Prezidentės patarėja Solveiga Cirtautenė parlamentarams teigė, kad Seimo pasirinktas kelias, vertintinas kaip formalus, kuris ne sprendžia problemas, o jas tik sukuria.
„Tai kelias, kuris galėtų skatinti emigraciją, o ne atkurti ir saugoti tiltus tarp Lietuvos piliečių ir išvykusių žmonių“, - dar prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė ji.
Posėdyje S.Cirtautienė minėjo, kad išskyrimas šalių, kurios priklauso ES ir NATO, yra diskriminacinis.
Patarėja taip pat minėjo, kad kita problema, susijusi su atitikimu Konstitucijai. Jau kartą toks pasirinktas kelias buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Jei antrą kartą būtų tai daroma, būtų diskredituotas dvigubos pilietybės klausimas ir supriešinti Lietuvos žmonės. Vienintelė išeitis, prezidentės nuomone, – teisinis kelias, referendumas.
„Bendru sutarimu turėtume pritarti įstatymui, kad jis būtų grąžintas tobulinti. Labai akivaizdūs argumentai ir į juos reikia atsižvelgti. Kitu atveju grubiai pažeisime Konstituciją. Prezidentė atliko tiksliai savo pareigą ir grąžina mums pačias skaudžiausias vietas, - prezidentei pritarti kvietė socdemas Vytenis Andriukaitis. - Geriau grąžinti tobulinti, nei palikti seną teisinį reguliavimą.“
Tuo tarpu Krikščionių partijos frakcijos narys Mantas Varaška siūlė grąžinus įstatymą svarstymui padaryti pertrauką ir sulaukti Konstitucinio Teismo (KT) įvertinimo dėl viso įstatymo projekto. „Jeigu mes mėginsime iš karto priiminėti prezidentės pateiktas pataisas kartu su esamu įstatymo projektu, nebūsime tikri ar nesuklydome dar kažkur, nesulaukę KT išaiškinimo“, - sakė jis.
Raginančių iš viso atmesti naują įstatymą, nebuvo. Įstatymas bus iš naujo aptariamas komitetuose ir vėl svarstomas Seime.
Premjeras konservatorius-krikdemas Andrius Kubilius ketvirtadienį, dar prieš svarstant prezidentės veto, sakė, kad palaiko jau Seimo priimtą, nors ir vetuotą, įstatymą. Jis mano, kad reikia palikti tokį įstatymą, kokį priėmė Seimas ir tuomet kreiptis išaiškinimo į KT.
„Visų pirma mes turime atsakyti į politinį klausimą, ne į teisinį, ne į konstitucinį, o į politinį, – ar mes sutinkame, kad palikę Lietuvą turėtų galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, kartu įgydami ir kitą pilietybę, jeigu jau taip gyvenimas susiklostytų, nedarydami skirtumų, kada Lietuvos pilietis iš Lietuvos išvyko – ar iki Antrojo pasaulinio karo, ar iš karto po Antro pasaulinio karo, ar po 1990 m. Nes dabar visas ginčas yra tik dėl tos piliečių grupės, kurie Lietuvą paliko po 1990 m. Net ir jų vaikams yra suteikta galimybė, jei jie gimė Airijoje ar Didžiojoje Britanijoje, turėti dvigubą pilietybę. Vienintelė grupė, dar sykį pakartoju, kuriai tokios galimybės iki šiol nebuvo, yra po 1990 m. išvykę iš Lietuvos Respublikos piliečiai. Aš galvoju, kad nereikėtų daryti tokio skirtumo“, - sakė premjeras.
Į pastabą, kad A.Kubiliaus nuostatos visiškai prieštarauja tam, ką per suvažiavimą sakė europarlamentaras Vytautas Landsbergis, premjeras atsakė: „Aš noriu priminti, kad profesorius iš tikrųjų yra pateikęs pastabų, aš jas turiu ir jos yra visiškai kitiems punktams, kitoms nuostatoms. Tos jo pastabos nieko bendro neturi su labiausiai ginčytinu klausimu.“