Dar metų pradžioje jis laimėjo tarptautinį konkursą ir išsirengė į Vilniui gyventojų skaičiumi prilygstančią šalį, kurioje visi puikiai kalba angliškai. DELFI su T. Lamanausku kalbasi apie gyvenimą svetimoje šalyje ir naują darbą.
Kaip pasikeitė Jūsų darbo diena, darbo ritmas persikėlus gyventi į Bahreiną? Kuri darbo sistema – Lietuvos ar Bahreino – Jums priimtinesnė, efektyvesnė?
Darbo diena bei darbo ritmas iš tiesų labai nepasikeitė. Darbas oficialiai prasideda 8 val., baigiasi 16.30 val. Pietums skiriama pusė valandos pasirinktu laiku. Ramadano metu (kaip tik dabar) vietos musulmonai dirba trumpiau – mūsų įstaigoje nuo 8.30 iki 14.30 val. Užsieniečiams ne musulmonams galioja tas pats laikas, kaip paprastai.
Savaitgalis Bahreine yra penktadienis ir šeštadienis. Tai susiję su tuo, kad penktadienis yra musulmonų šventadienis (panašiai kaip krikščionių sekmadienis ar žydų šeštadienis).
Taip pat laisvų dienų suteikiama ir valstybinių bei religinių musulmonų švenčių progomis. Krikščioniškų švenčių (pvz., Kalėdų ar Velykų) dienos nėra laisvadieniai, tačiau pirmoji Naujųjų Metų diena yra išeiginė.
Realiai tenka dirbti daugiau nei oficialiai numatyta. Darbo krūvis panašus kaip ir Lietuvoje – darbo yra tikrai nemažai. Esame nedidelė organizacija, turinti ambicingų tikslų.
Tačiau darbas pakankamai įdomus ir keliantis iššūkius, todėl krūvis iš esmės nevargina. Šiuo metu siekiame kiek įmanoma sumažinti įėjimo į rinką barjerus, peržiūrėti licencijavimo sistemą, sudaryti sąlygas visiems operatoriams veiksmingai statyti savo tinklus, peržiūrėti radijo dažnių valdymą, užtikrinti tinkamą dominuojančio operatoriaus reguliavimą.
Beje, Bahreino Telekomunikacijų reguliavimo tarnyba šiuo metu pirmininkauja ARNET (Arabų valstybių reguliuotojų tinklas – organizacija, jungianti visų Arabų pasaulio telekomunikacijų reguliuotojus). Tai taip pat suteikia įdomios patirties.
Bahreine valstybės tarnautojai labiau gerbiami
Darbas kolektyve organizuojamas atsižvelgiant į tai, kad esame nedidelė organizacija (dabar - 26 žmonės), labai horizontaliai. Dauguma sprendimų priimama diskutuojant praktiškai visiems vadovaujančio personalo darbuotojams ir specialistams.
Biurokratizmo labai mažai. Tai kartais leidžia veikti greičiau ir lanksčiau. Tačiau kartais pasiilgstu lietuviškų viešojo administravimo bei raštvedybos taisyklių...
Įdomu tai, kad nors esame viešojo sektoriaus organizacija, nesame laikomi valstybės tarnautojais, todėl priimant į darbą taikomi ne unifikuoti reikalavimai, bet pritaikyti konkrečiai pareigybei.
Taip pat yra kitokio pobūdžio teigiamų pasekmių – atlyginimai nustatomi taip, kad pritraukiant žmones galima būtų konkuruoti ir su kitų valstybių panašiomis institucijomis, ir su privačiu sektoriumi, užsieniečiai gauna pilną taip vadinamą „užsienyje dirbančio“ paketą – suteikiama gyvenamoji vieta (pagal pasirinkimą darbovietė išnuomoja arba apmoka pasirinktam nuomotojui), automobilis (jis laikomas tiesiog sutartimi aptarto paketo dalimi, o nėra suteikiamas vien „tarnybinėms“ reikmėms), apdraudžiama sveikata ir gyvybė, apmokamos persikėlimo išlaidos bei viena kelionė namo per metus (pačiam ir šeimai).
Šiaip labai skiriasi požiūris į valstybės tarnautojus bei pareigūnus čia ir Lietuvoje. Čia jie gerokai labiau gerbiami.
Galbūt Jūs esate jauniausias darbuotojas įmonėje?
