Lietuvoje nesenai apsilankiusi R. Harms nepamiršo savo „arkliuko“ – Europos parlamente gerai žinoma, kaip branduolinės energetikos ekspertė. Ji yra branduolinės energijos priešininkė ir pasisako už atominių jėgainių uždarymą, ypač jos gimtojoje Vokietijoje.

Tiesa, Lietuvą R. Harms įspėjo dar dėl pernai Europos Audito rūmų pateiktą siūlymą nuo 2020 metų nebetęsti Ignalinos atominės elektrinės (AE), taip pat Bulgarijos ir Slovakijos AE specialių uždarymo finansavimo programų.

Rebecca Harms (dešinėje) su kitais Žaliųjų aljanso nariais pasisako prieš atominę energetiką

Pagal pateiktą pasiūlymą šių jėgainių uždarymas galėtų būti finansuojamas iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų, kurie yra ypač svarbūs Lietuvos ekonomikai. Be to, šalys turėtų įsipareigoti griežtai laikytis konkrečių projektų terminų ir pačios finansuoti dalį darbų.

Auditoriai pažymi, kad visos trys valstybės sukūrė laikiną atliekų tvarkymo infrastruktūrą, tačiau daugelis projektų, ypač Ignalinos AE, vėlavo – galutinė jos uždarymo data, palyginti su fiksuota 2011 metais, nukelta 9-riems metams – iki 2038 metų.

Lietuva anksčiau kelerius metus ginčijosi su pagrindiniu projektų rangovu – Rusijos kapitalo Vokietijos įmonių „Nukem Technologies“ ir GNS konsorciumu, kuris pagamino nekokybiškus panaudoto branduolinio kuro konteinerius, be to, rangovai reikalavo primokėti už kai kuriuos pabrangusius darbus, kurie esą vėlavo dėl Lietuvos kaltės.

„Aš visada pasisakiau, kad Europos Parlamentas užtikrintų lėšas Lietuvai, konkrečiai Ignalinos AE uždarymui, tiesa, visada pralaimėdavau balsavimą, nes dauguma kitų nori tas lėšas panaudoti kitiems naudingiems tikslams, pavyzdžiui, socialinėms uždarymo pasekmėms ir pan. Kol kas sunku pasakyti, ar iš kitų fondų bus perskirstytos lėšos“, – DELFI sakė R. Harms.

naujas Ignalinos AE kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas B3,4

Šiuo metu Ignalinos AE uždarymui 80 proc. lėšų skiria ES, bet tie pinigai pažadėti tik iki 2020 m. Lietuva yra skyrusi apie 1,5 mlrd. eurų, o Europos Audito Rūmų skaičiavimu, Ignalinos AE uždarymui trūksta dar 1,56 mlrd. eurų.

Pateko į Kremliaus „juodąjį sąrašą“

Vis dėlto pastaraisiais metais R. Harms EP labiau pagarsėjo, kaip Kremliaus kritikė bei Ukrainos užtarėja – šiais klausimais europarlamentarės požiūris dažnai sutampa su Lietuvos, nors R. Harms Rusijos ir nesiryžo pavadinti teroristine valstybe, kaip tai padarė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Reikia labai aiškiai suprasti, kad yra agresorius, okupuojanti jėga – Rusija, o kas yra ta šalis, kuri yra puolama, kuri kenčia nuo okupacijos – tai Ukraina. Tai yra ne kas kita, kaip karas prieš suverenią Europos valstybę“, – kalbėdama apie Rusijos ir Ukrainos konfliktą pareiškė R. Harms.

Ji pati neseniai lankėsi prorusiškų separatistų apšaudytoje Avdijivkoje. Šis apsilankymas, anot europarlamentarės, leido jai susidaryti geresnį įspūdį ir perteikti jį kolegoms Briuselyje ir Strasbūre, kur Ukrainos konfliktas dažnai pamirštamas ir nepaisant nuolatinių apšaudymų, vis dažniau pasigirsta raginimų švelninti arba iš viso atšaukti sankcijas Rusijai.

