Didžiausias narystės įmokas tradiciškai moka Vokietija, Prancūzija, Italija, JK ir Ispanija. Šios šalys sumoka daugiau nei gauna iš ES biudžeto įvairiems projektams.
Tiesa, skirtingomis proporcijomis – kai kurios atgauna pusę to, ko įdėjo, o kitos – tik trečdalį ar dar mažiau. Be to, Ispanija ne kartą gavo daugiau nei sumokėjo.
2015 metais JK bendrą biudžetą parėmė 12,9 milijardo svarų sterlingų – kiekvienas šalies mokesčių mokėtojas prie to vidutiniškai prisidėjo 200 svarų (apie 230 eur). Tuo tarpu atgal į britų kišenę grįžo beveik 6 milijardai (apie 6,9 mlrd. eurų) svarų.
Būdama viena iš didžiausių ES finansuotojų JK po dviejų metų pasitrauks – po „Brexit“ derybų europiečiai tikisi iš britų gauti dar apie 60 milijardų eurų, tačiau sulig šia išmoka pinigų tiekimas nutrūks.
Į abi puses.
Likusios 27 ES narės jau dabar privalo galvoti, kaip bus užlopyta bendrijos kasoje atsiradusi skylė. Europos Komisijos finansų komisaras Güntheris Oettingeris mano, jog trūkumas sieks 10-11 mlrd. eurų kasmet.
Savo tinklaraštyje finansų ekspertas paminėjo, jog dėl to kai kuriose srityse, pavyzdžiui, bendrijos gynybos ar saugumo, gaunamų ir išleidžiamų pinigų sumos gali skirtis daugiau nei dvigubai.
G. Oettingeris siūlo jau dabar imtis naujų iniciatyvų, kurios turėtų užpildyti spragą.
Todėl neatmetama galimybė, jog šalys narys gali būti priverstos mokėti proporcingai didesnes įmokas. Be to, 2020 metais baigiasi įvairios ES finansavimo programos, todėl nutrūks milijardinės ES biudžeto dotacijos daugumai blokui priklausančių šalių.
Daugiau naujienų saviems Jungtinėje Karalystėje - tiesa.com.
