Seinų lietuviai jaučiasi skriaudžiami

 (83)
Lenkijos lietuviai tikisi, kad Lenkijai priėmus tautinių mažumų įstatymą, pagerės santykiai su vietos valdžia, praneša LTV naujienų tarnyba. Jų didžiausias rūpestis, kad vietos valdžia pripažintų ir tinkamai padėtų išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą.

Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovai sako, jog Seinų krašte viskas, kas susiję su lietuvių kultūros paveldo išsaugojimu, sunkiai skinasi kelią. Čia buvusioje Seinų kunigų seminarijoje mokėsi lietuvybės puoselėtojas Vincas Kudirka, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, Bažnyčioje laisvės idėjas skleidė vyskupas Antanas Baranauskas.

„Nėra nė vieno gatvės pavadinimo, kuris žymėtų, kad čia gyveno lietuviai. Niekur neminima apie lietuvišką paveldą“, – tvirtino Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė.

Viena didžiausių problemų buvo tai, kad iki praėjusių metų pabaigos Lenkija nebuvo priėmusi Tautinių mažumų įstatymo. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovų, pagal dabar jau veikiantį įstatymą, Lenkijos valstybė privalo rūpintis tautinių mažumų švietimo problemomis, kultūros paveldo išsaugojimu.

„Šiuo metu yra signalų iš naujos valdžios, kad bandoma stebėti, kaip tas įstatymas vykdomas savivaldybėse. Tai nuteikia optimistiškai, o kaip bus toliau – sunku pasakyti“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Petras Maksimavičius.

Tačiau, pasak Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, jau daugiau nei dveji metai su vietos Bažnyčios valdžia nesusikalbama dėl Berznykų kapinių.

Lenkai ten, šalia paminklo lietuvių kariams, žuvusiems kovose su lenkais 1920 m., atminti, pastatė dar vieną paminklą, ant kurio užrašas: „Nuo draugijos „Panerių šeima“ – tūkstančiams lenkų, nužudytų Paneriuose, atminti, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą nužudė lietuvių šauliai, bendradarbiavę su naciais“.

„Manau, kad mes turėtume atsisakyti abipusių įžeidžiančių užrašų ar paminklų. Pats laikas susitarti, o ne tiktai deklaruoti didžiulę draugystę, reikia parodyti tą konkrečiais, mažais darbeliais. Berznyko kapinių ir paminklų sutvarkymas, aš manau, yra pirmas darbas, kuriuo galima parodyti autentišką darbą ir draugystę“, – sakė I. Gasperavičiūtė.

Ir diplomatai, ir vietos lietuviai tikisi, kad naujai priimtas tautinių mažumų Lenkijoje įstatymas privers keisti vietos valdžios požiūrį į lietuvių tautinę mažumą, čia gyvenančią savo etninėse žemėse. Kitą savaitę Seinuose lankysis Lietuvos Seimo pirmininko vadovaujama delegacija, kuri susitiks su vietos valdžia ir aptars lietuvių bendruomenei rūpimus klausimus.

www.lrt.lt
Registruoti (0) Anonimiški (83)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuviai svetur

Viršūnę pasiekė darydamas tai, ką pasaulyje moka vienetai specialiai DELFI (33)

Kai Gediminas Pavlovičius cirko arenoje demonstruoja triukus, salė nuščiūva, o paskui iš įtampos ima aikčioti. Lietuviui pavyko pasiekti karjeros cirke viršūnę: cirko ekvilibristas dirbo garsiajame „Cirque de Soleil“, o dabar su įvairiomis trupėmis gastroliuoja po pasaulį.

Sugrąžinti išeivius į Lietuvą: verta stengtis ir dėl vieno žmogaus (28)

Balandžio 18 d. Kopenhagoje (Danija) vyko šeštoji „Backto.lt“ („Atgal į Lietuvą“) konferencija, skirta išeivijos lietuviams. Po panašios konferencijos Stokholme trys dalyviai gavo pasiūlymus grįžti į Lietuvą dirbti, todėl darbdaviai tiki, kad tokie susitikimai padės grąžinti į Lietuvą daugiau jaunų žmonių.

Anglijoje kankintos sekso vergės išpažintis: pirmas vyras mane palaužė (218)

„Nesveiki, ištvirkę idiotai darė su manim, ką norėjo. Manau, kartais jie manęs net nenorėdavo, jiems tiesiog buvo smagu stebėti, kiek dar aš atlaikysiu“, – savo pasakojimą „Tiesai“ apie Anglijoje patirtus kankinimus pradėjo Miglė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.).

Emigrantės istorija: kardinalūs pokyčiai atnešė sėkmę (50)

Tai dar viena lietuvės merginos sėkmės istorija, kuri, stereotipiškai mąstant, turėjo būti toli gražu nedžiuginanti. 29-erių Ieva pasielgė netikėtai ir kardinaliai pakeitė savo gyvenimą: prieš ketverius metus ji išėjo iš prestižinio darbo viename iš Lietuvos bankų, kur užėmė geras pareigas, išsiskyrė su vaikinu ir nemokėdama anglų kalbos išvyko į Angliją.

Į Italiją išvyko vilioti vyrų: algą gaudavau už pokalbius su mylimuoju (169)

Vos išėjusi iš vaikų namų Kaune, Eglė išvyko į Italiją dirbti konsumatore. Jei ne staiga atsiradę jausmai klientui, nežinia, kuo tai būtų pasibaigę. „Viršininkas tau iš karto pasako, kad negali įsimyleti. Bet tą kartą paleidau jausmus. Aš įsimylėjau“, – LRT Televizijos laidai „Emigrantai“ sako Eglė.