Vaiko vardas – pagal emigracijos kryptį?

 (585)
Vaiko vardas – pagal emigracijos kryptį?
© Corbis

Užsienyje laimės ieškantys lietuviai gerai išmoko vieną pamoką: jei nenori kloti viešbučio lovų ar fasuoti daržovių fabrike, reikia ne tik gerai mokėti užsienio kalbą ir turėti universiteto diplomą, bet ir pasirūpinti „deramu“ vardu. Tad užuot savo atžalas pavadinę gražiais, bet sunkiai ištariamais lietuviškais vardais, tėvai parenka užsienietiškus ar tarptautinius.

Lietuvos Civilinės metrikacijos skyrių darbuotojai pastebi, kad tautiečiai, registruodami užsienyje gimusius savo vaikus, vis dažniau įrašo ne mūsų ausiai įprastus vardus, o užsienietiškus.

Dažnai vaiko vardą lemia ir tai, kokioje šalyje gyvenama. Ispanijoje ilgesniam ar trumpesniam laikui įsikūrę lietuviai savo dukrą drąsiai pavadins Penelope, o išvykusieji į Jungtinę Karalystę ar Airiją savo atžaloms suteiks ten įprastus vardus: Nicole, Emily, George ar Jason.

Registruojant vardus Lietuvoje turi būti paisoma Civilinio kodekso nuostatos, kad vardas ir pavardė „rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles“.

Užsieniečiai nelaužo liežuvio

Kad svetur gyvenantys tautiečiai savo vaikams dažnai suteikia ne lietuviškus, o užsienietiškus vardus, nesunku įsitikinti bet kuriame užsienio lietuvių internetiniame forume.

Jungtinėje Karalystėje mamytės didžiuojasi Andrea, Vanessa, Sophie ar Alice pavadintomis dukromis, o sūnūs neretai gauna Kevin, Edvin, Adam ar Daniel vardus.

Kai viename internetiniame forume pasiteiravau, kodėl, užuot pavadinę vaiką lietuvišku vardu, tėvai renkasi užsienietišką, sulaukiau nemažai atsakymų.

„Mano vardas Rūta. Kai prieš aštuonerius metus apsigyvenau Londone, tikruoju vardu buvau vadinama tik tarp lietuvių. Anglai mane be jokių ceremonijų „pakrikštijo“ Ruth. Todėl kai pati susilaukiau dukrelės, net nesvarsčiau galimybės duoti jai lietuviško vardo. Juolab kad į Lietuvą grįžti neplanuojame. Todėl jos gimimo liudijime įrašytas vardas Emily. Anglai be vargo ištaria šį vardą, o kai svečiuojamės Lietuvoje, mergaitė vadinama Emilija“, – savo istoriją papasakojo Londone įsikūrusi lietuvė.

Panašių pasakojimų galima išgirsti ne vieną ir ne du. Daugelis tėvų pabrėžia, kad užsieniečiai nelinkę laužyti liežuvio ir tarti sunkius lietuviškus vardus ar juolab bandyti ištarti „č“, ‚ž“, „ė“ ar kitas jiems nežinomas raides. Todėl patys savo kailiu patyrę, ką reiškia kaskart paraidžiui sakyti, kaip ištarti lietuvišką vardą, emigrantai savo vaikams to tikrai nelinki.

Vardas – pagal tėvų pilietybę

Civilinės metrikacijos skyrių darbuotojai, įtraukdami į apskaitą užsienio šalyse gimusius vaikus, neveda atskiros statistikos, todėl nėra tikslių duomenų, kokiose šalyse ir kokius vardus savo vaikams dažniausiai suteikia lietuviai. Tačiau pastebima, kad dažnai vaikui suteikiamas populiarus tos šalies, kurioje jis gimė, vardas.

„Dažniau pasitaiko, kad lietuviškus vardus suteikia lietuvių tautybės ar pilietybės poros, t. y., kai abu vaiko tėvai yra Lietuvos piliečiai ir (ar) lietuvių tautybės. Tuo tarpu, kai vaiko tėvai turi skirtingas pilietybes, vaikui dažnai suteikiami du vardai, kurių vienas – lietuviškas“, – pastebi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vyr. inspektorė Agnė Lukauskaitė.

