Seinų lietuviai jaučiasi skriaudžiami

 (83)
Lenkijos lietuviai tikisi, kad Lenkijai priėmus tautinių mažumų įstatymą, pagerės santykiai su vietos valdžia, praneša LTV naujienų tarnyba. Jų didžiausias rūpestis, kad vietos valdžia pripažintų ir tinkamai padėtų išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą.

Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovai sako, jog Seinų krašte viskas, kas susiję su lietuvių kultūros paveldo išsaugojimu, sunkiai skinasi kelią. Čia buvusioje Seinų kunigų seminarijoje mokėsi lietuvybės puoselėtojas Vincas Kudirka, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, Bažnyčioje laisvės idėjas skleidė vyskupas Antanas Baranauskas.

„Nėra nė vieno gatvės pavadinimo, kuris žymėtų, kad čia gyveno lietuviai. Niekur neminima apie lietuvišką paveldą“, – tvirtino Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė.

Viena didžiausių problemų buvo tai, kad iki praėjusių metų pabaigos Lenkija nebuvo priėmusi Tautinių mažumų įstatymo. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovų, pagal dabar jau veikiantį įstatymą, Lenkijos valstybė privalo rūpintis tautinių mažumų švietimo problemomis, kultūros paveldo išsaugojimu.

„Šiuo metu yra signalų iš naujos valdžios, kad bandoma stebėti, kaip tas įstatymas vykdomas savivaldybėse. Tai nuteikia optimistiškai, o kaip bus toliau – sunku pasakyti“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Petras Maksimavičius.

Tačiau, pasak Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, jau daugiau nei dveji metai su vietos Bažnyčios valdžia nesusikalbama dėl Berznykų kapinių.

Lenkai ten, šalia paminklo lietuvių kariams, žuvusiems kovose su lenkais 1920 m., atminti, pastatė dar vieną paminklą, ant kurio užrašas: „Nuo draugijos „Panerių šeima“ – tūkstančiams lenkų, nužudytų Paneriuose, atminti, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą nužudė lietuvių šauliai, bendradarbiavę su naciais“.

„Manau, kad mes turėtume atsisakyti abipusių įžeidžiančių užrašų ar paminklų. Pats laikas susitarti, o ne tiktai deklaruoti didžiulę draugystę, reikia parodyti tą konkrečiais, mažais darbeliais. Berznyko kapinių ir paminklų sutvarkymas, aš manau, yra pirmas darbas, kuriuo galima parodyti autentišką darbą ir draugystę“, – sakė I. Gasperavičiūtė.

Ir diplomatai, ir vietos lietuviai tikisi, kad naujai priimtas tautinių mažumų Lenkijoje įstatymas privers keisti vietos valdžios požiūrį į lietuvių tautinę mažumą, čia gyvenančią savo etninėse žemėse. Kitą savaitę Seinuose lankysis Lietuvos Seimo pirmininko vadovaujama delegacija, kuri susitiks su vietos valdžia ir aptars lietuvių bendruomenei rūpimus klausimus.

www.lrt.lt
Užsienio naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuviai svetur

Sukrečianti lietuvio drama: aistra vos nenuvedė į mirtį (13)

Vieną pavasario dieną „Tiesos” redakciją pasiekė jauno vaikino pagalbos šauksmas. Vygandas Šlioža kreipėsi pagalbos, nes tikėjo, kad vieną dieną jis ir vėl galės valdyti bent rankų pirštus. Vaikino užsidegimas užkrėtė. Po pokalbio su straipsnio herojumi sunku buvo patikėti, kaip prikaustytas prie lovos žmogus, kuriam siaubingos avarijos metu lūžo kaklo slanksteliai, gali turėti tiek noro kabintis į gyvenimą.

Lietuvis apie egzotišką šalį: čia moterims leidžiama važiuoti per raudoną (28)

Jau metus lietuvis Jaunius (26m.) gyvena vienoje iš kontrastingiausių pasaulio šalių. Į Pietų Afrikos Respubliką (PAR) drąsus jaunuolis išvyko darbo reikalais. Vasaros saule besilepinantis vaikinas „Tiesai“ pasakojo apie šią tolimą šalį, kur kontrastai rėžia akį kalbant apie ir apie gamtą, ir apie kasdienybę, ir apie žmones.

Lietuvė Kipre: svetima šalis myli labiau nei tėvynė (240)

Septynerius metus Kipre gyvenanti lietuvė Dalia Gruzdienė, palikusi Lietuvoje vyrą ir butą, grįžti į tėvynę kol kas neplanuoja. Ji sako, kad svetima valstybė savo darbuotojais rūpinasi labiau nei Lietuva: „Jei gaunu 1000 eurų algą, man, kaip niekur nieko, moka 600 eurų pašalpą ir neklausia, ar ieškausi darbo, ar neieškau, kodėl neieškau.“

Lietuvė rado aukso gyslą: pakliuvę į bėdą, emigrantai būriais plaukia pas ją (61)

Justina Kalkauskaitė-Vasiliauskienė – jauna, aktyvi ir ryžtinga lietuvė, kuri užsibrėžto tikslo siekia ramiai ir apgalvotai. Kaip ir daugelis, į Jungtinę Karalystę (JK) atvykusi vos keliems mėnesiams užsidirbti vasaros atostogų metu, čia pasiliko ir netgi sugalvojo, kuo galėtų būti naudinga šalyje gyvenantiems tautiečiams. 28-erių merginos pateikta idėja patikėjo ir britai darbdaviai, kurie ir ėmėsi plėtoti verslo pasiūlymą.

Rytų Londone verslaujantiems lietuviams – skaudi susidūrimų su vietiniais banditais patirtis (33)

Per Londoną nusiritusi lietuviškų parduotuvių apiplėšimų banga, pridariusi milžiniškų nuostolių ir įbauginusi vietos prekybininkus, nuslūgo. Nors įtariamieji – jau už grotų, nukentėję verslininkai TIESAI teigė, kad ši itin nemaloni patirtis juos, kai ko išmokė.