Pagal planą, kuriam dar turi pritarti parlamento aukštieji rūmai, oficialiai pabėgėlio statuso negavę užsieniečiai, iš kurių daugelis Olandijoje gyvena ne vienerius metus, turės per trejus metus išvykti iš šalies, o apie 2,3 tūkst. pabėgėlių bus pritaikyta amnestija. Olandijos parlamento sprendimą faktiškai nulėmė parlamento užsakytas tyrimas, kuris padarė išvadą, jog trisdešimt nevaldomos imigracijos metų sukūrė atsiskyrusią, uždarą ir priešišką imigrantų bendruomenę.
Trečiadienį britų dienraštis "Guardian" pranešė, jog antradienį Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Tonio Bleiro (Tony Blair) vyriausybė susitarė dėl priemonių, kurios nebeleis migrantams "iš tokių šalių, kaip Čekija, Lenkija ir Lietuva", atvykti "žvejoti pabėgėlių lengvatų".
Dienraštis "Independent" trečiadienį rašo, kad britų ministrus paveikė kitų didžiųjų Europos valstybių, pavyzdžiui, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos, žingsniai, neleidžiantys įsidarbinti būsimiems naujiems ES piliečiams. Visoje Europos Sąjungoje praktiškai viena Airija neįvedė kokių nors apribojimų Vidurio Rytų Europos darbo jėgai.
Trečiadienį Londono laikraštis "Daily Telegraph" rašė, jog Olandijos parlamento sprendimas nepaisė žmogaus teisių gynimo organizacijų, Bažnyčios ir kairiosios opozicijos protestų. Tarp išsiunčiamų bus pabėgėlių iš Afganistano, Somalio ir Čečėnijos - šalių, kuriose vyksta karas. Žmogaus teisių gynimo organizacija "Human Rights Watch" pasmerkė antiimigracinį Olandijos parlamento sprendimą ir perspėjo, kad tai paskatins kitas Europos valstybes imtis panašių priemonių.
"Guardian" praneša, jog Europos Parlamento pirmininkas Patas Coxas (Petas Koksas) paragino trečiadienį Berlyne susitikusius Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovus baigti "žmonių kontrabandos gėdą" ir pademonstruoti "dosnesnį" požiūrį į migraciją.
Patas Coxas tvirtino, jog didžiosios ES valstybės migracijos klausimu nerodo gero pavyzdžio. Europarlamento pirmininkas tikino, jog nevaldomos imigrantų bangos iš Rytų baimė esanti istoriškai nepagrįsta. Iš praėjusio dešimtmečio pradžioje savo šalis palikusių lenkų, čekų ir vengrų du trečdaliai jau grįžę namo. Panašią emigrantų grįžimo patirtį po įstojimo į ES turėjusios Ispanija ir Portugalija.
Antiimigracinius įvairių ES vyriausybių sprendimus kritikuoja daug kas, tačiau kol kas kritika nekeičia tikrovės: Vakarų Europos vyriausybės ir didelė dalis gyventojų ES plėtrą sieja su pigios darbo jėgos antplūdžio pavojumi. Imigracijos baimę dar labiau stiprina užsitęsęs ūkio sąstingis pagrindinėse ES šalyse ir įsisenėjęs didelis nedarbas.
Migraciją ribojančius sprendimus vyriausybės priima todėl, kad jiems pritaria rinkėjai. Artėjant ES plėtros dienai, migracijos baimė tik stiprėja, tad artimiausiu metu sunku tikėtis, jog Vakarų Europa palaisvintų suvaržymus.
Veikiau atvirkščiai, tikėtinas požiūrio į migraciją griežtėjimas, tad apie darbą Vakaruose svajojantiems lietuviams gali tekti įveikti daugiau kliūčių, nei atrodė dar prieš metus.