Matyt, nesu absoliučiai jauniausias. Tačiau esu jauniausias iš užsieniečių, dirbančių Telekomunikacijų reguliavimo tarnyboje, o taip pat ir iš vadovaujančio personalo. Na, iš pradžių tai nebuvo didelis privalumas…
Ne tik dėl to, kad tai nėra įprasta arabų valstybėse, bet ir dėl to, kad neįprasta ir kitose valstybėse, iš kurių atvyksta kiti užsieniečiai darbuotojai, pavyzdžiui, iš Didžiosios Britanijos. Bet galiausiai yra vertinamos žinios ir sugebėjimai.
Ar lengva šalyje susikalbėti angliškai, gal jau kalbate arabiškai?
Bahreine beveik visi kalba angliškai. Anglų kalba tokia populiari, kad daugumos restoranų padavėjai (nemažai jų iš Tailando, Filipinų ar Bangladešo) net nekalba arabiškai. Tuo labiau verslo pasaulyje, kuriame anglų kalba yra de facto pagrindinė kalba. Todėl didelio poreikio mokytis arabų kalbos nėra.
Tačiau, mano nuomone, galėjimas susikalbėti vietine kalba yra pagarbos šaliai ženklas, o taip pat ir leidžia geriau suprasti vietos kultūrą, todėl aš mokausi arabų kalbos. Negaliu pasakyti, kad jau kalbu arabiškai, tačiau šiek tiek susikalbėti galiu.
Bahreine yra tikrai nemažai europiečių. Daugiausiai, bent kiek tenka sutikti, iš Didžiosios Britanijos bei Airijos. Tai nėra atsitiktinumas, nes Bahreinas ilgai buvo Didžiosios Britanijos protektoratu, o ir dabar palaiko glaudžius ryšius su šia valstybe.
Laisvalaikiu – „F-1“ ir arabų kalba
Ką veikiate laisvalaikiu?
Mano laisvalaikį sudaro arabų kalbos mokymasis, ėjimas į koncertus ir panašius renginius, bendravimas su draugais ir pažįstamais: pradžioje daugiausia su bendradarbiais, bet pakankamai greitai ratas plečiasi, taip pat šiek tiek žaidžiu tenisą, neretai savaitgaliais ištrūkstu į Londoną, kartais tiesiog pavažinėju po Bahreiną, tiesa, labai daug laiko visą salą išvažinėti netrunka.
Buvau „Formulės-1“ Grand Prix varžybose. Bahreine taip pat yra įvairaus tipo vandens sporto pramogų: nardymas, buriavimas, vandens motociklai, sklandymas jėgos aitvarais, o taip pat ir kitokio tipo sporto, pavyzdžiui, tenisas, jodinėjimas, golfas (yra tradicinis žalias, o taip pat ir dykumos-smėlio aikštynas).
Galima vykti žiūrėti delfinų, organizuojamos įvairios atrakcijos „Formulės-1“ trasoje ir šalia jos, taip pat galima apsilankyti didžiojoje mečetėje, tradiciniame turguje, Al Areen laukinės gamtos parke, kupranugarių fermoje, pirmajame Persijos įlankos naftos gręžinyje, o taip pat teko aplankyti Gyvybės medį, kuris vadinamas taip dėl to, kad jau labai seniai vienas auga dykumoje ir niekas nežino, iš kur jis gauna vandens. Ką tik Bahreine atidarytas naujas didelis vandens parkas.
Bahreine galima rasti šiek tiek istorijos, na, tikrai daugiau nei Emyratuose ir Katare.
Vienintelis trūkumas – pliažai, nes viešų pliažų, tinkamų vakariečiams, praktiškai nėra. Yra keletas viešbučiams arba klubams priklausančių, bet už juos paprastai reikia mokėti. Tačiau daugelyje namų, kuriuose yra apartamentai, arba individualių namų kompleksų yra baseinai ir sporto klubai, už kuriuos nereikia papildomai mokėti, toks yra ir mano name.
Beveik visur patiekiamos tik šviežios sultys
Tokio restoranų pasirinkimo kaip Bahreine mažai kur daugiau mačiau. Restoranų ir barų yra labai įvairių – nuo kebabinių, šišos (kaljano) barų, alaus barų iki žuvies ir jūros gėrybių restoranų, kokteilių barų, „steikhausų“ bei aukšto lygio restoranų. Kainos iš esmės nedaug skiriasi nuo esančių Lietuvoje.
