Gegužės 1 dieną į ES įstojo aštuonios Vidurio ir Rytų Europos šalys: Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija. Iš jų trys Baltijos valstybės ir Slovėnija jau pareiškė norinčios prisijungti prie euro zonos kiek įmanoma greičiau.
Vengrija tenurodė, jog atideda narystę euro zonoje iki 2010 metų. Anksčiau šalis siekė įsivesti eurą 2008-aisiais. Kitos naujokės nenustatė tikslinių prisijungimo prie euro zonos datų.
RZB ekonomistas ir vienas iš tyrimo bendraautorių Valteris Demelis (Walter Demel) teigė, jog "nuo ankstyvo prisijungimo prie euro zonos neatsiejamus pavojus akivaizdžiai parodė Vokietijos susijungimo didžiulės ekonominės ir socialinės sąnaudos".
Rytų Vokietijos markė buvo "gerokai pervertinta", kai 1990 metais ji buvo prilyginta vienai Vakarų Vokietijos markei. Todėl žlugo Rytų Vokietijos ekonomika, kurioje darbo našumas ir neprekiaujamų gaminių (būsto, paslaugų ir sveikatos apsaugos) kainos buvo daug žemesni nei Vakarų Vokietijoje.
"Įsivaizduokite, kad Čekijos kronos vertė pernakt paaukštinama iki 16 kronų už eurą (dabar euras kainuoja 32 kronas), - sakė V.Demelis. - Turėtumėte tokią pačią padėtį kaip Rytų Vokietijoje".
Tiesa, ekonomisto nuomone, Estija, kurios krona buvo susieta su euru ir jo pirmtaku ekiu, jungdamasi prie euro zonos didesnių sunkumų tikriausiai nepatirs dėl per pastarąjį dešimtmetį šalies valiutos pademonstruoto stabilumo. Tuo tarpu Slovėnijos tolaras buvo susietas su JAV doleriu, o šalies ekonomika pasiekė ES vidurkiui artimiausią išsivystymo lygį.
Skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą, Lenkijos zlotas yra daugiau kaip 50 proc. nuvertintas euro atžvilgiu, o šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui nesiekia 50 proc. ES vidurkio. Slovėnijos tolaras euro požiūriu tėra nuvertintas 20 proc., o šalies BVP vienam gyventojui viršija 70 proc. ES vidurkio.