Praėjusią savaitę Europos Parlamentas preliminariai pritarė direktyvai, leidžiančiai valstybėms narėms vietoje atlikti užsienio lėktuvų patikrinimus ir nesuteikti leidimo pakilti tiems orlaiviams, kurie neatitinka konkrečioje valstybėje galiojančių reikalavimų. Pagal naująją tvarką būtų tikrinamos lakūnų teisės, techninė lėktuvų būklė bei juose esanti saugos įranga, pavyzdžiui, gelbėjimosi liemenės ir gesintuvai.

Paskutiniame direktyvos projekte teigiama, kad griežtesnės priemonės skirtos Rusijos, Rytų Europos ir Afrikos avialinijoms, kurių lėktuvai "dažnai neatitinka tarptautinių saugos standartų".

Dokumente ypatingas dėmesys skiriamas Rusijai, kur 1994-1998 metais 1 mln. skrydžių teko 2,68 mirtinų incidentų, palyginti su 0,11 santykiu Vakarų Europoje. Be to, statistiniai duomenys rodo, jog Vakaruose pagaminti lėktuvai yra gerokai saugesni už pagamintus Rytų šalyse.

Tačiau Sergejus Masterovas, vadovaujantis saugos skyriui Rusijos valstybinėje civilinės aviacijos tarnyboje, iš direktyvos šaipėsi ir kritikavo ES, nes ši esą naudoja Rusijos aviacijai sudėtingo laikotarpio duomenis. "Tai - dar vienas bandymas išstumti Rusijoje pagamintą aviacijos techniką iš Europos rinkos", - antradienį sakė S. Masterovas. Jis priminė, kad praėjusiais metais ES įvedė lėktuvų keliamo triukšmo apribojimus.

Pasak pareigūno, 1994-1998 metų laikotarpis Rusijos aviacijai buvo ypač nesėkmingas, nes tarsi grybai po lietaus dygo naujos avialinijos, kurios ne visada laikėsi saugos reikalavimų. 1994 metais prie Novokuznecko sudužusio "Aeroflot" lėktuvo katastrofą, kuri nusinešė visų 70 keleivių gyvybes, sukėlė autopilotavimo programą atjungęs lakūno sūnus.

Be to, anot. S. Masterovo, Rusijos duomenų negalima lyginti su Europos ar Jungtinių Valstijų rodikliais, nes rusai į savo skaičiavimus įtraukia ir mažųjų lėktuvų bei malūnsparnių katastrofas. Rusijos pareigūnas tvirtino, kad europiečiai ir amerikiečiai teatsižvelgia į komercinių skrydžių avarijas bei patikino, esą šiuo metu Rusijoje įvykstančių nelaimingų atsitikimų skaičių, kuris nuolat mažėja, galima lyginti su Europos rodikliais.

Europos Parlamento atstovas Tonas Huisonas (Ton Huyssoon) antradienį atsisakė komentuoti teiginius, neva naująja direktyva siekiama iš ES rinkos išstumti rusiškus lėktuvus. Atstovo teigimu, panašūs patikrinimai jau kurį laiką vykdomi kai kuriuose Europos oro uostuose, o naujuoju dokumentu siekiama šią veiklą įteisinti ir į ją įtraukti iki šiol nedalyvavusias valstybes nares.

T. Huisonas (Ton Huyssoon) minėjo, kad galutinį direktyvos projektą iki šių metų pabaigos parengs ES transporto ministrų taryba. Jei galutinį variantą patvirtins Europos Parlamentas, jis įsigalios po dvejų metų, o ES tarnybos pradės skelbti metines ataskaitas apie su įvairiais lėktuvais, avialinijomis ir šalimis susijusią riziką.

S. Masterovas sakė, kad ir anksčiau europiečiai tikrindavo Rusijos lėktuvus bei bandydavo neleisti jiems pakilti. Pareigūnas prisiminė keletą atvejų, kai jo atstovaujamai tarnybai teko įsikišti ir patikinti, kad konkretūs lėktuvai atitinka visus saugos reikalavimus.

"Siekiama iškapstyti daugiau su Rusijos vežėjais susijusių trūkumų", - teigė S. Masterovas. Jis atsisakė kalbėti apie konkrečius atvejus, tačiau nurodė, jog kartais inspektorius sudomindavo ant lėktuvo korpuso pastebėti nešvarumai. "Kodėl gi prieš skrydį lėktuvo nenuplovus ir nesupakavus į vakuuminę pakuotę? - pašaipiai klausė S. Masterovas. - Jie (ES pareigūnai) kimba prie bet kokių smulkmenų".

Rusijos atstovas pripažino, jog Rusijos lėktuvų saugos sistemos nėra paties aukščiausio lygio, tačiau tvirtino, kad jos atitinka tarptautinius reikalavimus. "Tobulinimui nėra ribų, ir Vakarų gamintojai į tai atsižvelgia savo naujos kartos lėktuvuose, - aiškino S. Masterovas. - Tada jie (europiečiai) bando tuos pačius standartus taikyti mūsų lėktuvams, kurie buvo sukurti prieš 30 metų".

Rusijos civilinės aviacijos tarnyba šiais metais užfiksavo septynis nelaimingus atsitikimus, per kuriuos žuvo 29 žmonės. Per tą patį 2002 metų laikotarpį užfiksuotos penkiolika avarijų, nusinešusių 130 keleivių gyvybes.

Rugsėjį netoli Sočio sudužo malūnsparnis Ka-32, žuvo visi devyni juo skridę žmonės. Rugpjūčio mėnesį Kamčiatkos pusiasalyje įvyko malūnsparnio Mi-8 katastrofa, nusinešusi 20 žmonių, tarp jų Sachalino gubernatoriaus Igorio Farchutdinovo, gyvybes.

Dvi didžiausios Rusijos avialinijos "Aeroflot" ir "Sibir" pareiškė, kad ES griežtinama tvarka jų veiklai įtakos beveik neturės. "Aeroflot" generalinio direktoriaus pavaduotojas Levas Košliakovas tvirtino, kad jau dabar užsienio pareigūnai reguliariai tikrina bendrovės lėktuvus.

Tuo tarpu "Sibir" atstovas Michailas Košmanas teigė, kad kol kas problemų nekilo nė vienam tikrintam avialinijų lėktuvui, nors jie visi pagaminti Rusijoje. M. Košmanas ES iniciatyvą vertino palankiai, teigdamas, kad ji "įves sektoriuje daugiau tvarkos".

"Sibir" ir "Aeroflot" bando atnaujinti savo parkus šiuolaikiškesniais vakarietiškais lėktuvais. Trečiadienį "Aeroflot" gaus pirmuosius aštuoniolika "Airbus" lėktuvų. Tuo tarpu "Sibir" derasi su "Boeing" ir "Airbus" dėl 35 lėktuvų nuomos.