Seimui jau siūloma kreiptis į KT dėl būsimo Pilietybės įstatymo

 (54)
Nelaukdamas, kol Seimas apsispręs dėl naujo Pilietybės įstatymo, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras jau ragina kolegas kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Jam parūpo, ar galimybė išeiviams, įgijusiems Europos Sąjungos (ES) ar NATO šalies pilietybę, išsaugoti Lietuvos pasą atitinka pagrindinį šalies įstatymą. Tokią nuostatą yra pasiūlę kiti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariai Paulius Saudargas ir Gintaras Songaila.
Pasas
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Dar prezidento Valdo Adamkaus pernai vasarį pateiktas Pilietybės įstatymo projektas šiuo metu svarstomas Seime. Į KT būtų galima kreiptis jį priėmus.

Galiojančiame įstatyme teigiama, kad Lietuvos pilietis negali turėti kitos šalies paso, išskyrus asmenis, iki 1940 m. birželio 15 d. buvusius Lietuvos piliečiais ir ištremtus ar pasitraukusius iki 1990 m. kovo 11 d. Du pasus gali turėti vaikas, kurio abu tėvai ar bent vienas iš tėvų yra mūsų šalies piliečiai, nesvarbu, kur jis yra gimęs; taip pat – asmenys, gavę valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi sutartį dėl dvigubos pilietybės, pasą. Be to, Lietuvos pilietybė gali būti suteikta išimties tvarka. Draudimas turėti dvigubą pilietybę netaikomas užsieniečiams, kurie turi pabėgėlio statusą Lietuvoje.

Dar prezidento Valdo Adamkaus pernai vasarį pateiktame Pilietybės įstatymo projekte teigiama, kad Lietuvos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus tam tikrus atvejus.

Pagal projektą, du pasus galėtų turėti asmenys, kurie Lietuvos ir kitos valstybės pilietybes įgijo gimdami; ištremtieji arba pasitraukusieji į užsienį iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę; šių žmonių palikuonys (neribojant kartų skaičiaus, kaip yra dabar, iki vaikų, vaikaičių ir provaikaičių), jei bent vienas iš jų tėvų buvo Lietuvos pilietis; įgijusieji kitos valstybės pilietybę per santuoką; gavusieji Lietuvos pilietybę išimties tvarka arba turėdami pabėgėlio statusą mūsų šalyje.

P. Saudargas ir G. Songaila pasiūlė dar labiau praplėsti asmenų, kurie galėtų turėti du pasus, ratą. Jų manymu, pilietybę galėtų išsaugoti lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję ES ar NATO narės pilietybę arba tradiciškai gyvenantys valstybėje, su kuria ribojasi Lietuva.

Anot parlamentarų, nauja Pilietybės įstatymo redakcija nėra priimtina lietuviams, išvykusiems po Lietuvos įstojimo į ES ir NATO. „Manytume, jog būtent šiems asmenims Lietuvos pilietybės išsaugojimas yra labai svarbus ir darantis įtaką visos Lietuvos valstybės tolimesnei raidai, kadangi jie Lietuvoje turi savo šeimos narius, turi nuosavybę, yra verslo subjektų dalyviai. Lietuvių tauta yra nedidelė, todėl negalima leisti jai atsisakyti savo tautiečių“, - pažymėjo jie. Teisės ir teisėtvarkos pirmąją iš pasiūlytų nuostatų įtraukė į projektą.

Stasys Šedbaras
Stasys Šedbaras
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

S. Šedbaro parengtame Seimo nutarimo dėl kreipimosi į KT projekte keliami klausimai dėl pirmosios nuostatos. Jis siūlo išaiškinti, ar punktas, kuriame kalbama apie ES ar NATO šalies pilietybę, neprieštarauja Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.” Esą kyla abejonių, ar toks reguliavimas nesudaro prielaidų plisti dvigubai pilietybei – dvigubos pilietybės atvejus traktuoti ne kaip ypač retą išimtį, bet kaip paplitusį reiškinį.

Be to, S. Šedbarui rūpi išsiaiškinti, ar šis punktas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai: „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.” Esą kyla abejonių, ar tokia išimtis neįtvirtina nevienodos (diskriminuojančios) asmens teisinės padėties pagal jo etninę kilmę ir nepažeidžia lygiateisiškumo principo.

