Pradžia buvo sunki

Dvi lietuvių emigrantų poros atveria išsvajoto barų verslo užkulisius. Erika ir Justas Vokietijos sostinėje Berlyne turi klubą, kuriame dienomis galima skaniai pavalgyti, o naktimis – šokti iki nukritimo. Tuo tarpu pas Ispanijoje barą atidariusius Raimondą ir Saulių klientai užsuka išlenkti vieną bokalą alaus, o kartais ir ko nors stipresnio.

Ispanijoje verslą pradėję emigrantai sako, kad lietuvių ir ispanų alkoholio vartojimo įpročiai gerokai skiriasi. „Ispanai po truputį geria nuo ryto per visą dieną, o lietuviai – vakare iki dugno“, - tvirtina Saulius, pridėję, kad per tiek laiko dar nėra matęs nei vieno girtutėlio ispano. Anot jo, lietuviai šiuo aspektu pirmauja.

Prieš 15 metų į netoli Alikantės esantį Olivos miestelį Raimonda atvažiavo užsidirbti pinigų. Jauna moteris buvo įsitikinusi, kad po trijų mėnesių darbo ji tikrai grįš namo. Tačiau visi jos planai apsivertė aukštyn kojomis. Ispanijoje ji ir ištekėjo, ir susilaukė vaikų. Tautietį Saulių Raimonda sutiko ieškodama žmonių skinti apelsinams. Ir netrukus jis tapo daugiau nei kolega.

„Po pusantro – dviejų mėnesių pradėjom gyvent kartu. Sumetėm pinigėlius krūvon – ir viskas. Gyvenom bendrabučio tipo bute. Tokiam bendrabuty, kokie yra Lietuvoj“, - bendro gyvenimo pradžią prisimena Raimonda.

Lietuvė Ispanijoje: mažiau reikia gert

Jau keliolika metų Ispanijoje apsistoję lietuviai žino daugybę emigrantų istorijų. Vienos jų sėkmingos, kitos – ne tokios optimistiškos, o gal net ir tragiškos. „Iš tų, kurie tada atvažiavo, praktiškai visi ir liko. Ne taip kaip dabar žmonės atvažiuoja sezoniniam darbui. Nežinau, ko jie čia atvažiuoja iš tikrųjų. Aišku, yra tokių, kurie atvažiuoja ir pinigų užsidirbt, bet šiaip paskui laikraščiai rašo, kad neturi už ką grįžt. Mažiau gert reikia. Kur tau! Vynas pigiau nei vanduo“, - sako lietuviai.
Raimondai ir Sauliui prireikė septynerių metų, kad išdrįstų užsienyje pradėti nuosavą verslą.

Laimingai porai net sunku suskaičiuoti, kiek darboviečių prieš tai teko pakeisti. Profesinis spektras labai įvairuos – nuo apelsinų plantacijų iki vabzdžių naikinimo. Tačiau vos tik atidarę nedidelį lietuvišką bariuką, jauni verslininkai taip suklestėjo, kad vos spėjo suktis. Jeigu Lietuvoje į barą žmonės užsuka tiktai savaitgaliais ar esant ypatingai progai, Ispanijoje puodelis kavos iš ryto ar bokalas alaus vakarop – kasdienybė.

Šioje šalyje dažnai mėgstama prisiminti gerą gyvenimą iki ekonominio nuosmukio. „Prieš krizę sakyčiau, kad baras dabar visiškai tuščias”, - šypsosi Saulius. Vyras puikiai atsimena prieškrizinę „Raimos” sėkmę, kai savaitgaliais žmona nespėdavo virti cepelinų, o už durų driekėsi lietuviško maisto išsiilgusių tautiečių eilės.

Nors barą verslininkai atidarė tautiečiams, dabar dažniau jame lankosi ispanai. Mat krizė lietuvius iš Olivos išbaidė it muses. O kai kuriems vietiniams lietuviškas baras taip patiko, jog jie net tapo Lietuvos fanais.

Rimčiausias iššūkis – kalbos barjeras

Justas
Tuo tarpu Berlyne apsistoję Erika ir Justas sako, kad Lietuvą paliko ne dėl sotesnio duonos kąsnio. Jie prasitaria, kad Vilniuje praleidus šešerius metus, šiame mieste jiems pasidarė tiesiog per ankšta, todėl pora nutarė naujų nuotykių ieškoti Berlyne.

Vilniuje Erika vienoje reklamos agentūroje dirbo buhaltere, o Justas puoselėjo muzikinius sugebėjimus. Tie, kas domisi repo žanru, šį vaikiną žino kaip MC Liežuvį.

