Seinų lietuviai jaučiasi skriaudžiami

 (83)

Lenkijos lietuviai tikisi, kad Lenkijai priėmus tautinių mažumų įstatymą, pagerės santykiai su vietos valdžia, praneša LTV naujienų tarnyba. Jų didžiausias rūpestis, kad vietos valdžia pripažintų ir tinkamai padėtų išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą.

Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovai sako, jog Seinų krašte viskas, kas susiję su lietuvių kultūros paveldo išsaugojimu, sunkiai skinasi kelią. Čia buvusioje Seinų kunigų seminarijoje mokėsi lietuvybės puoselėtojas Vincas Kudirka, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, Bažnyčioje laisvės idėjas skleidė vyskupas Antanas Baranauskas.

„Nėra nė vieno gatvės pavadinimo, kuris žymėtų, kad čia gyveno lietuviai. Niekur neminima apie lietuvišką paveldą“, – tvirtino Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė.

Viena didžiausių problemų buvo tai, kad iki praėjusių metų pabaigos Lenkija nebuvo priėmusi Tautinių mažumų įstatymo. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovų, pagal dabar jau veikiantį įstatymą, Lenkijos valstybė privalo rūpintis tautinių mažumų švietimo problemomis, kultūros paveldo išsaugojimu.

„Šiuo metu yra signalų iš naujos valdžios, kad bandoma stebėti, kaip tas įstatymas vykdomas savivaldybėse. Tai nuteikia optimistiškai, o kaip bus toliau – sunku pasakyti“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Petras Maksimavičius.

Tačiau, pasak Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, jau daugiau nei dveji metai su vietos Bažnyčios valdžia nesusikalbama dėl Berznykų kapinių.

Lenkai ten, šalia paminklo lietuvių kariams, žuvusiems kovose su lenkais 1920 m., atminti, pastatė dar vieną paminklą, ant kurio užrašas: „Nuo draugijos „Panerių šeima“ – tūkstančiams lenkų, nužudytų Paneriuose, atminti, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą nužudė lietuvių šauliai, bendradarbiavę su naciais“.

„Manau, kad mes turėtume atsisakyti abipusių įžeidžiančių užrašų ar paminklų. Pats laikas susitarti, o ne tiktai deklaruoti didžiulę draugystę, reikia parodyti tą konkrečiais, mažais darbeliais. Berznyko kapinių ir paminklų sutvarkymas, aš manau, yra pirmas darbas, kuriuo galima parodyti autentišką darbą ir draugystę“, – sakė I. Gasperavičiūtė.

Ir diplomatai, ir vietos lietuviai tikisi, kad naujai priimtas tautinių mažumų Lenkijoje įstatymas privers keisti vietos valdžios požiūrį į lietuvių tautinę mažumą, čia gyvenančią savo etninėse žemėse. Kitą savaitę Seinuose lankysis Lietuvos Seimo pirmininko vadovaujama delegacija, kuri susitiks su vietos valdžia ir aptars lietuvių bendruomenei rūpimus klausimus.

www.lrt.lt
 
83
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuviai svetur

Emigrantas įvardijo didžiausią svetur dirbančių tautiečių problemą (286)

2014 rugsėjo mėn. 22 d. 18:27
Lietuvoje daug ką išbandęs ir vis suklupdavęs Kazimieras Vokietijoje gavo viską – ir turtingą gyvenimą, ir pripažinimą.

Tikra istorija: iš go-go šokėjos virto pamaldžia musulmone (208)

2014 rugsėjo mėn. 21 d. 19:25
„Buvau tarsi žuvelė, kurią išmeta į krantą ir kuri nežino, kurioje pusėje vanduo, kuria kryptimi plekšentis, kad atsidurtų ten, kur saugu. Ir islamas man tiesiog davė kryptį. Pasijutau pagaliau esanti namuose. [...] Dabar laikausi, kad neapsiverkčiau, nes labai emocionali situacija, kai pasijauti išduotas, nereikalingas ir žmonės, kurių nepažinojai, ištiesia tau ranką“, – pasakoja lietuvė Daiva Keršytė, kažkada Lietuvoje gyvenusi audringą gyvenimą, o Londone tapusi musulmone.

Lietuvis vegetaras anglus maitina kiaulienos kepsniais (67)

2014 rugsėjo mėn. 21 d. 00:05
Konstantinas Kuznecovas
Asmeninio archyvo nuotr.
Konstantinas Kuznecovas (33 m.) – žmogus, mėgstantis daryti staigmenas. Mielai sutikęs duoti interviu „Tiesos“ žurnalistę jis pasitiko pasiruošęs – iškepęs didžiulį jautienos kepsnį jis pakvietė prieš pokalbį jį suvalgyti.

Kaip agresyvus nusikaltėlis tapo verslininku švaria reputacija (156)

2014 rugsėjo mėn. 17 d. 17:11
Eduardas Gaulia
Stopkadras
„Verkti išmokau Anglijoje“, – sako Eduardas Gaulia, nes anksčiau, kai gyveno Lietuvoje, pats sau priminė ne žmogų, o bejausmį žvėrį, kuriuo visi šlykštėjosi. Štai kodėl jis nuo viso to pabėgo. Net pasikeitė pavardę, kad su praeities nuodėmėmis niekas nesietų.

Emigrantė: tokius dalykus mums Lietuvoje labai sunku įsivaizduoti (171)

2014 rugsėjo mėn. 16 d. 17:21
Jolita Herlyn
Stopkadras
„Mes ėjome pirkti gėlių jo draugo žmonai ir aš pajutau, kad nusileidžia meilė. Tai buvo toks keistas pojūtis. Galvojau, kaip taip gali būti, kad žinau konkrečius metrus ir centimetrus, kada nusileidžia šitas jausmas“, – pasakoja Jolita Herlyn, kurią pažintis su vokiečiu Svenu iš Klaipėdos per Daniją atvedė iki Vokietijos.