DELFI redakcijoje svečiavęsis europarlamentaras Petras Auštrevičius įsitikinęs – dabar yra tinkamiausias metas keisti požiūrį į agresorius ir pirmiausia pasirūpinti europiečių ir sąjungininkų saugumu.
Europai saugumas parūpo tik dabar
„Saugumas grįžo kaip didžiulė aktualija, kuriai Europa nepasiruošė. Politikai nepasiruošę, žmonės nepasiruošę. Žmonės netiki, kad šalia gyvenantys, dirbantys žmonės gali vieną dieną prisikrauti krepšį, apsijuosti sprogmenimis, nueiti į centrinę miesto aikštę ir susisprogdinti,“ – įsitikinęs europarlamentaras.
Tuo tarpu patys ES gyventojai piktinasi bergždžiomis institucijų pastangomis pažaboti įsibėgėjusį terorizmo aparatą.
Daugelio žmonių nuomonė sutampa – vien melstis už žuvusius ir dalyvauti palaikymo akcijose neužtenka. Vis dėlto, P. Auštrevičius pabrėžė, kad savotiškas moralinis prabudimas po užsitęsusių taikos metų buvo reikalingas prieš imantis realių sprendimų.
„Dabar aš matau tam tikrus rimtus žingsnius iš Europos institucijų. Pagaliau pradėta kalbėti apie rimtus bendrus sprendimus tiek saugant sienas, tiek keičiantis žvalgybine informacija,“ – konferencijos metu ramino politikas.
Tiesa, žvalgybinės informacijos mainai vis dar nėra tokie efektyvūs, kaip norėtųsi. Tai puikiai iliustruoja birželio pradžioje įvykęs Londono tilto išpuolis, kuomet Britanijos valdžia atsisakė reaguoti į Italijos institucijų suteiktą informaciją apie galimai pavojingą asmenį. Tos pačios nerašytos priešpriešos pastebimos ir ginklų kontrolės srityje. Skirtinga ginklų kontrolės politika šalyse narėse lemia rimtų gynybinių spragų atsiradimą.
Vis dėlto, P. Auštrevičius įsitikinęs, kad šalys narės sugebėjo rasti bendrą vardiklį saugumo kontrolės klausimais, tačiau kovai su terorizmu „reikia daugiau finansų, daugiau žmogiškųjų resursų, geresnio koordinavimo tarp sostinių, galbūt net pasikeitimo kontaktiniais asmenimis, kad nebūtų tradicijų ir kalbos barjerų.“
Tačiau žvalgybinės informacijos kaita neturėtų virsti mūšiu, siekiant sunaikinti politinius oponentus.
Būtina skirti daugiau lėšų karinėms operacijoms Ukrainoje vykdyti
Pokalbio metu buvo paliestas ir ypač jautrus Ukrainos klausimas.
Prieš keletą dienų svarbių Ukrainos įmonių veiklą paralyžiavusi kibernetinė ataka ir šalyje siaučiantis hibridinis karas verčia ieškoti naujų konfliktų sprendimo taktikų.
P. Auštrevičius įžvelgia problemą klaidingų terminų pasirinkime. Pasak politiko, hibridinis karas Ukrainoje virsta hibridine taika, o pasyvi būsena valstybei šiuo metu gali būti pragaištinga.
„Kijeve svarstoma antiteroristinę operaciją rytų Ukrainoje įvardyti kaip karą. Tai reikštų, kad tai sričiai bus taikomos nepaprastosios sąlygos, kitokia teisinė aplinka ir, svarbiausia, ukrainiečiai apsaugos savo karius,“ – galimus Ukrainos ateities scenarijus apžvelgė politikas.
Pasak P. Auštrevičiaus, teisinis aiškumas padėtų lengviau suvokti kylančias grėsmes ir efektyviau joms pasiruošti. ES parama, skiriama Ukrainos reikmėms, taip pat būtų skirstoma kitaip.
„Šiuo metu 99 proc. paramos tenka taikos operacijoms – ekonominei plėtrai, pagalbai pabėgėliams, socialinei sričiai, infrastruktūrai. Mažiau nei 1 proc. tarptautinės paramos Ukrainai suteikiamas kariauti su stipriausia kariuomene Europoje,“ – priešpriešą įžvelgė europarlamentaras.
Tarė „stop“ bevaisiam pinigų švaistymui
Nesklandumų kyla ir paskirstant ES biudžetą apskritai. Nors Europa gali didžiuotis būdama didžiausia vystomojo bendradarbiavimo rėmėja, anaiptol ne visų besivystančių šalių piliečius tai džiugina. Šalyse, kuriose klesti korupcija, įsisavinamos lėšos nepatenka į rankas tų, kuriems parama reikalinga labiausiai.
„Taip negali tęstis. Mes turime būti labiau principingi ir vystomoji pagalba pirmiausia turi būti skiriama užtikrinti saugumą ir normalią tvarką toje valstybėje. Jei pasiklausytume vietos piliečių, išgirstume, kad dažnai jie kaltina ne korumpuotus politikus, bet europiečius, kurie remia tuos korumpuotus politikus,“ – įsitikinęs Europos parlamento atstovas.
Vis dėlto, ES valstybės narės ateityje gali tikėtis teigiamų pokyčių ir efektyvesnio lėšų paskirstymo. Europos Parlamente viešai buvo išsakyta nuomonė apie būtinybę keisti požiūrį į vystomojo bendradarbiavimo politiką. Naujausia pataisa, kurią P. Auštrevičius įvardijo revoliucine, nuspręsta pirmiausia atsižvelgti į besivystančių šalių gynybinę bazę ir jos tobulinimą ir tik vėlesniuose etapuose skirti paramą ekonominiam vystymui.
Panašių veiksmų tikimasi sulaukti ir sprendžiant ES vidaus bei šalių kaimynių saugumo iššūkius. Šių metų kovo mėnesį Europos Vadovų Tarybai pritarus Europos gynybinio fondo steigimui, per metus net 5,5 milijardo EUR bus skiriama gynybos ir saugumo reikmėms.
DELFI svečias užsiminė ir apie planus stiprinti ES bei NATO santykius. Anot jo, tokia gynybinių pajėgumų sutelktis – svarbus žingsnis visos Sąjungos gerovei užtikrinti.