Tiesa, pasitaiko, kad Lietuvos piliečių šeimoje vaikui suteikiami ir tokie vardai: Amber Lily, Nicole, Oscar, Elizabeth, Michael, Thomas, Sofia, Damian, Konstantin, Megan, Sarah, Jonathan, Lucas, Victoria, Jessica, Antonio. Viena iš ryškesnių tendencijų – suteikti vaikui vardą be galūnės pvz.: Adam, Edvin, Emil, Martin, Daniel, Dominik, Adrian, Evan.

„Galime pastebėti, kad vyrauja tendencija suteikti vaikui vardą pagal tą valstybę, kurioje vaikas gimė, gyvena. Pavyzdžiui, iš Jungtinės Karalystės gaunamuose dokumentuose dažnai būna įrašyta: Andrea, Cloe, Emili, Theodore, Alice, Mia, Marat, Vanessa, Kevin, Sophie, Dominic, Edvin“, – populiarius vardus vardijo A. Lukauskaitė.

Pasirinkimą lemia šalis

Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistė Irena Zabulienė pastebi, kad nemaža dalis užsienyje gimusių Lietuvos piliečių vaikų čia parvyksta ne su laikinais grįžimo dokumentais, o jau kaip užsienio šalies piliečiai su tos šalies pasais.

Todėl vardai Mia, Daria, Lea, Martina, Johny, Benua, Olivia, Paolo, Elisabetta, Bruna, Davide, Elizabeth, George, Emily, Isabella, Sophia, Madlen, Riccardo, Joseph, Marcus, Jason, Emilie, Nicolai, Patrice, Sasha, Konstanze, Marc, Antonio, Tucci ir daugelis kitų natūraliai atsiranda tarp gražių lietuviškų vardų.

Pasak I. Zabulienės, suprantama, kai vienas iš tėvų yra užsienio šalies pilietis, tačiau stebina, kai abiejų Lietuvos piliečių vaikai užsienyje pavadinami „mandrais“ vardais.

Kokių užsienio šalių populiarūs vardai dažniausiai suteikiami lietuviukams?

Pasak Kauno civilinės metrikacijos biuro vyr. specialistės Jolantos Kondrotienės, vardų populiarumą lemia tos šalys, kur išvyksta daugiausia lietuvių – Didžioji Britanija, Ispanija, Airija, Norvegija. Čia gimę lietuviukai retai pavadinami lietuviškais vardais, dažniausiai jiems suteikiami šiose šalyse įprasti vardai.

Užsienietiški vardai nesužavėjo

Tačiau savo atžalas pavadinti užsienietiškais vardais nori toli gražu ne visi tėvai. Buvusi manekenė, psichologijos ir saviraiškos studijos „Pamilk save“ viena įkūrėjų Aistė Jasaitytė-Čeburiak daug keliavo po pasaulį. Moteriai teko dirbti Niujorke, Londone, Ispanijoje ir daugelyje kitų šalių bei miestų. Tačiau užsienietiški vardai lietuvės nesužavėjo – dešimties mėnesių dukrelę sūpuojanti moteris jai išrinko Elzės vardą.

„Kai laukiausi, jau mintyse turėjau šitą vardą. O kai sužinojau, kad gims dukrytė, net neabejojau savo pasirinkimu“, – kalbėjo A. Jasaitytė-Čeburiak.

Ji prasitarė tiksliai net nežinanti, ar tai lietuviškas vardas, galbūt jo kilmė ir kitokia, tačiau jai Elzės vardas nepaprastai patinka.

„Kad vardas lietuviškai skamba, dar nereiškia, kad jis tikrai turi būti lietuviškas. O mano pačios vardas lietuviškas, tai aš tikrai žinau“, – pasakojo moteris.

Kodėl lietuviai, užuot pavadinę savo vaikus gražiais tradiciniai vardais, renkasi įmantrius užsienietiškus?

A. Jasaitytės-Čeburiak manymu, vardo parinkimą lemia ir tai, kad galbūt šeima gyvena užsienyje, sieja savo ateitį su užsienio šalimi, o galbūt tą vardą perskaitė knygoje ir jis nepaprastai patiko?

Turėjo atlaikyti kritikos strėles

Redita Dominaitytė
Redita Dominaitytė
© A.Solomino nuotr.

Pasak aktorės, stilistės Reditos Dominaitytės, visiškai suprantama, kad išvykę lietuviai savo atžalas pavadina tos šalies, kur jie gyvena ir su kuria sieja savo ateitį, vardais. Tuo tarpu jai svarbiausia, kad vardas turėtų prasmę, būtų išskirtinis.

