Premjeras nepasirodė

Neva dėl užimtumo ir dėl to, kad privalo sugrįžti į Lietuvą dalyvauti socialdemokratų partijos suvažiavime, šokių šventę aplenkė Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Premjeras visai neseniai lankėsi JAV ir buvo sustojęs kaimyniniame San Franciske, tačiau į Los Andželą nenuvyko. Tai papiktino nemažai JAV lietuvių. Tiesa, šokėjus laišku pasveikino Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris. Neoficialiai buvo kalbama, kad pasigesta daugiau sveikinimų iš kitų svarbių JAV institucijų bei organizacijų.

Daug triukšmo dėl jidiš šokių

Pastaroji Tautinių šokių šventė taip pat išsiskyrė dar ir tuo, kad iki jai įvykstant, festivalis susilaukė daugiau nei įprastai žiniasklaidos dėmesio. Taip atsitiko po to, kai tuometinis Los Andželo Lietuvių bendruomenės pirmininkas Darius Udrys pasiūlė į šventę pakviesti jidiš šokėjus. Pasiūlymas buvo kategoriškai atmestas, D. Udrys pasitraukė iš užimamų pareigų, o įsiaudrinusių ir vieną, ir kitą pusę palaikančių diskusijų dalyvių kova persikėlė ne tik į lietuviškos, bet ir į Amerikos žydų žiniasklaidos puslapius.

,,Kas buvo, buvo. Mes daug miego praradome dėl to, – pasibaigus Tautinių šokių šventei ,,Vakarams“ sakė organizacinio komiteto pirmininkas Jurgis Joga. – Tas reikalas kažkaip užsibaigė, aš daugiau to spaudoje kelti nenorėjau. Viskas praėjo sklandžiai, pora žmonių priėję klausė, kas bus, ar kas demonstruos, bet nieko nebuvo.“

D. Udrys nuomonės nepakeitė

Savo ruožtu D. Udrys, paklaustas, ar nekilo mintis ginti savo idėjas protestuojant šventės prieigose, tvirtino, kad viskas, ką jis norėjo pasakyti, jau pasakyta.

,,Aš nepriklausau šokių grupei, o žiūrovu nebuvau, nes nesutinku su tuo, kaip šiurkščiai ir nedraugiškai šventės organizatoriai pernai sureagavo į siūlymą į šventę pakviesti žydus, turinčius lietuviškas šaknis“, – kalbėjo D. Udrys, aiškindamas, kodėl pasižiūrėti šokėjų neatėjo kaip žiūrovas.

Buvęs Los Andželo Lietuvių bendruomenės pirmininkas į klausimą, ar geriau tokia šventė, kokia įvyko negu jokios, atsakė retoriniu klausimu: ,,Ar geriau, jei gerbiame tik vyrus, bet ne moteris, negu nieko negerbti?“

Jis sakė dėl nieko, ką yra kalbėjęs spaudoje kitų tautų dalyvavimo lietuviškose šventėse klausimais, nesigailintis ir savo nuomonės, kad žydus vis dėlto pakviesti reikėjo, nepakeitė.

,,Manau, dar prie šio klausimo grįšime, spėju, kitoje šventėje Lietuvos mažumų grupės dalyvaus. Idėją palaiko pakankamai daug ir vis daugiau žmonių, ypač jaunų, augusių tolerantiškumo ir atvirumo dvasioje ir nelaikančių užantyje stereotipais arba tiesiog rasizmu pagrįstų akmenų“, – vylėsi D. Udrys.

Pradėjo su nuliu sąskaitoje

O organizacinio komiteto pirmininkas J. Joga nesidairė į ateitį ir siūlė džiaugtis tuo, kas jau padaryta. Jis teigė norįs pasididžiuoti kaliforniečių nuveiktu darbu.

,,Visi mūsų planai išsipildė su kaupu. Kai ruošėme šventę, mes jautėmės, kad Los Andželas yra mūsų namai, o visi atvykstantys į šventę – mūsų svečiai. Norėjosi juos tinkamai priimti. Nuomonės, kurias teko girdėti, labai teigiamos, žmonės sako, kad tai – geriausia šventė, kokia kada nors tik buvo. Dabar jau galime atsipūsti“, – iškart po organizatorių susirinkimo pirmadienį kalbėjo J. Joga.

