Jau nuo pirmosios narystės dienos Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Estija, Lietuva, Latvija, Kipras ir Malta turės taikyti visus 80 tūkst. puslapių bendrijos teisyno. Šis reikalavimas negalios tik toms sritims, kuriose naujokės per stojimo derybas išsiderėjo pereinamuosius laikotarpius.
"(Europos) Komisija privalo imtis veiksmų ir tai darys tuomet, kai bus aišku, jog bendrijos teisės aktai neįgyvendinami arba įgyvendinami neteisingai", - kovą duodamas interviu "Reuters" sakė ES plėtros komisaras Guenteris Verheugenas (Giunteris Ferhoigenas).
Aukštas pareigas einantis Ispanijos diplomatas minėjo, kad jo šaliai ir Portugalijai buvo taikomas dviejų mėnesių laikotarpis, kuriuo Europos Komisija prieš šias valstybes nesiėmė "pažeidimo procedūrų". Tačiau G.Verheugenas sakė: "Naujosios valstybės narės neturėtų tikėtis tokio atidėjimo laikotarpio, nes jas griežtai rengėme pagal naują metodiką. Todėl negalima to lyginti su ankstesniais plėtros etapais".
Per praėjusį dešimtmetį minėtos šalys gavo milijardus eurų paramos, kad suderintų savo įstatymus, viešąjį administravimą ir aplinkosaugos sistemas su ES standartais.
Pasak G.Verheugeno, esant būtinybei Europos Komisija naudosis stojimo sutartyse numatytomis garantijomis, kad apsaugotų ES vidaus rinką, arba iškart pradės pažeidimo procedūras.
Bus stebimas šešių naujokių - Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos, Kipro ir Maltos - biudžetas, nes šios valstybės viršijo ES leistiną biudžeto deficito ribą. Ši 3 proc. bendrojo vidaus produkto siekianti riba yra esminė sąlyga įsivesti eurą.
Tiesa, Europos Komisija minėjo, kad naujosioms ES šalims didesnį biudžetų deficitą bus leista turėti ilgiau nei dabartinėms euro zonos narėms, kad nebūtų pakenkta naujokių ekonominiam ir socialiniam stabilumui.
G.Ferheugeno teigimu, vienintelė sritis, kurioje tikriausiai bus pasinaudota garantijomis, yra maisto produktų kokybė. Kai kuriose stojančiosiose šalyse, ypač Lenkijoje, ES higienos standartų neatitinkančios skerdyklos, maisto pramonės įmonės ir pieninės negalės eksportuoti produkcijos į kitas valstybes nares tol, kol neatsinaujins. To nepadariusios įmonės turės užsidaryti.
Lenkijos Europos reikalų ministrė Danuta Huebner (Danuta Hiubner), kuri nuo gegužės taps pirmąja Lenkijos komisare, "Reuters" sakė esanti įsitikinusi, kad šalies maisto produktų perdirbimo įmonės prisitaikys pakankamai greitai ir eksporto apribojimų išvengs.
Anot G.Verheugeno, kelios naujosios narės gali nuo pirmos narystės dienos negauti subsidijų žemės ūkiui, nes jų mokėjimų agentūros neatitinka griežtų Briuselio reikalavimų.
Pažeidimo procedūros gali būti susijusios su įvairiausiais nusižengimais - nuo neteisėtos valstybės paramos verslui iki nesugebėjimo taikyti ES mokesčių, atvirosios rinkos, konkurencijos, aplinkosaugos, transporto, žemės ūkio ar energetikos taisyklių. Kai kurie pirmieji atvejai gali būti susiję su valstybės paramos ir konkurencijos klausimais, liečiančiais privatizuotas sunkiosios pramonės įmones.
Pagal galiojančią tvarką Briuselis pirma raštu kreipiasi į valstybę narę, nurodydamas tariamą netinkamo ES teisės aktų taikymo atvejį, ir prašo padėtį paaiškinti arba ją ištaisyti. Jei gautas atsakymas ES vykdomosios institucijos netenkina, ji šaliai išsiunčia "pagrįstą nuomonę", kuri yra paskutinis įspėjimas prieš kreipiantis į Europos teisingumo teismą.
Ši procedūra gali trukti ne vienerius metus ir yra dažnai naudojama prieš dabartines valstybes nares. Į teismą patenka tik nedidelė dalis bylų. Vien kovo 30 dieną Europos Komisija patvirtino apie 1,4 tūkst. pažeidimo priemonių, įskaitant ir "pagrįstą nuomonę", grasinančią Vokietijai teismu, jei šalis nesiims veiksmų dėl automobilių gamintojos "Volkswagen" valdymą reglamentuojančio įstatymo.
Naujosios narės po įstojimo nebebus specialiai stebimos, tačiau joms bus taikoma nuolatinio stebėjimo tvarka, kuri yra taikoma dabartinėms ES šalims.