Anot tyrimą Didžiojoje Britanijoje atlikusios kompanijos „Skipton Financial Services“, atskaičius mokesčius, šeimai vidutiniškai reikia bent 25 tūkst. svarų sterlingų grynųjų pajamų būtiniausioms išlaidoms apmokėti. Šią sumą sudaro įmokos už būsto paskolą ar nuomą, patarnavimus, draudimą, maistą, degalus, mobilųjį telefoną ir drabužius. Palyginus šių ir praėjusių metų išlaidas matyti, kad jos vidutiniškai paaugo beveik 130 svarų sterlingų. Tam įtakos turėjo išaugusios paslaugų kainos ir infliacija.
Vidutinės britų šeimos didžiausią išlaidų dalį sudaro įmokos už būsto paskolas – jų vidutinė metinė suma siekia 4500 svarų. Toliau eina išlaidos maistui (maždaug 4491 svaras) ir degalams (apie 2667 svarus).
Pasak ekspertų, labiausiai nerimą kelia tai, kad pateiktoje ataskaitoje neatsispindi išlaidos ne pačioms būtiniausioms prekėms, o apibūdinamos tik kasdienės išlaidos, reikalingos žmonėms išgyventi. Palyginti su praėjusiais metais, išlaidos degalams ir maistui šoktelėjo labiausiai ir padidėjo atitinkamai 215 ir 33 svarais. Taip pat šiek tiek augo ir suma, skiriama apmokėti namų draudimui ir mobiliojo telefono sąskaitoms. Daugeliui šeimų sumažėjo tik būsto paskolų įmokų, kreditinių kortelių įsiskolinimų padengimo ir automobilio draudimo įmokų našta.
Kitų metų šeimų biudžetas – ne optimistinis
Septyni iš dešimties apklausoje dalyvavusių žmonių teigė pajutę augančias išlaidas, o šeši iš dešimties sakė manantys, kad būtiniausios išlaidos dar padidės. Apklausa taip pat atskleidė, kad net trečdalis respondentų neturi taupymo sąskaitos, o iš turinčiųjų tik vienas iš penkių sugeba sutaupyti daugiau nei praėjusiais metais. Optimistų tarp Didžiosios Britanijos gyventojų vis mažėja, ir tik viena iš dešimties šeimų tiki, kad 2013-ieji jiems bus turtingesni metai.
Remiantis „Insurer LV“ duomenis, nepaisant sunkių laikų, šeimos ne būtiniausioms prekėms vidutiniškai išleidžia apie 6 tūkst. svarų per metus. Net trys ketvirtadaliai teigia taupantys būtiniausių produktų sąskaita, kad galėtų atsidėti pinigų šioms prekėms, pavyzdžiui, atostogoms ar kitiems pirkiniams.
„Tiesa“ nusprendė palyginti lietuvių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje, būtiniausias išlaidas. Ne paslaptis, kad būtent šios dvi šalys yra kone populiariausios kryptys tarp lietuvių, ieškančių geresnio gyvenimo svetur.
Anglijos lietuvių šeimos išlaidos
Agnė ir Darius yra jauna dviejų asmenų šeima, antrus metus gyvenanti Londone. Abu jie specialistai ir turi darbą, todėl jų pajamos viršija būtiniausioms išlaidoms reikalingą vidutinį vidurkį – 30 tūkst. svarų su mokesčiais. Nors jie gauna aukštesnes nei vidutines pajamas, pripažįsta, kad leisdami pinigus turi gerai viską apgalvoti, jei nori dar ir atsidėti santaupoms.
Šeima įsikūrusi Londono Blackheath rajone, ir už vieno kambario buto nuomą pakloja 800 svarų. Įvairūs aptarnavimo ir savivaldybės mokesčiai jiems prideda dar 300 svarų išlaidų. Maistui jauna šeima pinigų labai negaili ir neperka pačių pigiausių produktų, tačiau mėgsta daug gaminti namuose. Maisto produktams ir buities reikmenims jie išleidžia apie 350 svarų per mėnesį. Pramogoms kiekvienas išleidžia vidutiniškai po 50 svarų per mėnesį, priklausomai nuo to, ką veikia laisvalaikiu. Mėnesiniam transporto bilietui kiekvienas skiria dar po 131 svarą.
Pietums darbe vidutiniškai skiriama po 5–6 svarus per dieną, tad per mėnesį abiejų išlaidos sudaro apie 200–250 svarų. Už mobilųjį ryšį su neribotais pokalbiais, internetu ir trumposiomis žinutėmis bei naujausiu telefono modeliu mokama apie 30 svarų per mėnesį.
Viską susumavus, bendros tokios šeimos būtiniausios išlaidos per metus siekia apie 24 tūkst. 864 svarus, neįtraukus drabužių, atostogų ir kitų ne būtiniausių pirkinių. Beje, pora mėgsta dažnai lankytis ir Lietuvoje, todėl vien skrydžiams kiekvienas išleidžia vidutiniškai po 500 svarų per metus.
Norvegijos gyventojo kasdienybė
Lietuvė Lina Norvegijos Bergeno mieste įsikūrė prieš trejus metus. Ji mums pateikė orientacines kainas, kiek vidutiniškai išleidžiama būtiniausioms pragyvenimo išlaidoms gyvenant antrajame pagal dydį Norvegijos mieste.
