Seinų lietuviai jaučiasi skriaudžiami

 (83)
Lenkijos lietuviai tikisi, kad Lenkijai priėmus tautinių mažumų įstatymą, pagerės santykiai su vietos valdžia, praneša LTV naujienų tarnyba. Jų didžiausias rūpestis, kad vietos valdžia pripažintų ir tinkamai padėtų išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą.
Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovai sako, jog Seinų krašte viskas, kas susiję su lietuvių kultūros paveldo išsaugojimu, sunkiai skinasi kelią. Čia buvusioje Seinų kunigų seminarijoje mokėsi lietuvybės puoselėtojas Vincas Kudirka, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, Bažnyčioje laisvės idėjas skleidė vyskupas Antanas Baranauskas.

„Nėra nė vieno gatvės pavadinimo, kuris žymėtų, kad čia gyveno lietuviai. Niekur neminima apie lietuvišką paveldą“, – tvirtino Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė.

Viena didžiausių problemų buvo tai, kad iki praėjusių metų pabaigos Lenkija nebuvo priėmusi Tautinių mažumų įstatymo. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovų, pagal dabar jau veikiantį įstatymą, Lenkijos valstybė privalo rūpintis tautinių mažumų švietimo problemomis, kultūros paveldo išsaugojimu.

„Šiuo metu yra signalų iš naujos valdžios, kad bandoma stebėti, kaip tas įstatymas vykdomas savivaldybėse. Tai nuteikia optimistiškai, o kaip bus toliau – sunku pasakyti“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Petras Maksimavičius.

Tačiau, pasak Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, jau daugiau nei dveji metai su vietos Bažnyčios valdžia nesusikalbama dėl Berznykų kapinių.

Lenkai ten, šalia paminklo lietuvių kariams, žuvusiems kovose su lenkais 1920 m., atminti, pastatė dar vieną paminklą, ant kurio užrašas: „Nuo draugijos „Panerių šeima“ – tūkstančiams lenkų, nužudytų Paneriuose, atminti, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą nužudė lietuvių šauliai, bendradarbiavę su naciais“.

„Manau, kad mes turėtume atsisakyti abipusių įžeidžiančių užrašų ar paminklų. Pats laikas susitarti, o ne tiktai deklaruoti didžiulę draugystę, reikia parodyti tą konkrečiais, mažais darbeliais. Berznyko kapinių ir paminklų sutvarkymas, aš manau, yra pirmas darbas, kuriuo galima parodyti autentišką darbą ir draugystę“, – sakė I. Gasperavičiūtė.

Ir diplomatai, ir vietos lietuviai tikisi, kad naujai priimtas tautinių mažumų Lenkijoje įstatymas privers keisti vietos valdžios požiūrį į lietuvių tautinę mažumą, čia gyvenančią savo etninėse žemėse. Kitą savaitę Seinuose lankysis Lietuvos Seimo pirmininko vadovaujama delegacija, kuri susitiks su vietos valdžia ir aptars lietuvių bendruomenei rūpimus klausimus.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Lietuviai svetur

Emigrantės istorija: dirbo Anglijoje prie „pragaro mašinos“, o dabar – sėkminga verslininkė (110)

Alytiškė Rima Ratkevičienė nuo mažens norėjo dirbti su vaikais ir būti mokytoja, tačiau gyvenimas pasisuko kiek kita vaga. Po ilgų ir sunkių metų, praleistų Anglijos laukuose, grįžusi į Lietuvą ji atrado save – įkūrė valandinės auklės paslaugas teikiančią studiją.

Lietuvių getai Anglijoje: čia kaip Lietuva – yra visko, ko mums reikia, ir nereikia mokėti kalbos (252)

Londonas ir kiti D. Britanijos didmiesčiai diktuoja savas taisykles, ir joms paklūsta ne tik vietiniai gyventojai, bet ir emigrantai. O kaip atvykėliai kuriasi mažesniuose Jungtinės Karalystės miestuose?

Kreipiasi į pasaulio lietuvius: jūs nulemsite pusę naujo Seimo sudėties (168)

Gausūs pasaulio lietuvių balsai (arba jų nebuvimas) nulems net pusę naujo Seimo sudėties, akcentuoja Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB). Kaip teigiama PLB pranešime, užsienyje gyvenantiems lietuviams svarbu kuo aktyviau registruotis būsimiems rinkimams ir atsakingai balsuoti. Registracijos laikas baigiasi jau už 5 dienų.

Paskelbtas nedraugiškiausių pasaulio šalių emigrantams sąrašas (60)

Organizacija „InterNations“ atliko kasmetinę apklausą „The Expat Insider“, jos metu paaiškėjo nedraugiškiausios šalys emigrantams. Sąrašo viršuje – Kuveitas, Saudo Arabija ir Čekija.

Emigracijos užkratas Lietuvoje perkopė bet kokius protingumo kriterijus: dar yra kam emigruoti (459)

Nepavykstant tiksliai suskaičiuoti, kiek mūsiškių emigravo iš Lietuvos, kur kas sunkiau apibendrinti dar vieną grupę šalies gyventojų – žmonių, norinčių, tačiau dėl įvairiausių priežasčių negalinčių išvažiuoti. O tokių toli ieškoti nereikia. Ir jeigu jie galiausiai apsispręstų palikti namus, juokai būtų menki.