Per ateinančius trejus metus Lietuvoje reikės dar 11 tūkst. IT srities darbuotojų, tačiau tiek specialistų nėra. Šio sektoriaus atstovai nuolat sprendžia galvosūkius, iš kur gauti žmonių. Tik 20 proc. technologijų rinkos darbuotojų sudaro moterys ir didžiausia problema, kad pritraukti daugiau būtent moterų talentų nepavyksta.

Per Kovo 6 d. Europos Parlamento informacijos biuro surengtą diskusiją Seime apie tai, kad norinčių, bet nedrįstančių eiti į IT sritį merginų yra labai daug, kalbėjo Informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka.

Paulius Vertelka

„Yra tyrimai padaryti, kurie sako, kad bent iki penktos klasės mergaitės ir berniukai turi panašų interesą į technologijas, paskui jis silpsta, kai ateina laikas rinktis studijų kryptį, tik 7 proc. pasirenka informacines ryšių technologijas, dar mažiau turbūt baigia, ir, galų gale, mes turime specialistų trūkumą darbo rinkoje“, – neslėpė apmaudo jis.

Pasak P. Vertelkos, niekaip nesusiveda galai, kodėl antrame pagal vidutinį darbo užmokestį sektoriuje Lietuvoje trūksta darbuotojų, kai atlyginimai jame auga 8-10 proc. kiekvienais metais, ir kodėl ten neina merginos.

Moterys renkasi atsakingą, bet mažiau apmokamą darbą

Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičiūtė, kuri neseniai tapo EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke, tikino, kad EP nesnaudžia ir dėl tos pačios profesinės segregacijos prašo Europos Komisijos teikti siūlymus.

„Moterys įprastai renkasi tam tikras profesijas ir dirba ten, kur darbas labai atsakingas, bet, deja, ne visą laiką gerai apmokamas. Reikia stengtis, kad kuo daugiau merginų rinktųsi „vyriškas“ profesijas, kurios „kažkodėl“ yra geriau apmokamos“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Europarlamentarė pabrėžė, kad teisės ir lygybė yra vienas pagrindinių ES principų, todėl EP nuolat šiai temai ir problemai skiria dėmesį. Pasak jos, per 2,5 metų EP priėmė 18 rezoliucijų, susijusių su moterų teisėmis ir lygybe, tame tarpe ir moterų ekonominės galios stiprinimu.

Vilija Blinkevičiūtė

„Štai, pavyzdžiui, pateikėme siūlymus, kaip didinti moterų ekonominę galią, kaip geriau derinti darbą, šeimos ir asmeninį gyvenimą, kaip stiprinti lygias užimtumo ir profesijos galimybes, kaip skatinti moterų verslumą, kaip sudaryti geresnes sąlygas moterų karjerai mokslinėje srityje, universitetuose, kaip mažinti moterų skurdą ir kovoti su prekyba žmonėmis“, – vardijo ji. Taip pat europarlamentarė džiaugėsi, kad 2017-ieji paskelbti kovos su smurtu prieš moteris metais.

Moterys įprastai renkasi tam tikras profesijas ir dirba ten, kur darbas labai atsakingas, bet, deja, ne visą laiką gerai apmokamas. Reikia stengtis, kad kuo daugiau merginų rinktųsi „vyriškas“ profesijas, kurios „kažkodėl“ yra geriau apmokamos.
Vilija Blinkevičiūtė

V. Blinkevičiūtė taip pat atkreipė dėmesį, kad ES ekonominio augimo strategijoje „Europa 2020“ yra numatyti tam tikri į pažangą orientuoti tikslai, į kuriuos įeina ir moterų užimtumo klausimas, tačiau ji neslėpė apmaudo dėl dabartinių tempų ir politikos, kurie prognozes verčia nelabai optimistinėmis: 73 proc. moterų užimtumo lygį gali pavykti pasiekti tik 2038 metais, o darbo užmokesčio lygybė būtų pasiekta dar vėliau – tik 2084 metais.

„Eurostat“ duomenimis, 2014 m. vyrų užimtumo lygis ES 28 buvo 70,1 proc., o moterų – 59,6 proc.