„Man svarbiausia, kad vardas būtų išskirtinis. Tačiau, kita vertus, svarbu, ką užaugęs vaikas veiks, kuo jis ar ji bus. Nuo to ir priklausys, ar tas vardas pasiteisins“, – sakė puspenktų metukų Ugnių ir septynerių Upę auginanti moteris.

Ji prisipažino, kad parinkusi savo dukrai išskirtinį vardą, sulaukė kritikos strėlių.

„Lietuviai yra gana kategoriški žmonės ir skeptiškai žiūrėjo, kai savo dukrą pavadinau Upe. Man sakė: „O tai kitam vaikui gal duosi Ežero vardą“, – prisiminė R. Dominaitytė.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patarimai

* Per Nepriklausomybės dvidešimtmetį svetimų ir apskritai kitoniškų, naujai pasidarytų vardų pagausėjo. Kita vertus, nauja – tai seniai pamiršta sena. Sakykime, pastaruosius ketverius metus tarp populiariausių mergaičių vardų Lietuvoje yra Emilija. Turimi piliečių vardų duomenys rodo, kad prieškariu šis vardas taip pat buvo gana populiarus, bet 1950, 1960 m. juo pavadinta tik apie pusšimtis naujagimių, o 1970, 1980 m. vos keletas, nuo 1990 m. populiarumas grįžta, 2000 m. Emilijų jau daugiau kaip šimtas.

* Krikščioniški vardai populiarūs visoje Europoje, juos galime vadinti tarptautiniais, tik kiekvienoje kalboje jie turi savitas formas. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje registruoti Lietuvos piliečių sūnų vardai Matthew, Matteo, Mateo, Luke, Lucas, Noah – tai tie populiarieji Matas (Motiejus), Lukas, Nojus, tik anglų, italų, ispanų kalbose nusistovėjusiomis formomis. Jie taisyklingi kitose kalbose, bet ne lietuvių.

* Tarp užsienyje registruotų vardų pastebėti ir pusiau skusti, pusiau lupti – pusiau savi, pusiau užsienietiški vardų variantai: Mat (= Matas), Noyous (= Nojus), Gabia (= Gabija). Tai iškreiptos lietuviškų vardų formos, derintos prie angliškos rašybos ir tarimo. Kas žino, jei Didžiojoje Britanijoje paplistų angliškai adaptuotos baltiškų vardų formos, gal tai ir praturtintų anglų kalbos vardyną, tačiau lietuvių kalboje tokie variantai nepriimtini.

* Užsienietiškų vardų ir jų „vertimų“ į lietuvių kalbą yra keliariopų, jie nevienodai vertinami. Pavyzdžiui, Rufas (iš lot. Rufus) ar Ralfas (iš sen. germ. Hrodulf), Edita (iš sen. angl. Ēadgyth) yra senokai patekę į lietuvių kalbos vardyną, prisitaikę prie lietuvių kalbos sistemos visais lygmenimis ir teikiami rekomendaciniame vardų sąraše.

* Lietuvių kalbos vardyną plečia adaptuotos svetimų vardų formos: greta senųjų krikščioniškų vardų adaptuojamos naujosios formos iš dabartinių Europos kalbų, pvz., greta Dovydo atsirado Deividas (angl. David), greta Adomo – Adamas (angl. Adam). Palyginti su senosiomis lietuviškomis formomis, šie variantai naujesni, nėra skatintini, bet teiktini.

* Visai kas kita – neadaptuoti vardai, tokie kaip Anthony, Charlie, Mariou, Gvadalupe, Emile, Chanel, Yasmin. Jie neturi lietuvių kalbos daiktavardžiams būdingos galūnės, kuria mūsų kalboje reiškiamos giminės, linksnio ir skaičiaus kategorijos, kartu neturi požymio, nusakančio asmens lytį, tariami ir rašomi skirtingai, kai kurie registruoti su nelietuviškomis raidėmis, kaip antai Alexander, Lewis, Warwick. Lietuvių kalbos požiūriu tokie vardai neteiktini. Ir tai, kad pageidaujančių tokių formų daugėja Lietuvoje, matyt, yra ne tik užsieniečių (imigrantų), bet ir emigrantų, mišrių santuokų įtaka.

