Manoma, kad nešvankūs fiziologiniai anektodai masina lietuvius dėl to, kad buvusioje Sovietų sąjungoje 50 metų viešai kalbėti apie seksualinį gyvenimą buvo “tabu”. Todėl dabar lietuviai nebegali užsisiūti burnų.
Kita, kai kurių humoro specialistų nurodoma suprastėjusio humoro priežastis - kūrybos krizė. Daugelis humoristų sovietmečiu publiką traukdavo - kalbėjimu užuominomis. Humoras anuomet buvo vienintelė įmanoma pasipriešinimo totalitarinei sistemai forma. Humoristai anuomet bene vieninteliai galėdavo kalbėti apie tarybinės visuomenės gyvenimo blogybes. Balandžio 1-ąją kasmet per anuomet vienintelę valstybinę televiziją būdavo rodomi geriausių agitmeninių kolektyvų pasirodymai. Humoristai stengdavosi kuo šmaikščiau ir taikliau pasakyti tai, apie ką viešai nebūdavo galima kalbėti.
Taigi, supratę, kad potekstėmis žiūrovų nebepritrauksi, kai kurie humoristai publiką mėgina šokiruoti kuo riebiau kalbėdami apie žmogaus fiziologiją.
Tiesa, kol kas neaišku, kokiais pokštais išsiskirs šiemet per pagrindines televizijas transliuosimi humoro vakarai. Tačiau žinomi šalies humoristai ne kartą viešai pripažino, kad šiandien prajuokinti lietuvį vis sunkiau.
Beje, puikiai mokantys anglų, vokiečių, prancūzų, italų kalbas ir mėgstantys pokštauti tautiečiai nelinkę skaitinėti šių tautų anektotų svetainių. Lietuviai kur kas mieliau kikena skaitinėdami rusiškas humoro svetaines. Rusiškas humoras vis dar labiau suprantamas tautiečiams nei amerikoniškas. Jei lietuviai ir rusai pamėgo anektodus apie naujuosius lietuvius, naujuosius rusus, čiukčias ir blondines, tai amerikiečiai leipsta skaitinėdami anektodus apie lemputes bei advokatus.
Pavyzdžiui, du amerikiečiai gėjai svarsto, kiek gėjų reikia elektros lemputei įsukti? Pasirodo, dviejų. Vienas lėtai suka lemputę, o kitas stebi pirmąjį ir susižavėjusiais šūksniais palydi pirmojo atliekamą veiksmą: “Fantastiška, brangusis”.
Arba: amerikietis advokatas ateina į ritualinių paslaugų įmonę užsisakyti pomirtinio antkapinio paminklo. Advokatas prašo, kad meistras įkaltų žodžius: “Čia ilsisi puikus advokatas ir labai geras žmogus”. Akmentašys meistras ir sutrinka: “Oi, ne, pone, viename kape laidojame tik po vieną numirėlį”.