Jei E. Macronas ir A. Merkel suvienys jėgas, Europos lauks nauji užmojai. Emmanuelio Macrono debiutas Europos scenoje buvo nepriekaištingas.
Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel
© AP / Scanpix

Kaip rašo „Politico“, jau pirmą savo darbo dieną centristų lyderis pasiuntė Berlynui aiškų signalą, kad jis pasirengęs suteikti naują pagreitį Europos integracijai ir siekti Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimo, tokiu poelgiu užsitarnaudamas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasitikėjimą ir simpatijas.

Tiek Paryžiui, tiek Berlynui ši diena žymėjo taip ilgai lauktą naują pradžią – Prancūzija vėl pilnu pajėgumu grįžo į žaidimą ir su Vokietija dalinasi pagrindines pozicijas, kai tuo tarpu Didžioji Britanija rengiasi išstojimui iš ES, o JAV įtaka mažėja dėl chaotiško Donaldo Trumpo prezidentavimo.

Bet sėkminga „Mercron“ partnerystė nėra išankstinė išvada.

Per pirmąjį susitikimą abu lyderiai atkreipė dėmesį į trumpalaikius tikslus: greitą ES prekybos pažangą, bendrą prieglobsčio sistemą, darbo jėgos mobilumą ir jungtinių investicijų skatinimą. Bet abi šalys turės įveikti nemažai kliūčių, susijusių su gynyba ir ekonomikos valdymu. Joms teks perlipti savo įsisenėjusius refleksus, kad galėtų sėkmingai bendradarbiauti.

A. Merkel gal ir paliko atviras duris Prancūzų lyderio idėjoms, bet dalis Vokietijos politinės bendruomenės jau priešinasi E. Macrono pasiūlymams dėl euro zonos biudžeto ir finansų ministro. O vokiečių spauda su nerimu svarsto, kiek ši E. Macrono pergalė kainavo mokesčių mokėtojams.

Naujojo prezidento jaunatviškumas ir pro-europietiškos pažiūros akivaizdžiai atsispindi jo entuziazme, tačiau jis rodo deramą pagarbą vokiečių tabu, pvz. bendrų euroobligacijų, skirtų išpirkti eurozonos šalių skolos atsargą, atmetimui. E. Makronas teigė esąs pasiryžęs vykdyti drąsias ekonomines reformas namuose ir dar labiau padidinti Prancūzijos patikimumą ir dinamiškumą europinėje arenoje.

Kalbant konkrečiau, žurnalistams Berlyne jis teigė planuojantis reformuoti ES taisykles ir nebeleisti, kad darbo jėga iš Rytų Europos ir toliau atiminėtų dalį socialinių išmokų iš Prancūzijos darbuotojų. Jis nori griežtesnės ES politikos dėl antidempingo ir siekia skatinti abipuses strategines užsienio investicijas Europoje arba prieigą prie viešųjų pirkimų konkursų – tai būtų svarios pergalės, kurios įtikintų Prancūzijos skeptikus, kad Europa išties daro ką gali dėl savo piliečių.

Per visus dvylika metų su nė vienu iš buvusių trijų prezidentų atsargioji kanclerė Merkel neturėjo tokio didelio tarpusavio supratimo ir politinio sutapimo, kuris kadaise vedė Europą į priekį, valdant Konradui Adeneur ir Charles de Gaulle‘iui, Helmutui Schmidt‘ui ir Valéry Giscard d’Estaing‘ui, arba Helmutui Kohl‘ui ir François Mitterrand‘ui.

E. Macronas pažadėjo būti “atviras, tiesus ir konstruktyvus partneris” Berlynui. Jei jam pavyks įtikinti A. Merkel atgaivinti dažnus, nesurežisuotus ir atvirus susitikimus, kokius rengdavo buvę Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai, tai bus lemiamas žingsnis siekiant vieningų planų Europai.

Sutaikyti skirtumus

Liepą jau suplanuota bendra sesija, kurioje bus diskutuojama apie gynybą ir ekonomiką. Tai neabejotinai bus didelis išbandymas taip laukiamam prancūzų-vokiečių atgimimui.

