Vieno JAV cento monetą sukūrė lietuvis

 (83)
JAV vieno cento moneta perdėtai nuvertinama. Dažnai ji voliojasi gatvėse ir niekas nesivargina net jos pakelti. Trilijonų dolerių skolų ir milijardų dolerių bankų gelbėjimo planų laikais paties mažiausio nominalo moneta Amerikoje praktiškai nebeturi jokios monetarinės vertės. Tačiau vario atspalvio moneta su Abrahamo Lincolno atvaizdu neabejotinai svarbi ne tik patiems amerikiečiams, bet ir lietuviams.
© Corbis

Klausiate kodėl? O gi jos autorius – išeivis iš Lietuvos, informuojama „The New York Times“ tinklaraštyje.

Vieno cento monetą su A. Lincolno atvaizdu, pirmą kartą pinigų kalykloje nukaltą 1909 metais, sukūrė Victoras Davidas Brenneris. O gimė jis Šiauliuose, Lietuvoje kaip Viktoras Barnauskas – vardą ir pavardę jis pasikeitė, kai norėjo gauti JAV pilietybę.

Štai ką apie vieno cento monetos kūrėją rašo „Littleton’s Collectors Guide to Lincoln Head Cents“:

Brennerio šeima jau nuo senų laikų vertėsi graviravimu ir antspaudų gamyba. Būdamas vos dešimties, jis pradėjo mokytis šio amato iš savo tėvo. Kai jam sukako 16 metų, jis paliko gimtuosius namus ir tapo juvelyro mokinu. 

Sulaukęs 18 metų, pradėjo verstis kaip graviruotojas. Jo talentas vertė pavydėti kolegas, kurie pasistengė, kad šis būtų ištremtas į Sibirą – trėmimas susijęs su žydiška V. D. Brennerio kilme. Tačiau V. D. Brenneris su broliu ir seserimi išvyko į Ameriką.

Victoras Davidas Brenneris
Victoras Davidas Brenneris
© wikipedia nuotr.

Į Niujorką šeima atvyko 1890 metais – vyras įsidarbino fabrike, pradėjo naktimis studijuoti meną ir dizainą. 1894 metais V. D. Brenneris atidarė pirmąją dirbtuvę, kur gamino medalius ir iškabų lenteles – taip jis siekė užsidirbti pinigų mokslams Paryžiuje.

Iš Prancūzijos jis grįžo 1906 metais jau kaip vertinamas medalių kūrėjas, kuriam priklauso daugiau nei 70 medalių iš iškabų lentelių autorystė. Buvo surengta jo darbų paroda. 1908 metais jo buvo paprašyta sukurti Panamos kanalo apdovanojimo medalį su prezidento Theodore‘o Roosevelto atvaizdu. Kai prezidentas pozavo medaliui, V. D. Brenneris pasiūlė jam idėją A. Lincolno atminimą įamžinti monetoje. T. Rooseveltui padarė didelį įspūdį meistro darbas ir jis davė nurodymą sukurti monetą su A. Lincolno atvaizdu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuviai svetur

Toskanoje lietuvė rado ir meilę, ir gyvenimo aistrą (15)

Toskana – vienas gražiausių Italijos regionų. Lietuvė Dalia Smagurauskaitė ten vyko dirbti ir nuolat kartojo sau, kad niekada nepamils italo, bet, taip sakydama, gerokai paskubėjo, mat įsimylėjo ir Italiją, ir italą.

Emigranto sėkmės istorija: dirba vienoje didžiausių britų TV, bet vieną dieną žada grįžti į Lietuvą (62)

Nemažai lietuvių svetur persikelia norėdami susikurti patogesnį gyvenimą, kiti – ieškodami laikino, bet solidaus uždarbio arba neapsikentę, kaip dažnai sakoma, slogios atmosferos tėvynėje. Ir visi jau seniausiai žino, kad emigravusių tautiečių gyvenimo pradžia užsienyje dažnai būna sunki. Bet, pasirodo, tikrai ne visų. Bent jau taip „Tiesai“ sakė 29-erių Marius Čižiūnas.

Lietuvė Škotijoje dirba darbą, kurį imigrantai gauna retai (112)

Iš Pakruojo kilusi Laura Jarošienė dabar gyvena Škotijoje, mažame miestelyje šalia sostinės Edinburgo. Čia Laurai pavyko įsidarbinti valstybiniame pašte. Kaip ir visoje Didžiojoje Britanijoje, taip ir Škotijoje pašto tarnyba vadinama karališkąja.

Emigrantas šauktinis: jeigu grįšiu į Lietuvą, rizikuoju prarasti viską (989)

Septynerius metus Londone gyvenantis 25-erių lietuvis Vaidotas (tikrasis vardas redakcijai žinomas - DELFI) piktinasi ir sako esantis nusivylęs dėl to, kad turi mesti viską ir grįžti į Lietuvą, nes buvo pašauktas į privalomąją karo tarnybą.

Lietuvio gyvenimas Barselonoje: kitokie santykiai darbe, kitos kainos ir daugiau saulės (23)

Tomui gerai sekėsi Lietuvoje, bet jis išvyko gyventi ir dirbti į Ispaniją. „Drabužių kainos [Barselonoje] yra mažesnės vienareikšmiškai. Lietuvoje labai brangu rengtis, kiek palyginu. Čia mažesnės išlaidos šildymui, o Lietuvoje visi su baime laukia šildymo sezono. Čia to nėra, nereikia šiltų žieminių drabužių, tas turbūt kaupiasi, tauposi. Čia susidaro įspūdis, kad žmonės mažiau serga, nežinau, galbūt dėl saulės“, – sako LRT TELEVIZIJOS laidos „Emigrantai“ pašnekovas.