Seinų lietuviai jaučiasi skriaudžiami

 (83)
Lenkijos lietuviai tikisi, kad Lenkijai priėmus tautinių mažumų įstatymą, pagerės santykiai su vietos valdžia, praneša LTV naujienų tarnyba. Jų didžiausias rūpestis, kad vietos valdžia pripažintų ir tinkamai padėtų išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą.
Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovai sako, jog Seinų krašte viskas, kas susiję su lietuvių kultūros paveldo išsaugojimu, sunkiai skinasi kelią. Čia buvusioje Seinų kunigų seminarijoje mokėsi lietuvybės puoselėtojas Vincas Kudirka, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, Bažnyčioje laisvės idėjas skleidė vyskupas Antanas Baranauskas.

„Nėra nė vieno gatvės pavadinimo, kuris žymėtų, kad čia gyveno lietuviai. Niekur neminima apie lietuvišką paveldą“, – tvirtino Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė.

Viena didžiausių problemų buvo tai, kad iki praėjusių metų pabaigos Lenkija nebuvo priėmusi Tautinių mažumų įstatymo. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovų, pagal dabar jau veikiantį įstatymą, Lenkijos valstybė privalo rūpintis tautinių mažumų švietimo problemomis, kultūros paveldo išsaugojimu.

„Šiuo metu yra signalų iš naujos valdžios, kad bandoma stebėti, kaip tas įstatymas vykdomas savivaldybėse. Tai nuteikia optimistiškai, o kaip bus toliau – sunku pasakyti“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Petras Maksimavičius.

Tačiau, pasak Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, jau daugiau nei dveji metai su vietos Bažnyčios valdžia nesusikalbama dėl Berznykų kapinių.

Lenkai ten, šalia paminklo lietuvių kariams, žuvusiems kovose su lenkais 1920 m., atminti, pastatė dar vieną paminklą, ant kurio užrašas: „Nuo draugijos „Panerių šeima“ – tūkstančiams lenkų, nužudytų Paneriuose, atminti, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą nužudė lietuvių šauliai, bendradarbiavę su naciais“.

„Manau, kad mes turėtume atsisakyti abipusių įžeidžiančių užrašų ar paminklų. Pats laikas susitarti, o ne tiktai deklaruoti didžiulę draugystę, reikia parodyti tą konkrečiais, mažais darbeliais. Berznyko kapinių ir paminklų sutvarkymas, aš manau, yra pirmas darbas, kuriuo galima parodyti autentišką darbą ir draugystę“, – sakė I. Gasperavičiūtė.

Ir diplomatai, ir vietos lietuviai tikisi, kad naujai priimtas tautinių mažumų Lenkijoje įstatymas privers keisti vietos valdžios požiūrį į lietuvių tautinę mažumą, čia gyvenančią savo etninėse žemėse. Kitą savaitę Seinuose lankysis Lietuvos Seimo pirmininko vadovaujama delegacija, kuri susitiks su vietos valdžia ir aptars lietuvių bendruomenei rūpimus klausimus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuviai svetur

K. Bradūno dukra: Havajuose gyventi nelinkėčiau net aršiausiam priešui (269)

Visiems verta Havajuose paatostogauti bent tris savaites, bet gyventi ten nelinkėčiau net aršiausiam priešui, LRT OPUS laidoje „Švelnūs tardymai“ sako būtent šiose salose gyvenanti poeto Kazio Bradūno dukra etnologė antropologė Elena Bradūnaitė.

Lietuvis, emigracijoje išgyvenęs tikrą siaubą, ieško atsakymų miglotoje istorijoje (97)

Jungtinėje Karalystėje gyvenančiam Stasiui Dobravolskiui 2015-ųjų birželis atmintyje įstrigs amžiams. Tuomet, būdamas 30-ties, lietuvis Velse avarijos metu neteko kojos. Tiksliau, kaip tikina jis pats, įvykio vietoje, po trijų valandų laukimo suknežintame mikroautobuse, koja jam buvo amputuota: „Vaistai dar nebuvo pradėję veikti, aš jutau, kaip man pradėjo pjauti koją. Ir aš netekau sąmonės, manau, ne nuo vaistų poveikio, o nuo skausmo“.

Atmestas ES piliečių teisių garantavimas D. Britanijoje įsiutino imigrantus (137)

Balsavimas prieš Europos Sąjungos piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teisių garantavimą po „Brexit“ sukėlė baimės ir pykčio protrūkį. Dabartiniai imigrantai skundžiasi, kad jais naudojamasi, kaip derybų žetonais, skelbia „Tiesa.com“.

Pirmasis dvišalis Kipro ir Lietuvos susitikimas per kultūrą ir D. Staponkutės knygą

Dalios Staponkutės knyga Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja („Apostrofa“, 2014) – pirmoji lietuviškos prozos knyga, tik ką pasirodžiusi graikų kalba. Šia proga 2017 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos ir Kipro ambasados, bendradarbiaudamos su Lietuvos kultūros institutu, rengia vakarą, kurio metu knygos autorė pristatys savo knygos vertimą ir kalbės abiejų šalių kultūroms svarbiomis temomis.

Norvegijos lietuvei – garbingas apdovanojimas (5)

Už ilgametį darbą vystant Lietuvos ir Norvegijos santykius Daina Bogdanienė apdovanota Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.