E. Macronas aiškiai davė suprasti, kad jis pasinaudos dideliu Prancūzijos įnašu į Europos gynybą ir saugumą kaip svertu siekiant užtikrinti progresą euro zonoje. Bet jis pats puikiai supranta, kad jo įtaka Berlyne priklausys nuo jo gebėjimo išjudinti sustabarėjusią Prancūzijos darbo rinką ir paskatinti jaunus žmones dirbti.

Jis turės perlipti giliai įsišaknijusį priešinimąsi euro zonos kišimuisi į valstybinio biudžeto politiką. Buvusi socialistų vyriausybė buvo nelanksti kaip ir jos Golistiniai pirmtakai, kai Europos Komisija ne kartą kritikavo Prancūzijos perviršinį deficitą, didelę mokesčių naštą verslui ir darbo jėgai, ir dosnias pensijas bei socialines išmokas. Bet E. Macronas pasiryžęs eiti teisingu keliu. Vizito Berlyne metu jis pabrėžė, kad sieks vykdyti ES prižiūrimas ekonomines reformas ir įsipareigojimus, o tai turėtų dar labiau padidinti integraciją euro zonoje.

Kol E. Macronas sieks užsitarnauti pasitikėjimą ekonominėje srityje, Vokietija turės įrodyti esanti patikimas partneris gynybos klausimais. Praeityje būtent tai buvo pagrindinės kliūtys abiejų šalių bendradarbiavimui.

Paryžius vis dar niršta dėl 2011 metų, kuomet Berlynas atsisakė leisti vokiečių ekipažams skristi NATO stebėjimo lėktuvais virš Viduržemio jūros per prancūzų ir britų vadovaujamą oro kampaniją Libijoje, nors operacija buvo sankcionuota Jungtinių Tautų, NATO ir ES. Prancūzai taip pat buvo įsiutę, kai ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis pasinaudojo savo tarnybine padėtimi ir užkirto kelią bendrai gaminamų prekių, tokių kaip malūnsparniai, eksportui Prancūzijos klientams Vidurio Azijoje ir Persijos įlankoje. Savo sprendimą jis pagrindė žmogaus teisėmis.

Prancūzams yra gyvybiškai svarbu, kad būsima vokiečių vyriausybė panaikintų apribojimus pardavinėti bendrai pagamintus ginklus trečiosioms šalims ir pažadėtų, kad bendri ištekliai esant poreikiui bus prieinami partneriams. „Kol vokiečiai nepašalins šių dviejų bendradarbiavimo kliūčių, mes negalėsime jais pasitikėti ir judėti pirmyn,“ – teigė aukštas Prancūzijos gynybos pareigūnas.

Vokietija savo ruožtu tikisi, kad Prancūzija iš anksto konsultuosis prieš imdamasi karinių veiksmų, susijusių su Vokietijos partneriais.

Komisijos perspėjimai

Kalbant apie euro zoną, Vokietijai teks liautis priešintis tolimesniam rizikos pasidalinimui siekiant užbaigti ES bankų susijungimą. Tačiau tikėtina, kad progresas nebus greitas.

E. Macronui reikės, kad Berlynas panaikintų savo blokadą bendram indėlių draugimui ir bendram bankų pertvarkos mechanizmui, esant reikalui, naudotis Valstybių biudžetų pinigais. Finansų ministras Wolfgangas Schäuble, kuris išreiškė paramą kai kurioms E. Macrono idėjoms, nesiims jokių veiksmų bent jau iki Vokietijos visuotinių rinkimų rugsėjo mėnesį.

W. Schauble siekia visiškai skirtingos formos euro zonos valdymo, kuriame tarpvyriausybinis (pvz. vokiečių kontroliuojamas) Europos Valiutos Fondas, įkurtas remiantis esamu Europos Stabilumo Mechanizmu, numatytų automatinį skolos restruktūrizavimą ir taupymo programą bet kuriai euro zonos šaliai, kuriai reikia pagalbos.