Beje, Seimo teisininkai sukritikavo komiteto vadovo projektą. Jie atkreipė dėmesį, kad minimas Pilietybės įstatymas dar nėra priimtas. Svarstymo ir priėmimo stadijoje ginčijamos nuostatos esą gali pasikeisti taip, kad nebeliks reikalo kreiptis į KT.

S. Šedbaras taip pat yra pasiūlęs numatyti, kad Lietuvos pasą galėtų išsaugoti Šveicarijos, o konservatorius-krikdemas Česlovas Stankevičius – Šengeno sutarties narės pilietybę įgiję asmenys.

Savo ruožtu liberalas Gediminas Navaitis ragina nepalikti erdvės dviprasmiškoms interpretacijoms ir apskritai nereglamentuoti Lietuvos piliečių santykių su kitomis valstybėmis. Anot jo, yra įtvirtina aiški pozicija – Lietuvos pilietį, kuris kartu yra ir kitos šalies pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik savo piliečiu.

„Lietuvos Respublika ignoruoja kokius nors Lietuvos Respublikos piliečio santykius su kitomis valstybėmis, tai yra privatus Lietuvos Respublikos piliečio reikalas“, - aiškina parlamentaras. Jis tikina, kad toks pasiūlymas atitinka Konstituciją, nes, valstybės požiūriu, dviguba pilietybę turėtų tik tie asmenys, kuriems Lietuvos pilietybę suteikia prezidentas išimties tvarka, o kitais atvejais asmenys būtų laikomi turinčiais tik vieną pilietybę – Lietuvos.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės kilo KT išaiškinus, kad nuostata „atskiri atvejai“ reiškia, jog įstatymu gali būti nustatyti tik labai reti, išimtiniai atvejai, kai įgyjant kitos valstybės pilietybę išsaugoma ir Lietuvos pilietybė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuviai svetur

Toskanoje lietuvė rado ir meilę, ir gyvenimo aistrą (15)

Toskana – vienas gražiausių Italijos regionų. Lietuvė Dalia Smagurauskaitė ten vyko dirbti ir nuolat kartojo sau, kad niekada nepamils italo, bet, taip sakydama, gerokai paskubėjo, mat įsimylėjo ir Italiją, ir italą.

Emigranto sėkmės istorija: dirba vienoje didžiausių britų TV, bet vieną dieną žada grįžti į Lietuvą (62)

Nemažai lietuvių svetur persikelia norėdami susikurti patogesnį gyvenimą, kiti – ieškodami laikino, bet solidaus uždarbio arba neapsikentę, kaip dažnai sakoma, slogios atmosferos tėvynėje. Ir visi jau seniausiai žino, kad emigravusių tautiečių gyvenimo pradžia užsienyje dažnai būna sunki. Bet, pasirodo, tikrai ne visų. Bent jau taip „Tiesai“ sakė 29-erių Marius Čižiūnas.

Lietuvė Škotijoje dirba darbą, kurį imigrantai gauna retai (112)

Iš Pakruojo kilusi Laura Jarošienė dabar gyvena Škotijoje, mažame miestelyje šalia sostinės Edinburgo. Čia Laurai pavyko įsidarbinti valstybiniame pašte. Kaip ir visoje Didžiojoje Britanijoje, taip ir Škotijoje pašto tarnyba vadinama karališkąja.

Emigrantas šauktinis: jeigu grįšiu į Lietuvą, rizikuoju prarasti viską (989)

Septynerius metus Londone gyvenantis 25-erių lietuvis Vaidotas (tikrasis vardas redakcijai žinomas - DELFI) piktinasi ir sako esantis nusivylęs dėl to, kad turi mesti viską ir grįžti į Lietuvą, nes buvo pašauktas į privalomąją karo tarnybą.

Lietuvio gyvenimas Barselonoje: kitokie santykiai darbe, kitos kainos ir daugiau saulės (23)

Tomui gerai sekėsi Lietuvoje, bet jis išvyko gyventi ir dirbti į Ispaniją. „Drabužių kainos [Barselonoje] yra mažesnės vienareikšmiškai. Lietuvoje labai brangu rengtis, kiek palyginu. Čia mažesnės išlaidos šildymui, o Lietuvoje visi su baime laukia šildymo sezono. Čia to nėra, nereikia šiltų žieminių drabužių, tas turbūt kaupiasi, tauposi. Čia susidaro įspūdis, kad žmonės mažiau serga, nežinau, galbūt dėl saulės“, – sako LRT TELEVIZIJOS laidos „Emigrantai“ pašnekovas.