Seinų lietuviai jaučiasi skriaudžiami

 (83)
Lenkijos lietuviai tikisi, kad Lenkijai priėmus tautinių mažumų įstatymą, pagerės santykiai su vietos valdžia, praneša LTV naujienų tarnyba. Jų didžiausias rūpestis, kad vietos valdžia pripažintų ir tinkamai padėtų išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą.

Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovai sako, jog Seinų krašte viskas, kas susiję su lietuvių kultūros paveldo išsaugojimu, sunkiai skinasi kelią. Čia buvusioje Seinų kunigų seminarijoje mokėsi lietuvybės puoselėtojas Vincas Kudirka, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, Bažnyčioje laisvės idėjas skleidė vyskupas Antanas Baranauskas.

„Nėra nė vieno gatvės pavadinimo, kuris žymėtų, kad čia gyveno lietuviai. Niekur neminima apie lietuvišką paveldą“, – tvirtino Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė.

Viena didžiausių problemų buvo tai, kad iki praėjusių metų pabaigos Lenkija nebuvo priėmusi Tautinių mažumų įstatymo. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovų, pagal dabar jau veikiantį įstatymą, Lenkijos valstybė privalo rūpintis tautinių mažumų švietimo problemomis, kultūros paveldo išsaugojimu.

„Šiuo metu yra signalų iš naujos valdžios, kad bandoma stebėti, kaip tas įstatymas vykdomas savivaldybėse. Tai nuteikia optimistiškai, o kaip bus toliau – sunku pasakyti“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Petras Maksimavičius.

Tačiau, pasak Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, jau daugiau nei dveji metai su vietos Bažnyčios valdžia nesusikalbama dėl Berznykų kapinių.

Lenkai ten, šalia paminklo lietuvių kariams, žuvusiems kovose su lenkais 1920 m., atminti, pastatė dar vieną paminklą, ant kurio užrašas: „Nuo draugijos „Panerių šeima“ – tūkstančiams lenkų, nužudytų Paneriuose, atminti, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą nužudė lietuvių šauliai, bendradarbiavę su naciais“.

„Manau, kad mes turėtume atsisakyti abipusių įžeidžiančių užrašų ar paminklų. Pats laikas susitarti, o ne tiktai deklaruoti didžiulę draugystę, reikia parodyti tą konkrečiais, mažais darbeliais. Berznyko kapinių ir paminklų sutvarkymas, aš manau, yra pirmas darbas, kuriuo galima parodyti autentišką darbą ir draugystę“, – sakė I. Gasperavičiūtė.

Ir diplomatai, ir vietos lietuviai tikisi, kad naujai priimtas tautinių mažumų Lenkijoje įstatymas privers keisti vietos valdžios požiūrį į lietuvių tautinę mažumą, čia gyvenančią savo etninėse žemėse. Kitą savaitę Seinuose lankysis Lietuvos Seimo pirmininko vadovaujama delegacija, kuri susitiks su vietos valdžia ir aptars lietuvių bendruomenei rūpimus klausimus.

www.lrt.lt
Registruoti (0) Anonimiški (83)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuviai svetur

Viename pavojingiausių miestų pasaulyje gyvenusi emigrantė: neištvėrėme

Kaunietės Vaidos Dilbaitės vyrui Pietų Afrikos Respublika (PAR) tebuvo vienintelė galimybė per ekonominę krizę dirbti pagal specialybę.

Į Lietuvą iš Norvegijos grįžo vaikų netekusi pora (342)

Į gimtinę grįžo nesėkmingai savo vaikus iš Norvegijos vaikų teisių tarnybos mėginusi pagrobti lietuvių pora.

Airijos lietuviai atšventė Jonines (9)

Nuo senų laikų trumpiausia metų naktis - mistikos naktis. Ar gali likti tokią naktį namie? Tikrai ne . Todėl ir mes nusprendėme, jei jau švęsti, tai švęsti, rašo Airijos lietuviai.

Škotijoje kavinei vadovaujanti emigrantė: lietuvis lietuviui gerklę gali perkąsti (82)

Beveik prieš devynerius metus, būdama 21-erių, lietuvė Lina į Škotiją atvyko trumpam – užsidirbti studijoms Lietuvoje. Ir ji – vis dar Škotijoje. Tačiau joje „Emigrantų“ pašnekovę sulaikė ne tik neblogas uždarbis, bet ir meilė marokiečiui. Moteris už jo ištekėjo ir susilaukė sūnaus.

Emigrantų švenčiamos Joninės D. Britanijoje neapsiėjo be muštynių (420)

Šeštadienį Jonines su tautiečiais norėję atšvęsti lietuviai rinkosi Hainaul Forest Country parke, Esekse.