Seinų lietuviai jaučiasi skriaudžiami

 (83)

Lenkijos lietuviai tikisi, kad Lenkijai priėmus tautinių mažumų įstatymą, pagerės santykiai su vietos valdžia, praneša LTV naujienų tarnyba. Jų didžiausias rūpestis, kad vietos valdžia pripažintų ir tinkamai padėtų išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą.

Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovai sako, jog Seinų krašte viskas, kas susiję su lietuvių kultūros paveldo išsaugojimu, sunkiai skinasi kelią. Čia buvusioje Seinų kunigų seminarijoje mokėsi lietuvybės puoselėtojas Vincas Kudirka, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, Bažnyčioje laisvės idėjas skleidė vyskupas Antanas Baranauskas.

„Nėra nė vieno gatvės pavadinimo, kuris žymėtų, kad čia gyveno lietuviai. Niekur neminima apie lietuvišką paveldą“, – tvirtino Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė.

Viena didžiausių problemų buvo tai, kad iki praėjusių metų pabaigos Lenkija nebuvo priėmusi Tautinių mažumų įstatymo. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovų, pagal dabar jau veikiantį įstatymą, Lenkijos valstybė privalo rūpintis tautinių mažumų švietimo problemomis, kultūros paveldo išsaugojimu.

„Šiuo metu yra signalų iš naujos valdžios, kad bandoma stebėti, kaip tas įstatymas vykdomas savivaldybėse. Tai nuteikia optimistiškai, o kaip bus toliau – sunku pasakyti“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Petras Maksimavičius.

Tačiau, pasak Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, jau daugiau nei dveji metai su vietos Bažnyčios valdžia nesusikalbama dėl Berznykų kapinių.

Lenkai ten, šalia paminklo lietuvių kariams, žuvusiems kovose su lenkais 1920 m., atminti, pastatė dar vieną paminklą, ant kurio užrašas: „Nuo draugijos „Panerių šeima“ – tūkstančiams lenkų, nužudytų Paneriuose, atminti, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą nužudė lietuvių šauliai, bendradarbiavę su naciais“.

„Manau, kad mes turėtume atsisakyti abipusių įžeidžiančių užrašų ar paminklų. Pats laikas susitarti, o ne tiktai deklaruoti didžiulę draugystę, reikia parodyti tą konkrečiais, mažais darbeliais. Berznyko kapinių ir paminklų sutvarkymas, aš manau, yra pirmas darbas, kuriuo galima parodyti autentišką darbą ir draugystę“, – sakė I. Gasperavičiūtė.

Ir diplomatai, ir vietos lietuviai tikisi, kad naujai priimtas tautinių mažumų Lenkijoje įstatymas privers keisti vietos valdžios požiūrį į lietuvių tautinę mažumą, čia gyvenančią savo etninėse žemėse. Kitą savaitę Seinuose lankysis Lietuvos Seimo pirmininko vadovaujama delegacija, kuri susitiks su vietos valdžia ir aptars lietuvių bendruomenei rūpimus klausimus.

www.lrt.lt
 
83
Registruoti (0) Anonimiški (83)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuviai svetur

Lietuvis savo pavarde stulbino populiarios Vokietijos TV laidos vedėją (63)

2015 vasario mėn. 17 d. 23:00
TV laidos Kas taps milijonieriumi vedėjas Güntheris Jauchas
DELFI montažas
Berlyne gyvenančio muziko Rimvydo Kisevičiaus pavardė nuskambėjo Vokietijos žiniasklaidoje.

Laikai, kai bijojo apsikrėsti raudonomis bacilomis: kodėl V. Noreikai užtrenkė duris (132)

2015 vasario mėn. 15 d. 15:11
Virgilijus Noreika
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Neįsileiskime atvykstančių iš sovietinės Lietuvos – jie mus gali „apkrėsti“ raudonomis bacilomis. Taip sovietmečiu mąstė nemažai Australijos lietuvių, piestu stojusių net prieš garsaus operos solisto Virgilijaus Noreikos koncertus šioje šalyje.

Norėjo paragauti emigranto duonos: už tūkstančių kilometrų aplankė nušvitimas specialiai DELFI (62)

2015 vasario mėn. 9 d. 22:28
Aivaras Liaukevičius
Asmeninio archyvo nuotr.
Po studijų supratęs, kad nenori būti nei teisininku, nei sociologu ar politologu, kaunietis Aivaras Liaukevičius susikrovė lagaminus ir išsikraustė į Australiją. Tik už tūkstančių kilometrų jį aplankė nušvitimas, kuo nori būti: vyras paneigė skeptikų prognozes ir Sidnėjuje sėkmingai pradėjo krepšinio trenerio karjerą.

Į Lietuvą iš Italijos nebegrįš: ten saulės daugiau ir maistas geresnis (121)

2015 vasario mėn. 8 d. 19:58
Alina su mylimuoju
Laidos kadras
Svajonių vyrą Italijoje susiradusi Alina prisipažįsta anksčiau buvusi širdžių „daužytoja“, o dabar planuojanti savo vestuves ir neketinanti grįžti į Lietuvą.

Jos žiūrėti ėjo Holivudas: nepaprasta lietuvės istorija specialiai DELFI (21)

2015 vasario mėn. 8 d. 18:02
Gydytojai prognozavo, kad ji taps neįgalia, iš pradžių jai šokant dundėdavo grindys, tačiau ji tapo pirmo ryškumo balerina ir pirmąja lietuve, patekusia į Australijos baleto teatrą.