Seinų lietuviai jaučiasi skriaudžiami

 (83)
Lenkijos lietuviai tikisi, kad Lenkijai priėmus tautinių mažumų įstatymą, pagerės santykiai su vietos valdžia, praneša LTV naujienų tarnyba. Jų didžiausias rūpestis, kad vietos valdžia pripažintų ir tinkamai padėtų išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą.

Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovai sako, jog Seinų krašte viskas, kas susiję su lietuvių kultūros paveldo išsaugojimu, sunkiai skinasi kelią. Čia buvusioje Seinų kunigų seminarijoje mokėsi lietuvybės puoselėtojas Vincas Kudirka, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, Bažnyčioje laisvės idėjas skleidė vyskupas Antanas Baranauskas.

„Nėra nė vieno gatvės pavadinimo, kuris žymėtų, kad čia gyveno lietuviai. Niekur neminima apie lietuvišką paveldą“, – tvirtino Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė.

Viena didžiausių problemų buvo tai, kad iki praėjusių metų pabaigos Lenkija nebuvo priėmusi Tautinių mažumų įstatymo. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovų, pagal dabar jau veikiantį įstatymą, Lenkijos valstybė privalo rūpintis tautinių mažumų švietimo problemomis, kultūros paveldo išsaugojimu.

„Šiuo metu yra signalų iš naujos valdžios, kad bandoma stebėti, kaip tas įstatymas vykdomas savivaldybėse. Tai nuteikia optimistiškai, o kaip bus toliau – sunku pasakyti“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Petras Maksimavičius.

Tačiau, pasak Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, jau daugiau nei dveji metai su vietos Bažnyčios valdžia nesusikalbama dėl Berznykų kapinių.

Lenkai ten, šalia paminklo lietuvių kariams, žuvusiems kovose su lenkais 1920 m., atminti, pastatė dar vieną paminklą, ant kurio užrašas: „Nuo draugijos „Panerių šeima“ – tūkstančiams lenkų, nužudytų Paneriuose, atminti, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą nužudė lietuvių šauliai, bendradarbiavę su naciais“.

„Manau, kad mes turėtume atsisakyti abipusių įžeidžiančių užrašų ar paminklų. Pats laikas susitarti, o ne tiktai deklaruoti didžiulę draugystę, reikia parodyti tą konkrečiais, mažais darbeliais. Berznyko kapinių ir paminklų sutvarkymas, aš manau, yra pirmas darbas, kuriuo galima parodyti autentišką darbą ir draugystę“, – sakė I. Gasperavičiūtė.

Ir diplomatai, ir vietos lietuviai tikisi, kad naujai priimtas tautinių mažumų Lenkijoje įstatymas privers keisti vietos valdžios požiūrį į lietuvių tautinę mažumą, čia gyvenančią savo etninėse žemėse. Kitą savaitę Seinuose lankysis Lietuvos Seimo pirmininko vadovaujama delegacija, kuri susitiks su vietos valdžia ir aptars lietuvių bendruomenei rūpimus klausimus.

www.lrt.lt
Užsienio naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuviai svetur

Lietuvių kapinės Londone: „Ilsėkitės ramybėje toli nuo savo Tėvynės“ (10)

„Ilsėkitės ramybėje toli nuo savo Tėvynės“, – toks užrašas pasitinka užsukus į Rytų Londone veikiančias Šv. Patriko katalikiškas kapines. Leitono rajone veikiančios kapinės tapo Amžino poilsio vieta ir šimtams lietuvių.

Jungtinės Karalystės lietuviai pasigenda informacijos, kas keistųsi įvykus „Brexit“ (67)

Artėjantis Jungtinės Karalystės referendumas dėl galimo išstojimo iš Europos Sąjungos neduoda ramybės ne tik „už“ arba „prieš“ pasitraukimą agituojantiems britų politikams. Svarbiu britų sprendimo domisi ir Londone įsikūrę lietuviai.

Po pragaro tėvynėje laimę Kipre radusi lietuvė: esu pasmerkta visų, išskyrus mamą (132)

Saulė, jūra, palmės, įdegę turistai, amžinai pilnos lauko kavinės ir romantiški saulėlydžiai – tokia Viduržemio jūroje esančios Kipro salos kasdienybė. Ten gyvena „Emigrantų“ reportažo herojė Inga. 29-erių moteris sako savo skaudžią istoriją pasakosianti pirmą ir paskutinį kartą ir prisiglaudžia prie savo vyro – irgi emigranto, musulmono iš Pakistano, vardu Irfanas. Pora susipažino, švelniai pasakius, netradiciškai: pas naują mylimąjį lietuvė tiesiog pabėgo, prieš tai gyvai nė karto jo nemačiusi.

Lietuvė atrado rojų pasaulio pakrašty: žmonių elgesys čia neįtikėtinas (108)

Su legendiniu Klaipėdos sportinių šokių kolektyvu „Žuvėdra“ Pasaulio ir Europos čempione tapusi ir už tai Prezidento Valdo Adamkaus valstybiniu ordinu apdovanota Inga Stebbing prieš 11 metų paliko Lietuvą ir išvyko ten, kur viskas atvirkščiai – į Didžiąją Britaniją. O paskui moters keliai pasuko ten, kur viskas atvirkščiai kvadratu.

Į Vokietiją emigravusiems lietuviams ruošiamas nemalonus sprendimas (353)

Vokietija ketvirtadienį pasiūlė apriboti socialines išmokas imigrantams iš Europos Sąjungos valstybių – po to, kai Didžioji Britanija išsiderėjo teisę nustatyti tokius suvaržymus pagal prieštaringai vertinamą jos ryšių su Bendrija reformų paketą.