Lyčių skirtumai – inovacijų šaltinis

VU teorinės fizikos ir astronomijos insituto profesorė dr. Dalia Šatkovskienė tikina, kad mokslas ir ekonomika yra labai susiję ir būtent platesnis abiejų lyčių talentų panaudojimas gali pakelti ekonominę gerovę.

Daiva Jakaitė, Dalia Šatkovskienė

Jos tvirtinimu, jeigu nebus technologijų, gamtos mokslų, informatikos, technologijų ir matematikos stiprinimo (STEM), tą gerovę užtikrinti būtų sudėtinga. Pasak jos, žmogiškųjų resursų baseinas, kuris gali maitinti mokslą, yra labai ribotas – ne visi gali būti mokslininkais, ir, juo labiau, ne visi gali būti tiksliųjų mokslų atstovais.

Taip pat ji akcentavo, kad gabūs mokslui vyrai išeina ir į kitas sritis. Jie sėkmingai gali dirbti visur - tiek Seime, tiek versle, tiek banke, todėl galop jie iš mokslo išeina, o moterys neateina.

Šiuo metu Lietuvoje akademinės karjeros galimybės moterims yra mažos: jos užima tik 14,4 proc. „A“ lygio pozicijų, o tiksliuosiuose moksluose – 6,8 proc., taigi šis „stiklo lubų“, t.y. dirbtinų, nematomų barjerų, trukdančių kvalifikuotoms moterims kopti karjeros laiptais, indeksas yra vienas prasčiausių visoje ES.

D. Šatkovskienė atkreipė dėmesį, kad vienas svarbiausių inovacijų šaltinių – per šimtus tūkstančių metų susiformavę skirtingi vyrų ir moterų požiūriai į tuos pačius dalykus, todėl būtent lyčių skirtumai yra būtini progresui moksle.

Profesorės pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje akademinės karjeros galimybės moterims yra mažos: jos užima tik 14,4 proc. „A“ lygio pozicijų, o tiksliuosiuose moksluose – 6,8 proc., taigi šis „stiklo lubų“, t.y. dirbtinų, nematomų barjerų, trukdančių kvalifikuotoms moterims kopti karjeros laiptais, indeksas yra vienas prasčiausių visoje ES. Pasak jos, ES lyčių lygybės strategija sunkiai skinasi kelią, kadangi moksle nėra lyčių lygybės politikos ir teisinio pagrindo jos įgyvendinimui, taip pat trūksta tikslinio finansavimo ir kitokio institucijų skatinimo.

Moteris – ateities bedarbė

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė per diskusiją Seime kalbėjo apie tai, kad pastarieji 50 metų ir pažanga turėjo didelį poveikį moterų emancipacijai, tačiau ateinantis dešimtmetis iš dalies yra grėsmingas: ta pati technologinė pažanga gali vėl nublokšti moteris į darbo rinkos paribius.

Jei moterys ir toliau gana vangiai įsitrauks į profesijas, susijusias su kompiuteriais, technologijomis, inžinierija, jos rizikuoja tapti ateities bedarbėmis arba papildyti mažiau uždirbančių darbuotojų gretas.
Laura Galdikienė

Ji pasakojo, kad gamybos procesų automatizavimas bei sparti paslaugų sektoriaus plėtra sumenkino fizinės jėgos reikšmę, buvo iškelta proto svarba, o technologijos buityje atlaisvino moterims rankas ir sudarė galimybes realizuoti save už namų sienų. Paradoksalu, bet dėl tos pačios technologinės pažangos ateityje galimybės moterims realizuoti save gali būti prastesnės. Kaip teigė L. Galdikienė, Oksfordo mokslininkai paskaičiavo, kad per artimiausią dešimtmetį gali išnykti apie 50 proc. visų darbo vietų (JAV) ir dėl to labiau nukentės moterys nei vyrai.

Laura Galdikienė

Pasaulinis ekonomikos forumas skaičiuoja, kad darbo vietų sumažės panašiai tiek moterims, tiek vyrams, tačiau dėl nusistovėjusių socialinių normų ir dėl to, kad moterys vangiai renkasi didžiausią potencialą turinčias profesijas ir sunkiai skinasi kelią į aukščiausias vadovybės pozicijas, bus sukuriamas skirtingas skaičius darbo vietų vyrams ir moterims.

