Seinų lietuviai jaučiasi skriaudžiami

 (83)

Lenkijos lietuviai tikisi, kad Lenkijai priėmus tautinių mažumų įstatymą, pagerės santykiai su vietos valdžia, praneša LTV naujienų tarnyba. Jų didžiausias rūpestis, kad vietos valdžia pripažintų ir tinkamai padėtų išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą.

Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovai sako, jog Seinų krašte viskas, kas susiję su lietuvių kultūros paveldo išsaugojimu, sunkiai skinasi kelią. Čia buvusioje Seinų kunigų seminarijoje mokėsi lietuvybės puoselėtojas Vincas Kudirka, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, Bažnyčioje laisvės idėjas skleidė vyskupas Antanas Baranauskas.

„Nėra nė vieno gatvės pavadinimo, kuris žymėtų, kad čia gyveno lietuviai. Niekur neminima apie lietuvišką paveldą“, – tvirtino Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė.

Viena didžiausių problemų buvo tai, kad iki praėjusių metų pabaigos Lenkija nebuvo priėmusi Tautinių mažumų įstatymo. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovų, pagal dabar jau veikiantį įstatymą, Lenkijos valstybė privalo rūpintis tautinių mažumų švietimo problemomis, kultūros paveldo išsaugojimu.

„Šiuo metu yra signalų iš naujos valdžios, kad bandoma stebėti, kaip tas įstatymas vykdomas savivaldybėse. Tai nuteikia optimistiškai, o kaip bus toliau – sunku pasakyti“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Petras Maksimavičius.

Tačiau, pasak Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, jau daugiau nei dveji metai su vietos Bažnyčios valdžia nesusikalbama dėl Berznykų kapinių.

Lenkai ten, šalia paminklo lietuvių kariams, žuvusiems kovose su lenkais 1920 m., atminti, pastatė dar vieną paminklą, ant kurio užrašas: „Nuo draugijos „Panerių šeima“ – tūkstančiams lenkų, nužudytų Paneriuose, atminti, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą nužudė lietuvių šauliai, bendradarbiavę su naciais“.

„Manau, kad mes turėtume atsisakyti abipusių įžeidžiančių užrašų ar paminklų. Pats laikas susitarti, o ne tiktai deklaruoti didžiulę draugystę, reikia parodyti tą konkrečiais, mažais darbeliais. Berznyko kapinių ir paminklų sutvarkymas, aš manau, yra pirmas darbas, kuriuo galima parodyti autentišką darbą ir draugystę“, – sakė I. Gasperavičiūtė.

Ir diplomatai, ir vietos lietuviai tikisi, kad naujai priimtas tautinių mažumų Lenkijoje įstatymas privers keisti vietos valdžios požiūrį į lietuvių tautinę mažumą, čia gyvenančią savo etninėse žemėse. Kitą savaitę Seinuose lankysis Lietuvos Seimo pirmininko vadovaujama delegacija, kuri susitiks su vietos valdžia ir aptars lietuvių bendruomenei rūpimus klausimus.

www.lrt.lt
 
83
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuviai svetur

Anglijos lietuvių žiniasklaida vienijasi: „Londonietės“ projektą tęs „Tiesa“

2014 spalio mėn. 2 d. 14:41
Ingrida Bilaišytė Davison (dešinėje), Alvaido Lukausko nuotr.
Žurnalo projektas „Londonietė“ sudomino Anglijoje įsikūrusius lietuvius verslininkus.

Emigrantės patirtis: turi būti išprotėjęs, kad pats sau taip padarytum (34)

2014 rugsėjo mėn. 30 d. 20:04
Marija Djačenko
Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvoje Marija Djačenko žinoma kaip atvira ir kandi internetinių straipsnių autorė. Tokia pat ji ir duodama interviu: nebijanti rėžti tiesiai savo minčių ir nevyniojanti žodžių į vatą.

Emigranto sėkmės istorija: vardiniai drabužiai, sportinis automobilis ir labai didelė alga (269)

2014 rugsėjo mėn. 30 d. 10:14
Egidijus emigravo į Vokietiją būdamas šešiolikos metų – nebaigęs mokyklos ir net nemokėdamas užsienio kalbų. Praėjus aštuoneriems metams, jis jau galėjo pasigirti sėkmės istorija, kurią susikūrė tapęs asmeniniu treneriu ir pradėjęs uždirbti 6 tūkst. eurų per mėnesį.

Emigrantė Juliana: lietuviai anglų akyse – tik pigi darbo jėga (481)

2014 rugsėjo mėn. 28 d. 10:12
Lietuviai anglų akyse – tik pigi darbo jėga, tačiau pagarbą išsikovoti įmanoma, tik bus nelengva, sako pirmą kartą sezoninės emigrantės duonos paragavusi Juliana Kuzminaitė. Mergina nusprendė grįžti namo: „Kai čia dirbi, gauni geresnį atlyginimą, bet viduje jautiesi negerai. [...] Man daug geriau buvo Lietuvoj“. Jos vaikinas Titas Šepetys dar kuriam laikui pasiliks, nes nori užsidirbti pinigų savo verslui.

Muilo operą primenantis emigranto gėjaus gyvenimas: nuo smurto iki milijonieriaus išlaikytinio (309)

2014 rugsėjo mėn. 25 d. 14:33
Mindaugo Grudzinsko gyvenimo istorija taip domina Lietuvos žurnalistus, kad už pasirodymą televizijos laidose jis jau ėmė prašyti atlygio. Anot vaikino, kvietimų atskristi į Vilnių dėl interviu sulaukia kiekvieną savaitę, o jo laikas kainuoja. Tačiau su „Emigrantais“ jis susitiko nemokamai ir atvirai papasakojo visą savo istoriją: kaip pateko į vaikų namus, kaip gynėsi nuo smurtaujančio širdies draugo, kaip tapo milijonieriaus lėlyte ir kaip pagaliau surado laimę Vokietijoje – su mylimuoju pasirašė partnerystės sutartį, ką galima prilyginti vestuvėms.