Maisto kokybė labai gera, o kiekiai dažniausiai dideli, tik atvažiavus sunku atsikratyti lietuviško įpratimo suvalgyti viską, kas lėkštėje, todėl tai dažniausiai baigiasi persivalgymų ir svorio priaugimu pirmaisiais buvimo Bahreine mėnesiais.
Ypač maloniai nustebina šviežių sulčių kultūra (t.y., tai, kad nemažoje dalyje restoranų pateikiamos tik šviežiai spaustos sultys ir jų yra labai daug rūšių), o taip pat labai skanūs šokoladiniai saldumynai. Taip pat labai maloni aptarnavimo kultūra. Visur jaučiama, kad klientas labai svarbus.
Ką dažniausiai laisvu laiku veikia šalies jaunimas?
Bahreine yra labai svarbi šeima, todėl nemažai laiko praleidžiama su ja. Į ją įeina ne tik artimiausi giminės, bet ir tolimesni – tetos, dėdės, pusbroliai, pusseserės. Dažniausiai bent vieną savaitgalio dieną bahreiniečiai praleidžia su giminėmis, o vedę ir abi, nes vieną dieną praleidžia su vyro, o kitą – su žmonos giminėmis.
Šiaip jaunimas, ypač nevedę, mėgsta vaikščioti ir sėdėti kavinėse prekybos centruose (na, kiek panašu i lietuviškąją „Akropolio“ kultūrą), taip pat daug jų renkasi šišos baruose, mėgsta jie ir naktinius klubus.
Alaus baruose ar kitose vietose, kur vartojamas alkoholis, vietinių būna nedaug.
Moterys gerbiamos, o alkoholio įsigyti nesunku
Ar turite kolegių moterų, kaip apskritai reglamentuojamas moterų darbas? Kaip reglamentuojamas bendravimas su jomis ir jų pačių elgesys?
Bahreinas labai skatina moterų teisių plėtrą ir jų dalyvavimą viešajame gyvenime. Kolegių moterų turiu tikrai nemažai, proporcingai turbūt ne mažiau negu turėjau Lietuvoje. Dvi iš penkių departamentų direktorių – vietinės moterys (beje, nei vienas vietinis vyras nėra pas mus departamento direktoriumi, kiti trys departamentų direktoriai – vyrai užsieniečiai).
Moterys yra gerbiamos.
Jokio specifinio reglamentavimo nėra, na, nebent tiek, kiek skiriasi bendrosios šariato teisės normos, taikomos musulmonams, susijusios su šeimos ir asmeninio statuso teise – šioje srityje vyksta diskusijos dėl lygių teisių reglamentavimo atskiru įstatymu.
Jų apranga ir elgesys priklauso nuo jų pačios asmeninio ir jų šeimų pasirinkimo – galima sutikti vietinių moterų, kurios vilki abają (juodą visą kūną dengiantį drabužį), kurios tik ryšį hidžabą (skarą), o taip pat ir dėvinčių visiškai europietiškus drabužius.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Mano darbe yra visų tipų moterų – nė viena nedengia veido. Tokie dalykai, ar su moterimi sveikinamasi paduodant ranką, taip pat priklauso nuo jos pačios pasirinkimo.
Bahreine draudžiama vartoti alkoholį. Kokie ribojimai taikomi?
Bahreine alkoholio vartojimo bei įsigijimo ribojimų yra labai mažai. Yra daugybė restoranų, kuriuose pateikiamas alkoholis, o taip pat nemažai alaus barų bei naktinių klubų. Alkoholio galima nusipirkti ir specializuotose alkoholio parduotuvėse, jos niekaip nereklamuojamos, taip pat ir parduotuvės išorėje, į jas neįleidžiami tradiciškai (su baltu apdaru, vadinamu thobe) apsirengę vietiniai. Parduotuvės dirba ribotu laiku – užsidaro 7 valandą vakare ir nedirba penktadieniais, šventą musulmonams dieną.
Daugiau apribojimų taikoma Ramadano metu (kaip tik dabar).
Jo metu neveikia jokie alaus ar kokteilių barai ir alkoholis nepateikiamas restoranuose. Taip pat nedirba alkoholio parduotuvės. Užtat prieš pat Ramadaną būna alkoholio pirkimo bumas, o jo metu daug užsieniečių organizuoja vakarėlius namuose.
Ar galima sostinę Manamą, kurioje gyvenate, palyginti su Vilniumi?