Vienai naujai darbo vietai vyrams teks iki trijų išnykusių darbo vietų, o vienai naujai darbo vietai moterims – penkios išnykusios darbo vietos.

„Jei moterys ir toliau gana vangiai įsitrauks į profesijas, susijusias su kompiuteriais, technologijomis, inžinierija, jos rizikuoja tapti ateities bedarbėmis arba papildyti mažiau uždirbančių darbuotojų gretas“, – nuogąstavo L. Galdikienė.

Kaip ji paaiškino, ateityje darbo rinkoje bus stebima didelė poliarizacija – vienoje spektro pusėje – technologines profesijos, kurios bus ypač gerai apmokamos, ir kitoje – paslaugų sektorius, kuriame atlyginimai bus mažesni, nes dauguma žmonių migruos į darbo vietas, kurioms reikalavimai yra prastesni.

„Todėl tikėtina, kad moterims gali tekti dirbti prasčiau apmokamą darbą, kuris reikalaus žemesnių kvalifikacijų, nei jų turima. Tai turėtų neigiamą poveikį ekonomikai, išaugtų nedarbo lygis tarp moterų, moterų ekonominė nepriklausomybė sumažėtų, lyčių lygybės srityje pasiektas progresas pasisuktų neigiama linkme“, – pasekmes vardijo ekonomistė.

Ji taip pat apgailestavo dėl to, kad moterys nesirenka perspektyviausių specialybių, ir pabrėžė, kad iki 2020 metų padvigubės informacinių ryšių specialistų poreikis.

„Ir dabar jau matome, kad IT sektorius susiduria su specialistų trūkumu. Išaugus poreikiui ir moterims neįeinant į šį sektoriu, tuo pačiu apribojama sektoriaus plėtra, ir moterys negali pasinaudoti galimybėmis uždirbti didesnį darbo užmokestį“.

L. Galdikienė apgailestavo, kad merginos vangiai renkasi tiksliuosius mokslus, kai vertinant 15-mečių rezultatus, mergaičių pasiekimai lenkia berniukų. Ji retoriškai klausė, ar švietimo sistema pakankamai įtraukia moteris, ar mokytojai ir tėvai kelia tuos pačius reikalavimus tiek berniukams, tiek mergaitėms. Kaip pavyzdį ji pateikė Suomiją, kurioje tarp geriausių studentų gyvybės moksluose yra daugiau merginų negu vaikinų.

„Didžiausia kliūtis, kodėl moterys vangiai renkasi šias profesijas, yra stereotipai, nes vis dar esame linkę skirstyti darbus į vyriškus ir moteriškus. Vienas gajausių stereotipų – moterys dėl įgimtų gebėjimų yra mažiau gabios tiksliesiems mokslams“, – kalbėjo ekonomistė.

Merginos buvo paprašytos atlikdamos matematikos testą pažymėti savo lytį testo pradžioje. Ir jų rezultatai buvo prastesni negu tų, kurios buvo paprašytos pažymėti lytį testo pabaigoje.
Laura Galdikienė

Kaip pavyzdį ji pateikė eksperimentą, kuris įrodė, kaip stereotipai neigiamai paveikia tas pačias moteris. Merginos buvo paprašytos atlikdamos matematikos testą pažymėti savo lytį testo pradžioje. Ir jų rezultatai buvo prastesni negu tų, kurios buvo paprašytos pažymėti lytį testo pabaigoje. Dar vienas tyrimas buvo atliktas šachmatuose: tų pačių gebėjimų moterys, žaisdamos prieš moteris, turėjo 50 proc. tikimybę laimėti, bet tų pačių gebėjimų moterims, žaidžiant prieš vyrus, tikimybė laimėti krisdavo iki 40 proc.

„Stereotipai linkę keistis labai lėtai. Reikėtų įtraukti ir technologijų įmones, kurios supranta, kad specialistų poreikis tik didės, todėl būtina kurti palankią aplinką dirbti ir moterims ir skatinti lankstų darbą, kad jos mokėtų dirbti tuose sektoriuose. Reikia palinkėti moterims drąsiau plaukti prieš srovę“, – savo kalbą reziumavo L. Galdikienė.