Pasak ministro, būta ir "audrų stiklinėje", ir kovų su vėjo malūnais. Tai - aistros dėl Minijos, Kintų, persikeltų žemių, ežerų privatizavimo, nacionalinių parkų reformos, vėjo jėgainių ir mažųjų hidroelektrinių, o metams baigiantis - ir dėl Nemuno tvenkimo.
2003-ieji metai buvo neblogi ir miškininkams - plačiai aptarti, patikslinti, o metų pabaigoje ir patvirtinti svarbiausi miško ūkinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Tai ir miškų atkūrimo nuostatai, ugdomųjų ir pagrindinių kirtimų taisyklės, pagerėjo valstybinių miškų ūkio tarnybų ir privačių miškų savininkams atstovaujančių organizacijų santykiai, tolydžio peraugantys į bendradarbiavimą.
Ministras A. Kundrotas pasidžiaugė, kad visos valstybinės įmonės - miškų urėdijos sėkmingai įvykdė visas privalomąsias miškų atkūrimo užduotis ir pelningai baigia ūkiskaitinius metus.
Aplinkos ministerijos vadovas pažymėjo, kad praeinančių metų bruožas - visą Lietuvą (ne tik Vilnių) apėmęs statybų bumas. Visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų statybos apimtys per šiuos metus išaugo penktadaliu.
Kitąmet, pasak ministro A. Kundroto, pradėsime naują valstybės istorijos etapą - gyvensime bendrais su visa Europa rūpesčiais, naudosimės jos pasiekimais. Labai svarbu, pasak jo, kad į Europą ateiname pasirengę, turėdami aiškią viziją. Darbų aplinkosaugos srityje Lietuvoje laukia daug, tačiau vieni, be visuomenės paramos, be nuoširdžių talkininkų vargu ar išsaugotume didžiausią mūsų šalies turtą - unikalią gamtą ir harmoningą aplinką.
Vieni metai, sako ministras A. Kundrotas, atrodytų, tik mirksnis begalinėje laiko skalėje. Tačiau jeigu juos matuosime ne kasdienybės nuplėšytais kalendoriaus lapeliais, o pasodintai ąžuolais, naujais pastatytais namais, išsaugotų upelių gyvastimi, apgintų paukščių lizdais, vaikų širdyse pasėta pagarbos gamtai sėkla, tai pamatysime, kad šie jau paskutines dienas skaičiuojantys metai buvo ilgesni už visą vieno žmogaus gyvenimą.