„Pats kvailiausias dalykas Europoje yra diskutuoti dėl sankcijų Rusijai panaikinimo. Jei europiečiai tai tęs, tai bus ES silpnumo signalas, kuris leis V. Putinui suskaldyti ES. Ukrainos dalies okupacija ir karas prieš šią šalį, nepagarba Minsko susitarimams rodo, kad nėra jokių priežasčių sankcijų atšaukimui. Mūšiai Ukrainoje rodo, kad kaip tik yra daugiau priežasčių stiprinti sankcijas“, – griežtą poziciją pabrėžė viena EP Žaliųjų frakcijos pirmininkių.

Dėl tokių principingų pasisakymų ši politikė buvo savotiškai „pamaloninta“ Kremliaus: ji buvo viena pirmųjų Vakarų politikių, kurioms uždrausta atvykti į Rusiją. Apie tai, kad Rusijoje ji yra nepageidaujama, R. Harms sužinojo 2014-ųjų rugsėjį, kai vyko į Maskvoje prasidėjusį Nadios Savčenko teismo procesą.

Rusijos pasienietis

„Buvau pirmoji, kuri buvo neįleista į Rusija, tuomet kaip tik nutekino dešimčių politikų pavardes. Mane tiesiog sustabdė Maskvos oro uoste, ten praleidau visą dieną“, – prisiminė politikė.

Beje, tame pačiame sąraše atsidūrė ir mažiausiai 9 lietuviai. Tarp jų europarlamentarai Petras Auštrevičius, Laima Liucija Andrikienė, Algirdas Saudargas, buvę konservatorių lyderiai Andrius Kubilius ir Vytautas Landsbergis, buvusi prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais, o vėliau Lietuvos ambasadorė ES Jovita Neliupšienė, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, draudžiančios rusiškų televizijų transliacijas Lietuvoje, vadovas Edmundas Vaitekūnas ir buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Pasisako už sankcijų stiprinimą

Toks Kremliaus požiūris nepakeitė jos pozicijos. R. Harms nuomone, vien diskusijos ar sankcijos yra tinkamos priemonės, tėra kvietimas Rusijai tęsti skaldymo strategiją.

„Maskva mato, kaip kai kurie ES lyderiai sankcijų nelaiko rimtomis. Kur tos diskusijos nuves? Taip, manau, kad Ukrainai reikia taikos, nes labai sunku tęsti reformas tokioje karo situacijoje.

Kita vertus, Kremlius neturi intereso palaikyti taikių reformų ir kaip tik stengiasi kurstyti karą visomis įmanomomis priemonėmis. Europiečiai turėtų aiškiau tai suprasti, kai kalbasi su Rusija“, – teigė R. Harms, pabrėžusi, kad ją stebina kai kurių europiečių požiūris į konfliktą Ukrainoje – esą yra dvi lygiavertės pusės, kurios yra savaip teisingos.

Tokį požiūrį vakarams ypač aktyviai stengiasi brukti Kremliaus propagandinės priemonės – televizijos kanalai, agentūros, lobistai ir politikai, kurių retorika jau pradeda atsispindėti ir Europos politikos arenose.

Anot R. Harms, jau dabar dauguma žmonių supranta, kad Rusija kišasi į Europos vidaus reikalus, stengiasi plėsti savo įtaką ir netgi sujaukti svarbius rinkimus – iš pradžių Jungtinėje Karalystėje remiant „Brexit“ stovyklą, vėliau galimai JAV, o dabar galimai ir Prancūzijoje bei R. Harms gimtinėje – Vokietijoje.

„Visi tie Kremliaus veiksmai – jų anksčiau pas mus niekas nenorėjo matyti, bet dabar, kai, pavyzdžiui, susidarė keista situacija Prancūzijoje, kur remiami ir radikalių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų kandidatai – viskas aiškiau“, – teigė R. Harms.