Jis taip pat pabrėžė, kad pradėję su ,,nuliu centų banko sąskaitoje“, organizatoriai sugebėjo užbaigti renginį be skolų.

Dalyviai – ir iš Lietuvos

Be to, šventės meno vadovė Danguolė Varnienė, nors ir galėjo remtis Čikagos lietuvių patirtimi, neturėjo jokio pavyzdžio, kaip organizuoti tokį renginį Los Andžele.

,,Vis tik paaiškėjo, kad šventę galima suruošti už Čikagos ir Kanados ribų. Ar mes ruoštume kitą šventę – greičiausiai ne. Baisiai daug darbo, turime šeimas, savo darbus. Tai reikalauja labai daug laiko ir pasišventimo“, – kalbėjo J. Joga. Organizatorių teigimu, šventėje dalyvavo 1200 šokėjų ir per 3000 žiūrovų. Net trys kolektyvai atvyko iš Lietuvos. Iš Panevėžio atvykusiam ,,Grandinėlės“ kolektyvui tai jau ketvirtoji tokia šventė. Kaip sakė jos vadovė Zita Rimkuvienė, šokėjai labai džiaugiasi, kad išeivijoje vyksta tokio masto renginys. Vadovė taip pat dėkojo už galimybę pagyventi vietinių lietuvių šeimose ir iš arčiau susipažinti su jų gyvenimu.

,,Už tai padėka Vaidai Mikuckienei – jos iniciatyva buvo priimami ir apgyvendinami kolektyvai iš Lietuvo“ , – čia pat pastebėjo J. Joga.

Čikagiškė susigraudino

Rasos Norvilienės vadovaujama ,,Kalnapušė“ atkeliavo iš Nidos. ,,Nepaprastai nuostabi šventė, suorganizuota taip, kad žmonės per daug neišvargtų. Atvažiavome su gera nuotaika, ir ta nuotaika išliko nuo pirmos iki paskutinės minutės. Įdomu, kad žmonės Amerikoje iki šiol susirenka iš skirtingų valstijų ir sugeba šitaip kartu šokti ir linksmintis“, – mintimis dalijosi kolektyvo vadovė.

Su Čikagos ,,Klumpe“ Los Andžele šokusi Angelė Kavak tikino, kad organizatoriai savo darbą atliko nuostabiai ir ji esanti maloniai nustebinta bei sužavėta. ,,Mane pravirkdyti yra sunku, bet vakar aš žiūrėjau į šitą šventę ir verkiau. Man buvo taip graudu žiūrėti į tuos mažus vaikus, jaunimą. Buvo šokančių nuo visai mažų vaikų iki seniausių senelių“, – pažymėjo čikagiškė.

Lietuviai demonstravo vienybę

Be įvairių kartų lietuvių, suvažiavusių iš viso pasaulio, Los Andžele neapseita ir be žvaigždžių. Pasak A. Kavak, šventinę programą vedė garbinga viešnia – lietuvių kilmės Holivudo aktorė Rūta Lee.

A. Kavak taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šventėje ne tik nesijautė jokio susiskaldymo, bet, priešingai, – renginys spinduliavo vienybe. ,,Jautėsi pakylėjimas, vieningumas, susivienijusi tauta. Žmonės iš Lietuvos vietinių buvo sutikti labai entuziastingai“.

J. Joga, paklaustas, ar ilgai pavyks Tautinių šokių šventės tradiciją išlaikyti už Lietuvos ribų, buvo nusiteikęs optimistiškai.

,,Tai – pats didžiausias kultūrinis įvykis už Lietuvos ribų. Išlaikyti lietuvybę – svarbiausias dalykas. Mūsų vaikai šoka, tai labai svarbu. Kol vaikams yra įdomu, kol jie į lietuvišką veiklą ,,įsivėlę“, tol ta veikla tęsis“, – sakė šventės organizatorių atstovas.