Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis tvirtino, kad Lietuva visiškai įsisavins ES struktūrinių fondų lėšas, kurios 2004-2006 metais bus skirtos transporto sektoriaus projektams šalyje įgyvendinti.
Z. Balčytis neigė spaudoje skelbtus priekaištus, esą dėl Susisiekimo ministerijos kaltės vėluoja paraiškų pateikimas finansavimui iš ES fondų gauti. Jis informavo, kad šiemet kovo 24 dieną (o ne balandžio mėnesį, kaip turėjo būti padaryta pagal suderintą grafiką) Susisiekimo ministerija pateikė Finansų ministerijai, koordinuojančiai ES finansinės paramos įsisavinimą, tris paraiškas paramai iš ES Sanglaudos fondo gauti: automagistralės "Via Baltica" plėtrai 2004-2005 metais; transeuropinio tinklo kelių Vilnius-Lyda, Vilnius-Panevėžys, Panevėžys-Šiauliai ir kelio Šiauliai-Palanga plėtrai 2004-2006 metais ir IX D transporto koridoriaus plėtrai 2004-2006 metais.
Balandžio 6 d. Susisiekimo ministerija pateikė ketvirtą paraišką paramai iš ES Sanglaudos fondo gauti kelio Vilnius-Marijampolė plėtrai 2004-2006 m. Šių keturių projektų vertė - 278,9 mln. Lt (be PVM). Tuos projektus jų autoriams teko patobulinti - į Finansų ministeriją jie atkeliavo šio mėnesio pradžioje ir netrukus turėtų būti pasiųsti į Briuselį.
Pasak susisiekimo ministro, iš viso pagal nustatytą grafiką šiemet Sanglaudos fondui bus pateikta projektų už 706,5 mln. Lt (be PVM), tai yra, du kartus daugiau nei Lietuvos transporto sektoriui skirtas ES Sanglaudos fondo limitas, kuris šiemet yra 362,1 mln. Lt.
Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas minėjo, kad ši valstybės institucija Sanglaudos fondui rengia septynis projektus už 180 milijonų eurų (621,5 mln. Lt). "Kaip ir buvo numatyta, visi projektai rengiami, - išskyrus vieną, kitus numatoma pateikti gegužės ir birželio mėnesį, o vienas - rugpjūčio pradžioje. Kol kas didesnių problemų nėra. Visada vyksta diskusijų, pavyzdžiui, dėl sąvartynų vietų parinkimo, tačiau esame įsitikinę, kad viskas bus laiku padaryta", - teigė A. Kundrotas.
Pernai gruodį Vyriausybė patvirtino Lietuvos 2004-2006 metų Bendrojo programavimo dokumentą (BPD), kuriuo remiantis nuo šių metų pradžios turi būti naudojamos mūsų valstybei skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Šiuo laikotarpiu BPD numatytoms priemonėms finansuoti iš viso numatyta 895,2 mln. eurų, arba 3 mlrd. 90,9 mln. Lt (einamosiomis kainomis). Šiemet numatyta panaudoti apie 100 milijonų eurų (340 mln. Lt) ES finansinės paramos.
Struktūrinių fondų paramos lėšos bus išmokamos kompensavimo principu, t. y., bus dengiamos faktinės išlaidos, pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais.
Europos Komisijos atstovybės (iki gegužės 1-osios - delegacijos) Lietuvoje vadovas, ambasadorius Michael'as Graham'as (Maiklas Grehemas) pareiškė kritinių pastabų dėl Lietuvos pasirengimo naudoti ES struktūrinių fondų lėšas, atsakydamas į balandžio 2 dieną pateiktą buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Algirdo Butkevičiaus paklausimą.
Ambasadorius ragina pasamdyti papildomų darbuotojų įvairiose institucijose, kurios administruos šią ES paramą, greičiau kurti konsultavimo ir informacines tarnybas, kurios padėtų norintiems gauti ES lėšų nedelsti pateikti Briuseliui kai kuriuos projektus.