Seinų lietuviai jaučiasi skriaudžiami

 (83)
Lenkijos lietuviai tikisi, kad Lenkijai priėmus tautinių mažumų įstatymą, pagerės santykiai su vietos valdžia, praneša LTV naujienų tarnyba. Jų didžiausias rūpestis, kad vietos valdžia pripažintų ir tinkamai padėtų išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą.

Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovai sako, jog Seinų krašte viskas, kas susiję su lietuvių kultūros paveldo išsaugojimu, sunkiai skinasi kelią. Čia buvusioje Seinų kunigų seminarijoje mokėsi lietuvybės puoselėtojas Vincas Kudirka, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, Bažnyčioje laisvės idėjas skleidė vyskupas Antanas Baranauskas.

„Nėra nė vieno gatvės pavadinimo, kuris žymėtų, kad čia gyveno lietuviai. Niekur neminima apie lietuvišką paveldą“, – tvirtino Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė.

Viena didžiausių problemų buvo tai, kad iki praėjusių metų pabaigos Lenkija nebuvo priėmusi Tautinių mažumų įstatymo. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovų, pagal dabar jau veikiantį įstatymą, Lenkijos valstybė privalo rūpintis tautinių mažumų švietimo problemomis, kultūros paveldo išsaugojimu.

„Šiuo metu yra signalų iš naujos valdžios, kad bandoma stebėti, kaip tas įstatymas vykdomas savivaldybėse. Tai nuteikia optimistiškai, o kaip bus toliau – sunku pasakyti“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Petras Maksimavičius.

Tačiau, pasak Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, jau daugiau nei dveji metai su vietos Bažnyčios valdžia nesusikalbama dėl Berznykų kapinių.

Lenkai ten, šalia paminklo lietuvių kariams, žuvusiems kovose su lenkais 1920 m., atminti, pastatė dar vieną paminklą, ant kurio užrašas: „Nuo draugijos „Panerių šeima“ – tūkstančiams lenkų, nužudytų Paneriuose, atminti, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą nužudė lietuvių šauliai, bendradarbiavę su naciais“.

„Manau, kad mes turėtume atsisakyti abipusių įžeidžiančių užrašų ar paminklų. Pats laikas susitarti, o ne tiktai deklaruoti didžiulę draugystę, reikia parodyti tą konkrečiais, mažais darbeliais. Berznyko kapinių ir paminklų sutvarkymas, aš manau, yra pirmas darbas, kuriuo galima parodyti autentišką darbą ir draugystę“, – sakė I. Gasperavičiūtė.

Ir diplomatai, ir vietos lietuviai tikisi, kad naujai priimtas tautinių mažumų Lenkijoje įstatymas privers keisti vietos valdžios požiūrį į lietuvių tautinę mažumą, čia gyvenančią savo etninėse žemėse. Kitą savaitę Seinuose lankysis Lietuvos Seimo pirmininko vadovaujama delegacija, kuri susitiks su vietos valdžia ir aptars lietuvių bendruomenei rūpimus klausimus.

www.lrt.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuviai svetur

JK lietuvių jaunimo sąjunga metus pradėjo su įspūdingais užmojais (5)

Pirmąją vasario savaitę Lietuvos Respublikos ambasadoje Londone surengtas metinis Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS) suvažiavimas – svarbus įvykis ne tik ilgalaikiams, bet ir naujai išrinktiems organizacijos nariams.

Emigravusios mokytojos istorija: pradėjo nuo mokyklos valymo, bet tikslas – jau netoli (79)

Anglijoje gyvenanti Sandra Tamkuvienė sako nepažįstanti nė vieno žmogaus, kuriam emigracija būtų lengva. Ji su šeima nuomojasi gražų namą tarp Liverpulio ir Mančesterio esančiame Boltono mieste. Moteris „Emigrantams“ sako, kad yra laiminga, nes užtenka ir pinigų, ir artimųjų meilės. Tačiau, jeigu viskas, ką turi, būtų ne Anglijoje, o gimtojoje Ariogaloje, šypsotųsi daug dažniau.

Britų turtuoliui skyrybos su lietuvaite kainavo brangiai už jos „blizgučius“ mokėdavo įspūdingas sumas (246)

Buvusi santechnikos magnato mylimoji pareiškė turinti teisę į judviejų antrą namą, esantį Sobridžverto miestelyje. Pasak jos, tai buvo jo „dovana“ jai, rašo telegraph.co.uk.

Būti emigrantu. Daugiavaikė mama laimę rado Norvegijoje: iš manęs pirmiausiai turėtų atimti vaikus (274)

Marijampolės rajono mokyklos pedagogė Reda Karpavičienė iš Lietuvos išvyko prieš dešimt metų. Darbo pasiūlymą gavęs vyras su savimi į Norvegiją išsivežė žmoną ir šešis jųdviejų vaikus. Kaip sako Reda, Lietuvoje iš mokytojos atlyginimo ji nebūtų sugebėjusi užauginti vaikų ir išleisti jų į mokslus, be to, jautė nuolatinį žeminimą, jog jos šeima – daugiavaikė.

Australų migracija į Naująją Zelandiją pasiekė naujas aukštumas (1)

Pareigūnai pranešė, kad pirmą kartą per 24 metus daugiau žmonių persikelia gyventi iš Australijos į Naująją Zelandiją nei atvirkščiai. Apie tai praneša BBC.