviškas reklamas būtų galima suskaičiuoti ant pirštų: JAV kurta “M-1” reklama, kone hitu tapusi “Kalnapilio” reklama “Ieškok geriausio…”, paskutinė “Švyturio” reklama.