„Kaskart, kai Vokietija nori stabdyti progresą, ji ištraukia tris kozirius,“ – teigia ES pareigūnas. „Arba ji aiškina, kad nėra teisinio pagrindo, arba nenori prisiimti atsakomybės už rezultatą, arba teigia, kad bus įvykdyta moralinė žala“.

Europos Komisija turi išankstinę galimybę padėti Prancūzijai ir Vokietijai perlipti savo skirtumus ir sukurti stiprią euro zonos sistemą.

Institucija yra numačiusi išleisti svarstymo dokumentą mėnesio pabaigoje. Šaltiniai teigia, kad jame bus naujų idėjų „euro zonos saugiam turtui“ – tai mažiau nei euroobligacijos, bet daugiau nei esami valstybinių obligacijų vertybiniai popieriai.

Taip pat bus siūloma įkurti „stabilizavimo fondą“, kuris prilygs 1-2 procentams euro zonos BVP. Tai nebus nuolatinis biudžeto perskirstymas, veikiau tam tikra draudimo sistema, kuri papildytų valstybinius biudžetus, įvykus netikėtiems ekonominiams sukrėtimams. Taip pat siūloma kuo greičiau užbaigti euro zonos bankų susijungimą ir ambicingą kapitalo rinkos sąjungą.

Šių pirmų žingsnių laikas bus kritinis. E. Macronas yra prisiekęs proeuropietis, kuris nebijo prisiimti rizikos. Bet jis tikrai nesiims politinės savižudybės.

E. Macronas ir A. Merkel sakė, kad yra pasiruošę siekti visuomenės paramos keičiant ES steigimo sutartis, jei tai bus kritiškai svarbu stiprinant euro zoną. Bet referendumas dėl naujos ES sutarties E. Macrono kadencijos pabaigoje suteiktų kraštutiniams dešiniesiems, prisiekusiems kairiesiems ir konservatyviesiems Golistiniams priešininkams auksinę galimybę pakišti prezidentui koją. Atsargesni jo patarėjai pataria atidėti šį klausimą antrai kadencijai, jei tokia bus.

E. Macronas išties išsidavė turįs ambicijų dėl antros kadencijos, kuomet Berlyne žurnalistai uždavė jam klausimą apie entuziastų minią, kuri plojo jam prie A. Merkel biuro.

„Ko aš labiausiai norėčiau, tai grįžus čia po penkerių metų susitikti su jos ekscelencija kanclere ir matyti tą pačią ar net didesnę minią, plojančią už tai, kad įgyvendinome, ką pažadėję“ – sakė A. Macronas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Japoniją pribaigė ne atominė bomba, o Stalino sprendimas? (1)

Šiemet buvo minimos 72-osios Hirosimos bombardavimo metinės. JAV branduolinio ginklo panaudojimas...

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (79)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Kovos su terorizmu ekspertas: ruoškimės, tuoj teroristai panaudos naują ginklą (154)

Ateityje teroristų ginklu dideliuose Europos miestuose gali tapti valdomi dronai su sprogmenimis. Tai...

Kauniečiai butų pirkėjai pakeitė kryptį (10)

Nekilnojamojo turto ekspertai stebi kintančius kauniečių poreikius renkantis gyvenamąjį būstą....

Aprangos kodas: žmonės, kuriems galioja „švaraus stalo“ etiketas biure (1)

Penktadienį DELFI Stilius lankėsi vienoje didžiausių draudimo bendrovių „Gjensidige“ . Tik...

Ką veikti už paplūdimio ribų?

Atvykus į pagrindinius mūsų šalies kurortinius mietus, Palangą bei Šventąją, ko gero,...

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (29)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

Menininkas M. Zaveckas vedė savo išrinktąją: pasidalijo romantiška pasipiršimo istorija (2)

Saulėtą šeštadienio popietę Vingio parko botanikos sode menininkas Marius Zaveckas ir Alina...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (127)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

D. Adomaitis apsisprendė: rungtynėse su Latvija žaidėjų netausos favoritai – lietuviai (2)

Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis šeštadienio vakaro kontrolinėms...