Tokiu būdu ketinama sumažinti farmacininkų galią nustatant vaistų kainas. Labiausiai tai turėtų paveikti naujus, inovatyvius vaistus, skirtus gydyti sunkias ligas.
Neįperkami vaistai kelia grėsmę gyvybei
Europos Parlamentas (EP) kovo pradžioje priėmė rezoliuciją, kuria raginama didinti vaistų prieinamumą. Pasak jos, ES šalys turėtų daugiau galių derantis su vaistų gamintojais dėl kainų, be to, farmacininkai turėtų skaidrinti savo indėlį kuriant vaistus ir investicijas į tyrimus. Dėl to tikimasi, kad vaistai taps pigesni. Dabar farmacijos įmonės nenurodo, kiek prisidėjo kurdamos medikamentus, todėl kartais kainos būna per aukštos.
EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto surengtame seminare dėl vaistų prieinamumo didinimo pažymėta, kad neįperkami medikamentai kelia grėsmę žmonių sveikatai. Apie tai kalbėjęs Médecins du Monde (liet. „Pasaulio medikai“) organizacijos atstovas François Fille pabrėžė farmacininkų veiklos skaidrinimo svarbą. Dr. Ellen ‘t Hoen iš Groningeno (Olandija) universitetinio medicinos centro teigė, kad kai kurios ES šalys neišgali įgyti brangesnių vaistų iš valstybės biudžeto, skirto sveikatos apsaugai.
Inovatyvių medikamentų iniciatyvos vadovas Pierre Meulien sakė, kad dabartinis vaistų kūrimo procesas yra neefektyvus, užtrunkantis per ilgai, brangus ir sudėtingas. Seminare taip buvo kalbama apie įstatymų ir vaistų patentavimo keitimą, dėl ko turėtų atpigti vaistai bei sparčiau atsirasti tą pačią veikliąją medžiagą turinčios alternatyvos.
Reikia keisti kainodarą
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė mano, kad toks EP siūlymas visų pirma orientuotas į naujus originalius, labai brangius vaistus, kurie skirti diabetui, vėžiui ar kitoms sunkioms ligoms gydyti, o ne į vaistus, kurie yra rinkoje 10–20 metų ir kurių patentas yra pasibaigęs. Anot jos, dažnai naujai registruoto originalaus vaisto kaina yra labai didelė ir ES valstybių kompetentingos institucijos, kurios sprendžia dėl vaisto kompensavimo, susiduria su problema, kaip išlaikyti sveikatos apsaugos sistemos finansinį tvarumą.
Pašnekovė sako, kad šalys, priimdamos sprendimą dėl kompensavimo, turi teisę derėtis dėl kainos. Be to, prieš priimdamos sprendimą dėl kompensavimo ir nustatydamos galutinę vaistų kainą, daugelis šalių siūlomą vaisto kainą lygina su kainomis, kuriomis vaistas tiekiamas į kitas ES šalis. Jeigu kainos neatitinka – vaistas neįtraukiamas į kompensuojamųjų sąrašą.
Kita problema – vaistų rinkoje nėra iki galo apibrėžta, kokį vaistą galima laikyti inovacija: ar tai tas vaistas, kuris užregistruotas nauju cheminiu pavadinimu, ar pagerintas esamas vaistas. Gamintojai nori, kad bet koks pakeitimas vaisto formulėje būtų laikomas naujove. Tačiau, anot G. Krukienės, jeigu vaisto sudėtis minimaliai pakitusi, o kaina išaugusi, valstybei nebūtinai reikėtų tokį vaistą pirkti ar kompensuoti. Prioritetas turėtų būti suteikiamas tiems medikamentams, kurie turi didžiausią pridėtinę terapinę vertę.
SAM Farmacijos departamento direktorė taip pat pažymi, kad Vakarų šalyse dažniau vartojami generiniai vaistai – pigesni originalių vaistų analogai, tačiau lietuviai pasirenka vartoti brangius vaistus, „kurie kažkada buvo patentiniai, inovatyvūs, bet jie jau seniai atsipirko ir turi pigti“.
Vaistų politika turi būti palanki pacientui
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė teigia, kad šiuo metu Lietuvoje daugiausia dėmesio skiriama atskiroms ligoms, o ne pacientams. Nors valstybė išleidžia daug lėšų vaistų kompensavimui, modernaus gydymo prieinamumas Lietuvoje yra vienas iš blogiausių palyginti su kitomis ES šalimis.
„Į pacientą orientuota sveikatos priežiūra, įskaitant medikamentinį gydymą, lemia geresnius visuomenės sveikatos rezultatus, žmonių gyvenimo kokybę ir optimalią investicijų į sveikatos priežiūrą kainą. Tik tokia sveikatos priežiūra būtų tinkama ir rentabili, skatintų didesnį gydymo prieinamumą, galimybes gydytis naujausiais, efektyviausiais (inovatyviais) vaistais bei mokėti už vartojamus vaistus teisingą kainą“, – sako V. Augustinienė.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovai kartu su kitomis Europos šalių pacientų organizacijomis ragina sprendimų priėmėjus tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu imtis veiksmų ir parodyti, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į pacientų poreikius. Anot V. Augustinienės, pagal dabartinę politiką niekas nėra suinteresuotas mažinti kainų: valstybė, mažindama bazinę kompensuojamųjų vaistų kainą, didina priemokas už vaistus. Taip našta perkeliama ant pacientų pečių. Kai kuriomis sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, tam tikromis vėžio formomis arba diabetu, sergantiems pacientams išvis nėra prieinamas medikamentinis gydymas ne tik inovatyviais, bet ir generiniais vaistais.
„Socialiai remtiniems žmonėms efektyvus gydymas tampa visiškai nebeprieinamas. O kiekvienam pacientui, nepriklausomai nuo jo finansinių galimybių, turi būti prieinamas kokybiškas, efektyvus gydymas, skirtas gydytojo pagal konkretaus žmogaus sveikatos būklę, remiantis jam atliktais sveikatos tyrimais bei skatinant racionalų vaistų vartojimą“, – įsitikinusi V. Augustinienė.
Pasak jos, norint, kad situacija keistųsi, reiktų užtikrinti skaidrią ir objektyvią vaistų kompensavimo politiką, kad veiksmingai būtų panaudotos lėšos. Taip pat svarbus valdžios institucijų bendradarbiavimas su vaistų gamintojais, specialistais ir pacientams atstovaujančiomis organizacijomis. Be to, būtina didinti asmenų, atsakingų už vaistų kompensavimą, nepriklausomumą, o priimami sprendimai turi būti objektyvūs, motyvuoti ir prieinami viešai.