Už mažo kambariuko nuomą nedideliame miestelyje turėsite pakloti bent 2000 kronų (228,77 GBP) per mėnesį, tačiau du žmonės už kambarį, esantį šiek tiek arčiau miesto centro, sumokės vidutiniškai bent 5000 kronų (571,92 GBP). Įsigijus būstą su paskola, išlaidos gali išaugti nuo 6 tūkst. kronų (686,31 GBP) iki 10 tūkst. kronų (1143,84 GBP). Anot lietuvės, patys mokesčiai už būsto aptarnavimo paslaugas „nesikandžioja“. Pavyzdžiui, turint nedidelį namą, elektra, draudimas, televizijos ir šiukšlių mokestis per mėnesį atsieis apie 3000 kronų (343,15 GBP).
Vieną iš didžiausių pyrago gabalų Norvegijoje atriekia išlaidos transportui. Jei turite automobilį, vien jo draudimas ir kelių mokesčiai jums kainuos apie 1000–1500 kronų (114,38–171,58 GBP) per mėnesį. Tiesa, už litrą kuro sumokėsite bene tiek pat, kiek Lietuvoje ar Anglijoje. Jei naudositės viešuoju transportu, mėnesinis autobuso bilietas kainuos 700 kronų (80,07 GBP), vienkartinis – 27 kronas (3,09 GBP).
Kalbant apie išlaidas maistui, vidurkį būtų sunku išvesti dėl mūsų pašnekovės darbo specifikos, nes darbe ji gauna visą maitinimą, todėl išlaidos maistui tik savaitgaliais jai siekia apie 2000–3000 kronų (228,77–343,15 GBP). Anot jos, jei pirksi nesidairydamas į kainas, maistui gali išleisti tikrai daug.
Medicinos sistema nežavi
Medicinos priežiūra draustiems gyventojams Norvegijoje teoriškai yra nemokama, tačiau gydymas atsieis nepigiai. Apsilankymas pas gydytoją kainuoja nuo 140 kronų (16,01 GBP). Stebina ir vaistų kainos, pavyzdžiui, akių lašai kainuoja 150 kronų (17,16 GBP), įvairūs medikamentai nuo skausmo ir peršalimo – per 100 kronų (11,44 GBP).
Gydytojai Norvegijoje gera reputacija pasigirti negali – galbūt todėl, kad šioje šalyje didelis specialistų trūkumas ir susidaro didžiulės eilės. Pavyzdžiui, lietuvio skrandžio skausmų priežastimi buvo įvardyti raumenų susitraukimai, o parvykus gydytis į Lietuvą rasta skrandžio opa. Tokių ir panašių istorijų išgirsi ne vieną, tad susirgimas Norvegijoje kainuos ne tik daug pinigų, bet ir nervų.
Brangus laisvalaikis ir gerai apmokamas sunkus darbas
Mėgstantiems pramogauti laisvalaikio malonumai atsieis tikrai nepigiai. Kukli vakarienė dviem kainuos apie 800 kronų (91,51 GBP), alaus bokalas bare apie 70 kronų (8,01 GBP), kokteilis – 100 kronų (11,44 GBP). Kino mėgėjams bilietas atsieis apie 100 kronų (11,44 GBP), teatras apie 500 kronų (57,19 GBP).
Anot pašnekovės, mažiausias atlygis už valandą prasideda nuo 120 kronų (13,73 GBP), tad dirbant paprasčiausią darbą galima uždirbti vidutiniškai bent 10 000 kronų (1143,84 GBP) per mėnesį. Specialistų atlyginimai prasideda nuo 20 000 kronų (2287,69 GBP). Nemažai lietuvių pasirenka sunkų fizinį darbą naftos platformose, kur atlygis gali būti 300 kronų (34,32 GBP) už valandą, o dirbdamas naktimis ir viršvalandžius gali pasiekti ir 600 kronų (68,63 GBP) ar 700 kronų (80,07 GBP) valandinį atlygį. Tokiu būdu uždirbama apie 30–50 tūkst. kronų (3431,53–5719,21 GBP) per mėnesį.
Norintiems atvykti dirbti į Norvegiją svarbu gerai mokėti bent jau anglų kalbą. Ar rasi darbą, anot Linos, yra tik sėkmės reikalas. Vienam gali nepadėti ir norvegų kalbos žinios, o kitas net nemokėdamas kalbos geba greitai įsitvirtinti. Šiuo metu Norvegijoje bene didžiausią paklausą turi inžinieriai, tad jiems sunkumų įsidarbinti paprastai nebūna. Kitiems sunkiau, nes ir patys norvegai baigę studijas ir neturėdami darbo patirties susiduria su sunkumais, kaip ir daugumos Europos šalių jaunimas.
Išlaidos Norvegijoje ir Didžiojoje Britanijoje
Pagal patirtimi pasidalijusių žmonių pateiktus duomenis sudarėme pačių svarbiausių išlaidų palyginimo Norvegijoje ir Didžiojoje Britanijoje lentelę. Matyti, kad nors Norvegijoje už daug ką mokėsite daugiau nei Didžiojoje Britanijoje, tačiau ir minimalus valandinis atlygis čia gerokai didesnis.