Pripažino naivumą dėl Rusijos

Kiek neįprastai Žaliųjų frakcijos atstovei, ji pasisako ir už tvirtą Europos saugumo sistemą, paremtą NATO – neatsitiktinai savo vizito Lietuvoje metu europarlamentarė aplankė ir tarptautinio NATO bataliono daugumą sudarančius vokiečių karius.

„Mano šalyje yra nemažai abejonių dėl vokiečių karių siuntimo į Lietuvą. Daug kas sakė, kad tai yra Rusijos provokavimas, nors jie net nenutuokia apie Rusijos pajėgų telkimą prie ES rytinių sienų.

Į Lietuvą atvyko Vokietijos kariai

Reikia atskirti melagingas naujienas, kurias skleidžia Rusija. Kad ir tą neseną atvejį apie tariamą merginos išprievartavimą. Ilgą laiką Vokietijoje daugelis atsisakė patikėti tuo, kas dabar vadinama informaciniu karu ir atsibundama tik dabar“, – sakė europarlamentarė, pripažinusi, kad Rusija naudoja savo propagandinius kanalus rinkiminėje kovoje Vokietijoje.

„Rusija puikiai pasiruošusi hibridinio karo veiksmams ir naudos visas priemones. Mes, europiečiai turime labiau galvoti apie savo saugumą – tai yra tų įvykių Ukrainoje, Balkanuose ir Moldovoje pamoka. Man nekyla abejonių, kad reikia didesnio gynybos biudžeto. NATO yra mūsų saugumo stuburas“, – sakė R. Harms, kuri pabrėžė, kad remia ir ES puoselėjamą Europos armijos idėją.

„Jei ES išgyvens, o aš tikiu, kad išgyvens, tai kažkuriuo metu turėsime ES armiją, aš pritariu jos sukūrimui ateityje. Bet dabar daug svarbiau diskutuoti, kaip mes susidorosime su šiandieniniais iššūkiais, nes skirtingų ES šalių karinės pajėgos labai skiriasi“, – sakė R. Harms.

Ji pripažino, kad niekada nebūtų pagalvojusi ar viešai parėmusi, kad Europai reikia būti geriau pasiruošus gintis.

„Prieš Ukrainos įvykius nebuvau susipažinusi su augančia Rusijos karine galia. Ukraina pakeitė mano nuomonę. Taip, žinau, kad Baltijos šalys apie Rusiją perspėjo anksčiau. Ir taip, mano draugai Ukrainoje buvo teisūs, jie mane vadino naivia, kai aš sakiau, kad Viktorui Janukovyčiui laimėjus prezidento rinkimus viskas bus gerai, nes jie galės tapti efektyvia opozicijos jėga.

Mano draugai dar prieš Krymo įvykius perspėjo, kas gali nutikti, sakė, kad su V. Janukovyčiumi viskas bus kitaip, nes jis žaidžia rusiška korta. Netikėjau, bet jie buvo teisūs. O dabar saugumo klausimai europiečiams vėl tapo egzistenciniais“, – pripažino europarlamentarė iš Vokietijos.

„Pavyzdžiui, jūs Lietuvoje Rusiją suprantate geriau dėl savo potyrių. O EP ne visi mano kolegos suprato, kodėl man taip rūpi ta Ukraina. Aišku, iki šiol ne visi žalieji pritaria mano idėjoms ar strategijai“, – sakė R. Harms.

Paklausta, ką mano apie Lietuvos valdančiųjų – Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininko sprendimą įsigyti prabangų automobilį „Cadillac Escalade“, išsiskiriantį įspūdingomis degalų sąnaudomis, R. Harms tik šyptelėjo.

„Aš turiu daug draugų, kurie turi panašius galingus automobilius, net mano partijoje Bundestage pirmininkas važinėjo prabangiu „Porche“. Aš tam nepritariu, nemanau, kad tai tinkama, bet toks jau gyvenimas“, – sakė R. Harms.