Vilniuje ketvirtadienį vizitą baigiantis Senato pirmininkas Christianas Poncelet (Kristianas Ponselė), spaudos konferencijoje paklaustas, kaip vertina būsimųjų ES narių iniciatyvą pataisyti Konstitucinės sutarties projektą, priminė, kad Konvente dėl Europos ateities dirbo 105 nariai iš 25 Europos valstybių, buvo sunku suderinti visas nuomones, tačiau pagaliau pasiektas konsensusas.

"Nereikia, apimtiems spontaniško noro, griautą šitą pastatą, kuris buvo pastatytas susitarus vieniems su kitais. Sugriovę vėl atsiliksime", - sakė Senato vadovas.

Ch.Poncelet pažymėjo, kad ateityje ES Konstitucija bus tobulinama ir keičiama, tačiau paragino to nedaryti dabar, kad daugiau nei metus posėdžiavusio Konvento dėl Europos ateities darbas nenueitų perniek.

Rugsėjo pradžioje penkiolika dabartinių ir būsimųjų ES narių - Lenkija, Slovakija, Vengrija, Graikija, Suomija, Austrija, Švedija, Danija, Lietuva, Latvija, Estija, Airija, Portugalija, Slovėnija bei Čekija - sutarė dėl būtinybės pakoreguoti parengtą ES Konstitucinės sutarties projektą, kad būtų padidinta mažųjų valstybių įtaka išsiplėtusiame bloke.

Susitikime, įvykusiame prieš spalio mėnesį darbą pradėsiančią ES Tarpvyriausybinę konferenciją, buvo pademonstruota, jog dauguma būsimos išsiplėtusios ES narių pageidauja keisti kai kuriuos būsimos konstitucijos projekto punktus.

Konvento parengta konstitucija siekiama apjungti įvairias ES sutartis ir padaryti šią demokratinių valstybių bendriją atviresnę bei nustatyti tokią jos institucinę sąrangą, kuri užtikrintų efektyvią bloko veiklą, kai kitų metų gegužę jis išsiplės nuo 15 iki 25 narių.

Didesnės šalys, tokios, kaip Vokietija, pageidauja išlaikyti mažesnę Europos Komisiją (EK), kad būtų užtikrinta efektyvesnė jos veikla, tačiau mažosios valstybės būgštauja, kad gali būti paliktos nuošaly.

Konstitucinė sutartis bus pasirašoma po 2004 metų gegužės 1 dienos, kai 10 stojančiųjų šalių taps visateisėmis ES narėmis. Tai norima padaryti iki birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.