Dabartinis Europos Komisijos pirmininkas Romanas Prodis leido suprasti norįs, kad šalys iki vasario pabaigos įvardintų būsimuosius komisarus. Todėl su vis didesniu nerimu laukiama, kas užims svarbiausius postus ES vykdomojoje institucijoje. Teigiama, esą R. Prodis pareiškė, jog norėtų iki vasario pabaigos turėti visą komisarų iš naujųjų narių sąrašą.
Europos Komisijos pirmininkas taip pat tikisi, kad trys iš dešimties naujųjų komisarų bus moterys (šiuo metu 20 narių Komisijoje dirba penkios moterys). Tačiau tarp perspektyviausių kandidatų kol kas tėra dvi moterys - lenkė Danuta Huebner (Danuta Hiubner) ir Latvijos užsienio reikalų ministrė Sandra Kalnietė.
Iki šios dienos komisarų kandidatūras pateikė visos būsimosios narės, išskyrus Lietuvą. Estija pasiūlė buvusį premjerą Siimą Kallasą (Simą Kalasą). Kai kurios valstybės pateikė po tris kandidatūras.
Vasario mėnesį naujosioms valstybėms narėms pateikus kandidatų sąrašą, R. Prodis pristatys savo rekomendacijas Europos viršūnių tarybai, kuri atrinks po vieną kandidatą iš kiekvienos narės. Vėliau, gegužės 5-6 dienomis, visą kandidatų sąrašą tvirtins Europos Parlamentas.
Pirmų šešių mėnesių laikotarpį - nuo gegužės 1 dienos iki lapkričio 1-osios - padidėjusioje Europos Komisijoje galios rotacinė sistema. Šiuo metu ES vykdomojoje institucijoje yra 20 komisarų ir tiek pat generalinių direktoratų.
Tikimasi, kad pirmus tris mėnesius (nuo gegužės 1 dienos iki rugpjūčio 1-osios) dešimt naujųjų komisarų kartu su dabartiniais Europos Komisijos nariais dirbs dešimtyje generalinių direktoratų, o vėliau (nuo rugpjūčio 1 dienos iki lapkričio 1-osios) pereis į kitus dešimt direktoratų. Naujieji komisarai neturės portfelių, tačiau galės balsuoti Europos Komisijoje. Ši visus sprendimus priima paprasta balsų dauguma.
Pagal Nicos sutartį Europos Komisijoje dirbs po vieną komisarą iš kiekvienos valstybės narės. Iki šiol penkios ES šalys (Italija, Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija ir Ispanija) turėjo po du komisarus, o dešimt kitų valstybių narių - po vieną.