Manama yra ne tik Bahreino sostinė, bet ir verslo, įskaitant tarptautinę bankininkystę, bei administracinis centras. Bahreine yra dar keletas miestų, tokių kaip Mubarakas – atskira sala, kuriame yra oro uostas, Rifa, kurioje namus turi ir Karalius ir kiti.
Manamoje gyvena apie 155 tūkst. žmonių. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad visame Bahreine gyvena tik 760168 žmonės, o jo plotas – 711 kvadratinių kilometrų.
Visas Bahreinas turbūt geriausiai palygintinas su Vilniumi. Todėl ryškaus atsiskyrimo tarp atskirų miestų praktiškai nėra – jie tiesiog atlieka skirtingos paskirties teritorijų vaidmenį – Rifa, Hamado miestas, Saras, Isos miestas ir pan. daugiausia gyvenamieji miestai. Isos mieste taip pat daug mokyklų. Manama yra vieta, į kurią daugiausia atvažiuoja dirbti žmonės iš gyvenamųjų miestų, o taip pat ir gyvena joje dirbantys žmonės.
Kokios yra būsto kainos? Kiek kainuoja nuoma?
Būsto kainos nemažos, nuoma pakankamai brangi – dviejų miegamųjų butas gali kainuoti nuo 1000 iki 3000 eurų per mėnesį. Tiesa, daugumai užsieniečių būstą nuomoja arba bent gerokai prie to prisideda darbovietė.
Aš gyvenu darbovietės nuomojamame bute. Jis nėra niekuo ypatingas, tačiau patogus gyventi.
Ar teko per šį laiką sutikti bent vieną lietuvį arba bent žmogų, turintį lietuviškų šaknų?
Bahreine dar yra tikrai bent 2 lietuviai. Vieną iš jų buvau keletą kartų sutikęs – tai lietuvaitė Sandra, dirbanti Karališkosiose avialinijose, kurios skraidina karalių ir kitus svarbiausius karališkosios šeimos narius.
Ji čia jau yra devynerius metus. Taip pat, kiek žinau, jau kiek ilgiau čia gyvena lietuvis Vytas, dirbantis architekto ir panašius darbus.
Įdomu, kad būdamas tokioje šalyje kaip Bahreine kitaip pradedi vertinti galimybę pabendrauti su lietuviais ir bendrumo jausmą. Kažkaip atrodo, kad esame vos ne giminės...
Ar žino žmonės Bahreine, kur ir kas yra Lietuva?
Atvirai pasakius – nelabai. Europiečiai dažniausiai, aišku, žino. Tačiau vietiniai tikrai nelabai. Jiems Lietuva tiek pat egzotiška, kiek lietuviams Bahreinas. Nemažai žmonių tokio pavadinimo apskritai nėra girdėję.
Matyt, dėl to yra ir tam tikrų nepatogumų lietuviams – pavyzdžiui, turistai iš senųjų Europos Sąjungos šalių gali tiesiog įsigyti vizą oro uoste, o lietuviai, kaip ir kiti naujųjų Europos Sąjungos šalių gyventojai, apsilankyti Bahreine iš esmės gali tik iš anksto gavę vizą, kuri gaunama tarpininkaujant Bahreino įmonei ar piliečiui.
Tenka vykdyti kultūrinį švietimą – pasakoti, kur yra Lietuva ir kas tai per valstybė. Labai malonu buvo visiems girtis lietuvių krepšininkų pastaraisiais pasiekimais. Gaila tik, kad tose valstybėse, iš kurių daugiausiai užsieniečių, krepšinis nėra populiarus...
Kas kiek laiko grįžtate į Lietuvą? Kaip malšinate namų ilgesį?
Į Lietuvą nuo išvykimo buvau grįžęs vieną kartą. Šiaip planuoju apsilankyti metuose kartą. Nuo Lietuvos nesijaučiu labai atitrūkęs – praktiškai kiekvieną dieną paskaitau žinias internete, kartais pažiūriu lietuvišką televiziją per internetą bei paklausau lietuviškų radijo stočių. Taip pat dažnai pabendrauju su tėvais bei draugais ar pažįstamais Lietuvoje telefonu, elektroniniu paštu ar per „Skype“. Sulaukiu ir lankytojų iš Lietuvos – tėvai jau kartą apsilankė Bahreine. Su žmona, kuri iki šiol gyveno Londone, susitinkame dažnai Londone bei Bahreine. Taip pat atsiranda ir gerų pažįstamų čia.