* Atskiro dėmesio nusipelno kelianariai vardai. Civiliniame kodekse nustatyta, kad vaikui gali būti suteikiami du vardai. Peržiūrėjus užsienyje registruotų vaikų duomenis matyti, kad šis skaičius peržengiamas – yra registruotų ir trinarių, ir keturnarių, ir penkianarių vardų, plg.: vyr. Benjamin Tatan Nyamekye, mot. Rokya Alaa Eldin Azaz Bassiony. Kai kurie tėvai (galbūt skirtingų tautybių) kelianariškumą išnaudoja kaip kompromisą – vieną vardą vaikui suteikia užsieninį, kitą lietuvišką. Plg.: vyr. Justin Mantas, Jibin Vėjas, Nicholas Mindaugas, Gabrielius Geoffrey Jonas, mot. Ayhan Smiltė, Samantha Liepa, Melek Nida, Nimat Kamilė Ademide. Kartais lietuviškas vardas eina pirma užsieninio, kaip antai vyr. Vytas Jose, Marčius Neil, Žilvinas Brendonas.

* Reikėtų atkreipti dėmesį į vieną itin savotišką ir neigiamą tendenciją antro vardo vietoje registruoti ne vardą, o pavardę. Pastarųjų metų duomenų imtyje iš Didžiosios Britanijos fiksuota, pvz., Jurgis N...auskas, Mark N...evich, David N...inskij, Lukrecija N...aitė, Mia N...ytė, Emilee N...iūtė. Norint išsaugoti lietuvišką pavardę, ją reikėtų rinktis kaip antrąją – sujungti abiejų tėvų pavardes brūkšneliu. Iškilus kliūtims (jei tėvai nėra susituokę ar nė vieno iš tėvų pavardė nėra dviguba), dėl leidimo sudaryti dvigubą vaiko pavardę reikėtų kreiptis tiesiai į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.

* Kitoje šalyje įsikūrę tėvai rinkdami vardą galvoja ne vien apie vardo reikšmę ir kaip jis derės su pavarde, bet ir kiek patogu bus jį vartoti gyvenamosios šalies aplinkoje, kitos kalbos kontekste, kokių asociacijų kels su tos kitos kalbos žodžiais. Tokiu požiūriu, žinoma, patogūs vadinamieji tarptautiniai vardai Beata, Laura, Justina ir pan.

 
585
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuviai svetur

Lietuvė, apie kurią Airijoje kalbos sklinda „iš lūpų į lūpas“ (143)

2014 lapkričio mėn. 23 d. 14:28
Žinia apie mažame Airijos miestelyje gyvenančią Dianą sklinda iš lūpų į lūpas.

Kaip aš Sidnėjuje darbo ieškojau: pritrintos kojos ir sutikta A. Jolie specialiai DELFI iš Australijos (24)

2014 lapkričio mėn. 20 d. 13:20
Minia laukia Angelinos Jolie ir Brado Pitto
DELFI (M.Jackevičiaus nuotr.)
Turite patirties? Kiek lėkščių vienu metu panešate? Kuriomis dienomis galite dirbti? Šiuos klausimus, kartu su pažadu paskambinti, dažniausiai išgirsta į Sidnėjų atvykęs ir įsidarbinti maitinimo įstaigose trokštantis jaunimas. Tą savo kailiu patyriau ir aš.

Penkis vaikus auginanti emigrantė: kartais „važiuoja stogas“ (53)

2014 lapkričio mėn. 19 d. 18:03
Prancūzijoje, Paryžiaus priemiestyje, gyvenančią lietuvę Jolitą Lenkevičiūtę-Daikmans būtų galima pavadinti tikra supermama – moteris su vyru ne tik augina penkis vaikus, bet ir siekia karjeros aukštumų.

Ant lietuvių šeimos namo Čikagoje nukrito lėktuvas žuvo žmogus (26)

2014 lapkričio mėn. 19 d. 10:47
Ant lietuvių šeimos namo Čikagoje nukrito lėktuvas
AP/Scanpix
Lapkričio 18 d. naktį nedidelis lėktuvas įsirėžė į Čikagos Pietryčiuose esantį namą. Žuvo lėktuvo pilotas.

Pamačiusi žmonų ieškančius airius lietuvė emigrantė kartais netenka žado (201)

2014 lapkričio mėn. 13 d. 14:51
Iš pradžių, emigravusi į Airiją, Asta dirbo greitojo maisto restorane, paskui – senelių namuose, o tada atidarė nuosavą parduotuvę. Uždarbis buvo vis didesnis, bet Asta nesijautė visiškai laiminga.