Seinų lietuviai jaučiasi skriaudžiami

 (83)
Lenkijos lietuviai tikisi, kad Lenkijai priėmus tautinių mažumų įstatymą, pagerės santykiai su vietos valdžia, praneša LTV naujienų tarnyba. Jų didžiausias rūpestis, kad vietos valdžia pripažintų ir tinkamai padėtų išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą.

Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovai sako, jog Seinų krašte viskas, kas susiję su lietuvių kultūros paveldo išsaugojimu, sunkiai skinasi kelią. Čia buvusioje Seinų kunigų seminarijoje mokėsi lietuvybės puoselėtojas Vincas Kudirka, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, Bažnyčioje laisvės idėjas skleidė vyskupas Antanas Baranauskas.

„Nėra nė vieno gatvės pavadinimo, kuris žymėtų, kad čia gyveno lietuviai. Niekur neminima apie lietuvišką paveldą“, – tvirtino Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė.

Viena didžiausių problemų buvo tai, kad iki praėjusių metų pabaigos Lenkija nebuvo priėmusi Tautinių mažumų įstatymo. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovų, pagal dabar jau veikiantį įstatymą, Lenkijos valstybė privalo rūpintis tautinių mažumų švietimo problemomis, kultūros paveldo išsaugojimu.

„Šiuo metu yra signalų iš naujos valdžios, kad bandoma stebėti, kaip tas įstatymas vykdomas savivaldybėse. Tai nuteikia optimistiškai, o kaip bus toliau – sunku pasakyti“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Petras Maksimavičius.

Tačiau, pasak Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, jau daugiau nei dveji metai su vietos Bažnyčios valdžia nesusikalbama dėl Berznykų kapinių.

Lenkai ten, šalia paminklo lietuvių kariams, žuvusiems kovose su lenkais 1920 m., atminti, pastatė dar vieną paminklą, ant kurio užrašas: „Nuo draugijos „Panerių šeima“ – tūkstančiams lenkų, nužudytų Paneriuose, atminti, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą nužudė lietuvių šauliai, bendradarbiavę su naciais“.

„Manau, kad mes turėtume atsisakyti abipusių įžeidžiančių užrašų ar paminklų. Pats laikas susitarti, o ne tiktai deklaruoti didžiulę draugystę, reikia parodyti tą konkrečiais, mažais darbeliais. Berznyko kapinių ir paminklų sutvarkymas, aš manau, yra pirmas darbas, kuriuo galima parodyti autentišką darbą ir draugystę“, – sakė I. Gasperavičiūtė.

Ir diplomatai, ir vietos lietuviai tikisi, kad naujai priimtas tautinių mažumų Lenkijoje įstatymas privers keisti vietos valdžios požiūrį į lietuvių tautinę mažumą, čia gyvenančią savo etninėse žemėse. Kitą savaitę Seinuose lankysis Lietuvos Seimo pirmininko vadovaujama delegacija, kuri susitiks su vietos valdžia ir aptars lietuvių bendruomenei rūpimus klausimus.

www.lrt.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuviai svetur

Pasakojimas apie Omaną: yra tradicijų, kurių reikia laikytis specialiai DELFI (30)

Kaip tau patiko Omanas? Kai manęs to paklausia, aš dažniausiai negaliu tinkamai atsakyti. Jei pasakau trumpai – patiko, žmogui atrodo, kad tingiu pasakoti. Jei pradedu pasakoti, man pasirodo, kad pašnekovas tingi klausyti.

Emigrantas: apie šią šalį girdėjau labai blogų atsiliepimų (108)

Nesaugių situacijų būna ir Pietų Afrikoje, bet ten tiek daug nusikaltimų, kaip Lietuvoje, tikrai nėra, LRT Radijui sako 12 metų Pietų Afrikos Respublikoje gyvenantis Gintaras Ulevičius.

Britai kratosi visų bedarbių migrantų: kas laukia lietuvių? (47)

Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretorė Theresa May dar kartą pareikalavo riboti laisvą darbo jėgos judėjimą Europos Sąjungoje (ES).

Gotlando saloje atidengta memorialinė lenta legendinio komunikato sukakčiai paminėti (1)

Šiais metais toliau minint Lietuvos valstybingumo atkūrimo 25-metį, rugpjūčio 21 d. Švedijos Gotlando salos Katthammarsvik vietovėje esančiame Katthamragarden dvare buvo pagerbtas prieš 26 metus vykęs istorinis susitikimas, davęs impulsą Kovo 11-osios aktui.

Lietuvės pagalbos šauksmas iš Londono: viršininkė tautietė su mumis darė viską, ką norėjo (111)

57-erių lietuvaitės iš Londono pagalbos šauksmas „Tiesai“ skambėjo intriguojančiai: „Dirbau vienoje darbovietėje 6,5 metų, bet pareigas užėmus „lietuvaičių mafijos“ atstovei, buvau atleista iš darbo.“ Moteris iš darbo atleista už, anot teisininkų, vieną rimčiausių darbo sutarties pažeidimų, tačiau „Tiesos“ herojė įsitikinusi – tikroji atleidimo priežastis buvo jos nenoras atsakyti į intymius viršininko pasiūlymus.