Vieną dieną pora susikrovė lagaminus ir į Vokietiją išvyko su kilniu ketinimu – mokytis. Deja, studijų programų anglų kalba Berlyne tikrai nedaug. Taip tautiečiai išmoko pirmąją emigranto pamoką: pirmiau išmok kalbą, o paskui jau kraustykis svetur.

„Vos ne kiekvienas, atvažiuojantis čia gyventi, įsivaizduoja, kad viskas labai paprasta: lengvai gaus darbą, užsidirbs pinigų ir iš niekur nieko prabils vokiškai”, - šiek tiek piktinasi Erika.

Darbo mergina intensyviai ieškojo du mėnesius. Ir jei ne praktikos metais rasti pažįstami, neaišku kada būtų pavykę. Lietuvoje buhaltere dirbusi Erika Vokietijoje iš pradžių tapo rūbininke ir sako, kad pagaliau galėjo nebeskaičiuoti nei laiko, nei pinigų.

Dar prieš keletą metų Berlyno Wedding rajonas tikrai negalėjo pasigirti naktinio gyvenimo gausa. Tačiau augant miestui ir centre kylant kainoms, studentai bei menininkai po truputį užkariauja naujus plotus. Dabar apleistų gamyklų džiunglėse vėlyvais vakarais susirenka visi, ištroškę linksmybių. Kaip tik šioje vietoje įsikūręs Erikai ir Justui priklausantis naktinis klubas „Panke”.
Šešiasdešimt metų nenaudotą sandėlį porelė iš Lietuvos pavertė verslu, kuris neša ne tik pinigus, bet ir malonumą. Tiesa, darbo buvo per akis. Padedami draugų Erika ir Justas iš apleisto pastato išnešė keliasdešimt tonų šiukšlių.

Klubas „Panke” Berlyne jau turi pastovių klientų. Tiesa, į lietuvius verslininkai nesitaikė, kadangi kitaip nei Anglijoje ar Ispanijoje, Vokietijos sostinėje lietuviai nelinkę burtis ir kartu vakaroti.

Verslas dideliais turtais nekvepia

Erika
Justas ir Erika tikina, kad ne apleistas sandėlis ir ne klientai buvo didžiausia bėda. Jauniems atvykėliams sunkiausia buvo suprasti vokiškai išdėstytus įstatymus. Vos spėję pradėti verslą, jie buvo nubausti. „Baudą gavom už tai, kad nelegaliai pardavinėjom alkoholį. Bet mums atrodė kitaip, nes patys nesupratom, kad taip nelegalu. Pasirodo, kad reikia invalidam tualetą įrengti, kitaip negali alkoholio pardavinėt”, - pasakoja emigrantai.

Nors iš pirmo žvilgsnio užsienyje tapti verslininku atrodo daug sunkiau nei tėvynėje, Erika tvirtina priešingai. Jeigu Lietuvoje revizoriai ir tikrintojai tik kiša pagalius į ratus, tai Vokietijoje jie padeda ir drąsina.

Tačiau kokia nekorumpuota beatrodytų Vokietija, norinčių pakenkti vis tiek atsiranda. Vos atidarę klubą Justas ir Erika susidūrė su vienu itin nedraugišku kaimynu. „Vienas kaimynas mus šantažavo. Jis Vokietijoje labai įtakingas žmogus. Bet valstybė mums padėjo ir mes galim toliau veikti, o jis turėjo išsikraustyti. Jis norėjo pinigų, o jei ne, kitaip mus uždarys. Jis tikrai galėjo savo pasiekti, kad mus uždarytų, nes aš net ne vokietė, o jis milijonus valdo. Galėjo valdžia net nesureaguot iš viso“, - tikina Erika, teigdama, kad Vokietijoje korupcija neegzistuoja.

Dabar už „Panke” baro jau pluša samdyta lietuvė. Tačiau ilgą laiką jaunuoliai viską darė patys – nuo buhalterijos iki alaus pilstymo. „Supratome, kad jei norime kažką turėti, reikia ir atiduoti”, - sako Justas.

Ar Erika Vokietijoje praturtėjo? Išgirdusi šį klausimą, mergina tik nusišypso. Ji išduoda, kad verslas turtais tikrai nekvepia: „Mes čia turtų nesikrauname, kad grįžę mašinas ir namus pirktume.”

Emigrantai noromis nenorimis vis lygina svečią šalį su Lietuva. Tačiau bent kol kas Erika tėvynėje randa daugiau minusų nei pliusų. Vis dėlto mergina mini su finansais nė kiek nesusijusius tėvynės trūkumus. Anot jos, lietuviai vieni kitus per daug kritikuoja.

Laida „Emigrantai“ – kiekvieną antradienį 19.30 per LRT televiziją.