Seinų lietuviai jaučiasi skriaudžiami

 (83)
Lenkijos lietuviai tikisi, kad Lenkijai priėmus tautinių mažumų įstatymą, pagerės santykiai su vietos valdžia, praneša LTV naujienų tarnyba. Jų didžiausias rūpestis, kad vietos valdžia pripažintų ir tinkamai padėtų išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą.

Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovai sako, jog Seinų krašte viskas, kas susiję su lietuvių kultūros paveldo išsaugojimu, sunkiai skinasi kelią. Čia buvusioje Seinų kunigų seminarijoje mokėsi lietuvybės puoselėtojas Vincas Kudirka, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, Bažnyčioje laisvės idėjas skleidė vyskupas Antanas Baranauskas.

„Nėra nė vieno gatvės pavadinimo, kuris žymėtų, kad čia gyveno lietuviai. Niekur neminima apie lietuvišką paveldą“, – tvirtino Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė.

Viena didžiausių problemų buvo tai, kad iki praėjusių metų pabaigos Lenkija nebuvo priėmusi Tautinių mažumų įstatymo. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovų, pagal dabar jau veikiantį įstatymą, Lenkijos valstybė privalo rūpintis tautinių mažumų švietimo problemomis, kultūros paveldo išsaugojimu.

„Šiuo metu yra signalų iš naujos valdžios, kad bandoma stebėti, kaip tas įstatymas vykdomas savivaldybėse. Tai nuteikia optimistiškai, o kaip bus toliau – sunku pasakyti“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Petras Maksimavičius.

Tačiau, pasak Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, jau daugiau nei dveji metai su vietos Bažnyčios valdžia nesusikalbama dėl Berznykų kapinių.

Lenkai ten, šalia paminklo lietuvių kariams, žuvusiems kovose su lenkais 1920 m., atminti, pastatė dar vieną paminklą, ant kurio užrašas: „Nuo draugijos „Panerių šeima“ – tūkstančiams lenkų, nužudytų Paneriuose, atminti, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą nužudė lietuvių šauliai, bendradarbiavę su naciais“.

„Manau, kad mes turėtume atsisakyti abipusių įžeidžiančių užrašų ar paminklų. Pats laikas susitarti, o ne tiktai deklaruoti didžiulę draugystę, reikia parodyti tą konkrečiais, mažais darbeliais. Berznyko kapinių ir paminklų sutvarkymas, aš manau, yra pirmas darbas, kuriuo galima parodyti autentišką darbą ir draugystę“, – sakė I. Gasperavičiūtė.

Ir diplomatai, ir vietos lietuviai tikisi, kad naujai priimtas tautinių mažumų Lenkijoje įstatymas privers keisti vietos valdžios požiūrį į lietuvių tautinę mažumą, čia gyvenančią savo etninėse žemėse. Kitą savaitę Seinuose lankysis Lietuvos Seimo pirmininko vadovaujama delegacija, kuri susitiks su vietos valdžia ir aptars lietuvių bendruomenei rūpimus klausimus.

www.lrt.lt
Registruoti (0) Anonimiški (83)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuviai svetur

Lietuviai Stokholme steigia klubą (3)

2015 m. gegužės 9 d. įvyko Lietuvių verslo ir profesionalų klubo Stokholme steigiamasis susirinkimas. Susirinkime dalyvavo 22 lietuviai, kurie pritarė Iniciatyvinės grupės pasiūlymui įsteigti Klubą.

Papasakojo, ar Estijoje gyventi tikrai geriau (189)

„Sakyčiau, kad Estijoje visur yra daugiau atsakomybės“, – LRT Televizijos laidai „Emigrantai“ sako Taline gyvenantis lietuvis Vaidas Matulaitis. Nors estai daug ką padaro pirmiau už lietuvius, jis mūsiškiams siūlo savęs „nenurašyti“ – mūsų kitoks charakteris, kita geografinė padėtis, be to, kaimynų iš Šiaurės pirmavimas iš dalies yra žiniasklaidos išpūstas reikalas.

Kelionės lietuviui padėjo suprasti, ko tikrai nenori (140)

Londone nuo paauglystės gyvenantis Domas Vitkus kartą nutarė mesti patogų gyvenimą ir iškeliauti į Australiją autostopu. 29-erių vyras „Tiesai“ tvirtino, jog norint pamatyti pasaulio nebūtini nei pinigai, nei mobilusis telefonas, o atokiuose pasaulio kampeliuose gyvenantys žmonės – daug nuoširdesni ir įdomesni nei didmiesčių gyventojai.

Apie Lietuvą skleis pozityvią žinią

Gegužės 20-23 dienomis Lietuvių Jaunimo Sąjunga Danijoje kviečia Kopenhagos gyventojus ir svečius sudalyvauti „Lietuvių Dienų“ festivalyje.

Kad nutrauktų santykius su neištikimu vyru, emigravo į užsienį (12)

Lietuvoje viskas buvo gerai: ir darbas, ir pajamos už jį, ir netgi gana atšiaurus klimatas tiko, sako šio „Emigrantų“ pasakojimo herojė Valerija Sarnauskaitė. Savo mylimą Rusonių kaimą Kaišiadorių rajone moteris paliko tik todėl, kad bėgo nuo neištikimo, tačiau vis dar labai traukiančio vyro.