Kiek dar čia liksiu, labiausiai priklauso nuo mano dabartinių darbdavių požiūrio, o taip pat nuo kitų tolesnės karjeros galimybių.
Bent dabar man atrodo, kad pats gyvenamosios vietos faktas nėra toks svarbus, kiek gyvenimo kokybė bei karjeros galimybės. Be abejo, taip pat egzistuoja ir tam tikras patriotinis aspektas. Tikiuosi, kad mano dabartinė patirtis bus ateityje naudinga ir Lietuvoje.
T. Lamanauskas apie Bahreiną:
Kalbant apie tai, kuo įdomus Bahreinas, reikėtų turbūt paminėti, kad čia yra pirmasis Artimuosiuose Rytuose naftos gręžinys (pradėtas eksploatuoti 1932 m.) bei vienintelė Artimuosiuose Rytuose „Formulės-1“ trasa. Bahreinas yra svarbus Artimųjų Rytų finansinis centras, kuris iš esmės jau buvo tapęs traukos centru prieš iškylant Dubajui.
Bahreino Karalystė šiuo metu yra vienas svarbiausių islamiškosios bankininkystės – kylančios bankininkystės šakos, kurios veiklos principai pagrįsti islamo šariato teise, principais – centrų. Finansinis sektorius sudaro 27,6 proc. Bahreino bendrojo vidaus produkto.
Bahreinas yra mažiausia arabų valstybė. Tai iš esmės yra 33 salų salynas, esantis Arabijos įlankoje, kurio didžiausia sala vadinama Bahreinu.
Pagal 2005 m. Jungtinių Tautų duomenis, Bahreinas užima 10 vietą pasaulyje pagal gyventojų tankumą.
Bahreinas pasižymi ilga istorija ir jau seniai buvo apgyvendintas žmonių. Istorijoje Bahreinas taip pat buvo žinomas kaip Dilmunas, o Dilmuno civilizacija egzistavo Bahreine jau 2300 metų prieš Kristų bei graikišku pavadinimu Tylos. Beje, viena iš legendų sako, kad Bahreine (žinomame kaip Dilmunas) buvo bibliniai Rojaus sodai.
Bahreino pagrindinis istorinis verslas buvo natūralių perlų rinkimas. Vėliau – nafta.
Bahreinas įgijo visišką nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos 1971 m. Nepriklausomybės diena – gruodžio 16 d.
Nuo 2002 m. Bahreinas yra konstitucinė monarchija.
Valstybės galva yra karalius Šeichas Hamad bin Isa Al Khalifa. Jo vyriausias sūnus šeichas Salman bin Hamad Al Khalifa yra sosto įpėdinis, Bahreino gynybos pajėgų vyriausiasis vadas ir Bahreino Ekonominės plėtros tarybos pirmininkas.
Bahreine yra dviejų rūmų parlamentas, abiejuose rūmuose yra moterų.
Bahreino ministras pirmininkas yra karaliaus dėdė.
Beje, šiais metais Jungtinės Tautos jam įteikė Jungtinių Tautų Habitatis programos apdovanojimą už rūpinimąsi neturtingų žmonių apgyvendinimu. Įteikimo ceremonijos vienas iš vadovaujančių asmenų buvo Lietuvos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Niujorke, Ekonominio ir socialinio komiteto (ECOSOC) pirmininkas Dalius Čekuolis.
Pragyvenimo lygis Bahreine yra aukštesnis nei Lietuvoje. BVP vienam gyventojui 2006 m. buvo 25 600 JAV dolerių, tuo tarpu Lietuvoje – 15 300 JAV dolerių.
2006 m. Pasaulio banko duomenis, Bahreinas buvo 51 iš 209 valstybių pagal bendrąsias nacionalines pajamas vienam gyventojui.
Bahreinas yra viena laisviausių Artimųjų Rytų valstybių. JAV įsikūręs „Heritage Foundation“ 2007 m. įvertino Bahreiną kaip 39 labiausiai atvirą ekonomiką iš 157 valstybių.
Bahreinas buvo pirmoji Arabijos įlankos valstybė, visiškai liberalizavusi savo telekomunikacijų sektorių. Telekomunikacijų reguliavimo tarnybos tyrimas rodo, kad 99 proc. gyventojų turi mobilų telefoną, o 11 proc. - ne mažiau kaip du.
Taip pat įdomu, kad Bahreine yra net 15 universitetų (14 iš jų - privatūs). Bahreine 1000 gyventojų tenka 213 studentų.